Rusijos specialiosios tarnybos – vis labiau diletantiškos, bet pavojingos
  • Titulinis
  • Visuomenė
  • Rusijos specialiosios tarnybos – vis labiau diletantiškos, bet pavojingos
Rusijos specialiosios tarnybos – vis labiau diletantiškos, bet pavojingos

Daugiau informacijos apie asmenis, norinčius gauti rusišką elektroninę vizą; Rusijos Vidaus reikalų ministerijos biometrinių duomenų bankas; rusų specialiųjų tarnybų slapti ir vieši reikalai – kaip visa tai yra susiję tarpusavyje? Pabandykime atsakyti į šiuos klausimus.

Rinks daugiau duomenų

Dar lapkritį beveik nepastebėtos praėjo kelios gana svarbios naujienos. Pirmiausiai, buvo pranešta, kad Rusija nuo 2021 metų sausio 1 dienos planuoja išplėsti duomenų, kuriuos reikės pateikti užsieniečiams, norintiems gauti rusišką elektroninę vizą, sąrašą. Čia verta priminti, kad Maskva pradėjo eksperimentą su elektroninėmis vizomis 2017 metais. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos lengviau gaunamos elektroninės vizos leis įvažiuoti į Rusiją ir išbūti jos teritorijoje iki 16 dienų.  Jau anksčiau dėl minėtų vizų kilo tam tikrų įtarimų, nes paraiškos elektroninėms vizoms potencialiai leidžia lengviau rinkti informaciją apie užsienio piliečius ir Rusijos specialiosioms tarnyboms. Ši informacija gali būti panaudota atskirų asmenų verbavimui, ar rengiant atitinkamas provokacijas prieš į Rusiją atvykstančius užsieniečius.

Žinia apie tai, kad nuo sausio 1 dienos Rusijos elektroniniai vizai gauti riekės pateikti žymiai daugiau asmeninės informacijos – tik stiprina minėtus įtarimus. Pavyzdžiui, nuo kitų metų norintis gauti tokią vizą užsienietis turės nurodyti visus turimus telefono numerius ir elektroninio pašto adresus, o taip pat pateikti nuorodas į savo paskyras socialiniuose tinkluose. Dabar taip pat reikės pateikti informaciją ne tik apie save, bet ir apie šeimos narius bei nurodyti išsilavinimą, informaciją apie darbovietę, atliktą karo tarnybą, teistumą ir pan. Anketoje taip pat reikės nurodyti visas valstybes, kurios buvo aplankytos per pastaruosius trejus metus. Pažymima, kad papildomą laukelį turės užpildyti asmenys, kurie anksčiau buvo emigravę iš Rusijos ar SSRS.

Faktiškai, kalba eina apie tai, jog žmogus pats pateikia apie save visą potencialiai jautrią informaciją. Socialinių tinklų duomenys gali suteikti nemažai žinių apie žmogaus asmeninį gyvenimą, įsitikinimus, polinkius. Informacija apie išsilavinimą, darbovietę, atlikta karo tarnybą leidžia nustatyti žmogaus galimybę prieiti prie žvalgybą dominančios informacijos ir pan.

Kita susijusi naujiena – Rusijos Vidaus reikalų ministerijos planai sukurti centralizuotą Rusijos piliečių ir užsieniečių biometrinių duomenų banką. Šiuo atveju kalba pirmiausiai eitų apie atvaizdą ir piršto atspaudus. Panaudojant specialią programinę įrangą, žmogų vėliau automatiškai galima būtų atpažinti pagal minėtus parametrus. Šį duomenų banką planuojama sukurti jau per artimiausius metus. Kaip ir minėta, į jį būtų įtraukti ne tik Rusijos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Panašu, kad šiuo atveju kalba eina apie užsienio piliečius, kurie įvažiuos į Rusiją, o atitinkamus biometrinius duomenis bus galima surinkti būtent sienos kirtimo metu.

Biometrinių duomenų bankas leidžia sukurti elektroninio sekimo ir atpažinimo sistemą, kurią valdytų neurotinklas (dirbtinis intelektas). Tokia sistema jau sėkmingai testuojama Kinijoje, kur uigurų tautybės gyventojai iš esmės yra suvaryti į savotišką skaitmeninę koncentracijos stovyklą. Rusijoje biometirnių duomenų bankas akivaizdžiai galės būti panaudotas tiek šnipinėjant savo piliečius, tiek kontroliuojant užsieniečių judėjimą šalyje, kas kartu su turima ir išanalizuota asmenine informacija leistų Rusijos specialiosioms tarnyboms nustatyti verbavimui tinkamus asmenis bei sukonstruoti tam palankias aplinkybes. 

„Norėtumėm nužudyti – būtumėm nužudę“

Žinoma, gali atsirasti nemažai skeptikų, kurie sakys, kad viso pasaulio specialiosios tarnybos renka duomenis, mes visi vienaip arba kitaip esame šnipinėjami moderniųjų technologijų, o norint gauti vizą – nesvarbu, ar popierinę, ar elektroninę – suteikti tam tikrą informaciją apie save ir taip yra privalu, tad ir šiuo atveju nėra prasmės kelti triukšmą. Kita vertus, Rusijos specialiosios tarnybos turi kelias ypatybes, kurios verčia žiūrėti į jų veiklą su aiškiu nerimu. Pirmiausiai, moderni Rusija yra autoritarinė valstybė, o nelaisvose šalyse specialiosios tarnybos visada yra politinio režimo ramstis, jos atlieka taip pat ir represines funkcijas. Be to, ant Rusijos specialiųjų tarnybų krenta sunkus įtarimų šešėlis, susijęs su veiklomis, kurios gali būti prilygintos tarptautiniam terorizmui. Čia galima priminti ir Aleksandro Litvinenkos nužudymą Londone 2006 metais, ir pasikėsinimą į Sergejų Skripalį bei jo dukrą Juliją 2018 metais tos pačios Jungtinės Karalystės teritorijoje, ir šiemet įgyvendintą bandymą apnuodyti opozicijos atstovą Aleksejų Navalną.

Pastarasis nusikaltimas leidžia vis aiškiau kalbėti apie Rusijos specialiųjų tarnybų veikimo būdus. Įdomu tai, kad Rusijoje iki šiol net formaliai nepradėtas tyrimas dėl A. Navalno apnuodijimo šių metų rugpjūčio pabaigoje. Tuo pat metu Vokietijos specialistams (vėliau šias išvadas patvirtino dar kelios nepriklausomos laboratorijos) pavyko nustatyti, jog Rusijos opozicionierius buvo apnuodytas „Novičiok“ tipo medžiaga, t. y. Panašaus pobūdžio medžiaga, kaip ir pasikėsinimo į S. Skripalių atveju.

Galiausiai, visai neseniai pasirodęs žurnalistinis tyrimas, kurį kartu atliko tarptautinė tyrėjų grupė „Bellingcat“ ir rusų leidinys „The Insider“. Jis atskleidė, jog pastaruosius kelis metus A. Navalno sekimu užsiėmė Rusijos Federalinio saugumo tarnybos (FST) agentų grupė. Be to, panašu, kad A. Navalną bandyta apnuodyti dar anksčiau, o vieną kartą nuodingos medžiagos poveikį pajuto ir jo žmona. 

Labai įdomu ir tai, jog savo kasmetinės grandiozinės spaudos konferencijos, kurį šiemet tęsėsi ilgiau nei keturias valandas, metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas faktiškai pripažino, jog FST sekė A. Navalną. Jis pareiškė, jog „tokio pobūdžio veikėjai“ yra sekami visame pasaulyje, o apie pasikėsinimą pasakė taip: „Norėtume nužudyti – būtume nužudę“.

Pikantiška aplinkybė yra ta, jog tarp grupės specialistų, kurie, kaip nustatė žurnalistinis tyrimas, sekė A. Navalną – pagrindę buvo karo gydytojai ir chemikai. T.y. faktiškai akivaizdu, kad grupės tikslas buvo ne šiaip sekti opozicijos atstovą. V. Putino prisipažinimas, kad A. Navalnas iš tikrųjų buvo sekamas, šiame kontekste atrodo itin pikantiškai.

Specialiųjų tarnybų žaidimai

Pastaruoju metu nemažai kalbama ir apie Rusijos specialiųjų tarnybų profesionalumą, o tiksliau – jo stoką. Tai aktualu tiek pasikėsinimo į S. Skripalių, tiek pasikėsinimo į A. Navalną kontekste. Panašu, kad tiek Vyriausiosios žvalgybos valdybos, tiek Federalinio saugumo tarnybos agentai dirba gana diletantiškai. Numanoma, kad tai gali būti visos sistemos degradavimo požymis. Tuo pat metu, nežiūrint į visą tai, Rusijos specialiosios tarnybos išlieka gana pavojingos. Savo diletantiškumą jos dabar kompensuoja įžūlumu. Panašu, kad šių tarnybų atstovai jaučiasi nebaudžiami, suprasdami, kad Kremlius visada juos pridengs.

Būtent dėl šios priežasties kiekvienas, kas keliauja į Rusiją, turi susimąstyti apie informaciją, kuri potencialiai gali patekti į šios šalies specialiųjų tarnybų rankas. Net tas žmogus, kuris mano, jog jis neįdomus Rusijos spec. tarnyboms, gali sulaukti agentų dėmesio dėl savo giminių, profesinių ryšių, ar net vieno ar kito įrašo socialiniuose tinkluose, o kartais tiesiog tapti aplinkybių įkaitu bei auka.

Taip pat reikėtų pasakyti ir tai, kad nors Rusijos specialiosios tarnybos demonstruoja vis daugiau diletantiškumo, nuvertinti jas irgi būtų neprotinga ir savaip diletantiška. Jos išlieka vienu esminiu Kremliaus ramsčiu bei akivaizdžiai nesirūpina dėl taikomų veiklos metodų priimtinumo ar švarumo.

 Viktor Denisenko



Jums taip pat gali patikti
putin-erdoganas-afp-scanpix_1605250651-492924bd3cdc7d1210a816c1ffe93b3f.jpg
Politika
Naujiena
Rusijos žaidimai tarp ambicijų ir galimybių
Ruduo posovietinėje erdvėje buvo karštas, ir kalba čia ne apie orą....
vladimir_putin_1579507676-789e9b77e3a2ba00898ad5fc00f9a5d5.jpg
Putino Rusija 2020. Dabarties pamokos ir...
2020-01-03
Apie Rusiją kalbama ir rašoma išties daug – apie jos vadovo...
tevynes-sajungos-lietuvos-krikscioniu-demokratu-frakcijos-posedis-5cb591b162c0c_1579273411-4859071a2d67e7fb866e27e7b169e952.jpg
Politika
Nuostabioji ateities Rusija: svajonė, ar...
2020-01-08
2019 metų gruodį Europos parlamente buvo sukurta neformali „Europinės Rusijos...