Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“. II. Europos ne tik schroederizacija.
  • Titulinis
  • Visuomenė
  • Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“. II. Europos ne tik schroederizacija.
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“. II. Europos ne tik schroederizacija.

Antrą dalį apie Maskvos penktas kolonas Europoje tinkama pradėti pirmos dalies tęsiniu-projekcija. Liepos 10-ąją televizijos „1+1“ laidoje „Teisė ir valdžia“ Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas užsiminė apie pastaruoju metu stebimą galingą  Rusijos informacinę agresiją prieš jo šalį kaip globalaus informacinio karo vieną elementų.

Dieną prieš Petro Porošenka (tekstu „Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“ Europoje. I. Ir baltai nuo Kremliaus keršto gelbėja 5-ąjį Ukrainos prezidentą P.Porošenką.“ pradėjome šį ciklą) didžiausią frakciją Europos parlamente (EP) turinčios Europos liaudies partijos forume nurodė, jog siekdama Vakarų dezintegracijos Maskva manipuliuoja demokratinėmis vertybėmis, argumentuodamas šią tezę savo šalies kova prieš rusų hibridinę agresiją 2014-2019 m.  bei nurodęs, jog Ukraina buvo ir yra savotišku Maskvos hibridinių atakų poligonu.

Apie Rusiją, kaip niekada agresyviai besikėsinančią politiškai naikinti Vakarus, kalbėta ir tą pačią dieną vykusiame gynybos forume Vašingtone, pašauktame aptarti stipresnę Europos Sąjungos (ES) bei Šiaurės Atlanto Aljanso sanglaudą. Diskusijoje dalyvavęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoană pažymėjo, jog būtent dėl šios grėsmės kuriama nauja euroatlantinės erdvės gynybos koncepcija.

Į šį kontekstą įsikomponuoja ir liepos pradžioje Latvijoje bei Lietuvoje priimtas sprendimas uždrausti Kremliaus tarptautinio ruporo RT (anksčiau „Russia Today“) televizijų transliacijas dėl ryšių su ES „juodajame“ sąraše esančiu propagandiinku Dmitrijumi Kiseliovu. Pastarajam Europoje taikomos sankcijos dėl reikšmingo vaidmens remiant Krymo aneksiją 2014-aisiais (Rusijos prezidento apdovanotas ordinu) bei Rusijos agresiją Ukrainos rytuose. Šis veikėjas sankcijų nusipelnė seniai, bet geriau vėliau negu niekad. Kaip ir kitas etatinis patriotas Vladimiras Solovjovas, skirtingai nuo Rusijoje sankcijų „uždaryto“ kolegos D.Kiseliovo, disponuojantis net diem vilom Italijoje prie Komo ežero ir, nepasiant atvirai ciniškos veiklos, galintis mėgautis vakarietišku komfortu. Ne viskas paprasta su tais hibridiniais karais, penktomis kolonomis...

Birželio 30-ąją Ukrainos atstovas ES Nikolajus Tročickis paragino (EP pasmerkti prancūzų eurodeputatų vizitą į Rusijos aneksuotą Krymą kaip pažeidžiantį Ukrainos įstatymus ir besikertantį su oficialia ES pozicija, kuri aneksijos nepripažįsta ir tą nuolat deklaruoja rezoliucijose apie Ukrainos teritorinį vientisumą. Tą patį Prancūzijos pasiuntiniui Ukrainoje Etienneui de Poncins pakartojo užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Dzhaparova. Šiam neliko nieko kito kaip vėl nurodyti, jog Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą remianti Prancūzijos pozicija nesikeičia, Thierry Mariani vadovaujamų prancūzų politikų vizitas su ja neturi nieko bendra. Pridurtina, jog kraštutinei dešiniajai partijai „Nacionalinis susivienijimas“ (vadovauja sena Kremliaus gerbėja Marina Le Pen, rusų ir finansuota) priklausiantis, Kremliui artimas Th.Mariani okupuotą Krymą lanko nuolat po šio aneksijos 2014-aisiais.

Galima tarti - anokia naujiena, prie akibrokštų derėjo seniausiai priprasti, rusų valdančioji klasė tik taip įsivaizduoja taptautinių santykių praktiką. Jei ne sisteminis Vakarų vienybės testavimo pobūdis. Gerhardo Schroederio perrinkimą Rusijos valstybinės kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininku birželį Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Vasylis Bodnaras įvertino kaip atlygį už ištikimybę Kremliui, pasak jo, penkta kolona tenkindama Rusijos interesus toliau siūbuoja Europos solidarumą. Perinktasis šią diagnozę patvirtina nuolat, pavyzdžiui, gegužės pabaigoje interneto socialinio tinklo paskyroje išvadinęs Ukrainos pasiuntinį Berlyne Andriyų Melnyką nykštuku iš Ukrainos už kritiką dėl jo prokremliškos pozicijos Krymo atžvilgiu.

V.Bodnaras savo „Facebooke“ ekskanclerio demaršą pavadino niekšišku ir apgailėtinu, rodančiu  rusų lobistų Europoje stilių, todėl vargu ar verta dėtis su Maskva, nes su sutapsi, tuo ir pats tapsi. Pats A.Melnykas konstatavo nevykusį pono G.Scsroederio mėginimą balinti savo nekokį įvaizdį tėvynėje, istorijoje jis vis vien išliks ciniško Kremliaus lobisto sinonimu. Ir perspėjo apie užgaulių pasažų potencialų pavojų, priminęs, kad jie gali prikelti neapykantos demonus - ukrainiečiai nepamiršta, kad nacistinėje Vokietijoje buvo vadinami „Untermenschen“ (nepakankami žmonės), ko pasekmė – Trečiojo reicho per Antrąjį pasaulinį karą nužudyti milijonai taikių ukrainiečių.

Rusai bando Europoje tverti šalininkų tinklą dar viena jiems ypač nemalonia tema - siekiama diskredituoti Jungtinės tyrėjų grupės (JIT) išvadas dėl Maskvos atsakomybės už virš Donbaso 2014-ųjų liepą numuštą „Malaysia Airlines“ iš Amsterdamo į Kualą Lumpurą skridusį „Boing 777“, kai žuvo visi juo skridę 298 žmonės, įskaitant 80 vaikų. Pernai birželį JIT iškėlė konkrečius kaltinimus keturiems piliečiams (trims rusams bei ukrainiečiui), betarpiškai dalyvavusiems atakoje.

Dabar įsibėgėjant teismams Hagoje, Maskva bruka alternatyvias versijas, siekia mesti atsakomybę kitoms šalims, pasitelkdama ir penktąja koloną iš pačių vakariečių. Prieš kurį laiką rusai suklastotas žinias apie katastrofą skleidė per savo įsteigtą interneto platformą „Bonanza Media“, kurioje aktyviai reiškėsi prokremliškas olandų žurnalistas Maxas van der Werffas ir Jana Jerlašova iš RT, palikusi televizijos kanalą esą dėl nepriklausomos žurnalistikos, pašauktos paneigti Rusijos kaltę dėl „Malaysia Airlines“ lėktuvo žūties. JIT išvadų diskreditavimu bei dezinformacija užsiima ir  organizacija „Taikių žmonių globalios teisės“ (Global rights of peaceful people, GRPP) bei  Olandijos partija „Forumas už demokratiją“ (FvD), viena iniciatorių 2018 metų referendumo, ginčijusio Ukrainos asocijuotą narystę ES. GRPP pernai ir šiemet prie teismo pastato Hagoje mėgino rodyti filmus (šiųmetinis vadinosi „МН17 – neišgirsti liudininkai“), kuriais mėgino kelti abejones JIT išvadomis, tiesa, niekas, be pačių organizatorių, nepanoro jų žiūrėti.

Maskva šia tema naudojasi ir paslaugomis Kremliaus lobisto, Rusijos garbės generalinio konsulo Maastrichte Constantijno van Vloteno, kuris remia „Bonanza Media“ bei GRPP. C. van Vlotenas pažįstamas su Rusijos prezidentu, jo asmeniškai remtas, atidarė restoranų tinklą Rusijos muziejuose Peterhofe, Carskoje Selo, Ermitaže, Jekaterinos bei Menšikovų dvaruose etc. Visiems vadovauja jo žmona rusė Nadežda. Verslininkas-diplomatas remia Krymo aneksiją, smerkia Vakarų sankcijas Maskvai, ES valdininkus vadina „blusomis ant lokio“. 2019-ųjų gruodį atidarydamas eilinį restoraną vaišino svečius šokoladu su Josifo Stalino portretu, rengiasi atidaryti restoraną Kryme, taprtautinį finansų centrą Kaliningrade.

Kas išdėstyta, tėra dalis Maskvos pastangų penktųjų kolonų pagalba kreipti nuo savęs dėmesį dėl 2014-ųjų tragedijos danguje virš separatistinio Donbaso. Tiesa, panašu, pinigai leidžiami vėjais - oficiali Olandijos pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Užtat rusų lobistai kuria nervingą atmosferą - kaltinimą palaikantys prokurorai teismo posėdyje birželio 26-ąją klausė, ar kaltinamojo Olego Pulatovo (jį vienintelį atstovauja samdyti olandų advokatai) gynyba iš tiesų nori daugybės papildomų tyrimų, kurių jau užsiprašė, ar tik tempia laiką. Interviu „Svoboda“ birželio 29-ąją Antonas Kotte, kurio sūnus, marti ir anūkas žuvo „Malaysia Airlines“ lėktuve, kalbėjo apie stresą, advokatams be galo pasitelkiant vaizdo įrašus ir pareiškimus žmonių, kuriais tikėti negalima.

Beje, apie stilių „su kuo sutapsi, tuo pats patapsi“. Birželio 10-ąją Ukrainos atstovybės Jungtinėse Tautose (JT) narys Olegas Nikolenko demaskavo Rusijos įgaliotojo pasiuntinio pavaduotoją (lyg ir respektabilios pareigos) Aleksandrą Alimovą, kuris savo tekstą internete, kaip Donbase nuo ukrainiečių kariškių apšaudymų žūsta vaikai, „iliustravo“ nuotrauka Rusijos Usurijske 2013-aisiais taksisto nužudytos šešiametės Polinos Sladakayos su prierašu, esą tai viena pirmų aukų per Slaviansko apšaudymus 2014 metais. Ukrainietis apibendrino: „Norite žinoti, kaip gaminamos  rusiškos suklastotos žinios? Prašom.“

Birželį Rusijos užsienio reikalų ministerija jos spaudos atstovės Marijos Zacharovos lūpomis skundėsi tarptautinėms organizacijoms iki JT imtinai ir grasino dienraščiams „The New York Times“ ir „The Financial Times“, kurie suabejojo oficialia rusų COVID-19 statistika. Rusų publicistas Aleksandras Skobovas (grani-ru-org.appspot.com/opinion/skobov/m.278927.html) ryšium su kuo pastebėjo, jog Maskva išnaudoja infiltruotą agentūrą Vakarų bei tarptautinėjse organizacijose, siekdama vienintelio  tikslo - griauti jas iš vidaus. Todėl dera ne naiviai siekti civilizuoto dialogo, o vyti Kremlių iš visur, iš kur tik įmanoma. Priešingu atveju Vakarai gali sulaukti laikų, kai britų bei amerikiečių laikraščių interneto puslapius rusų „Roskompzor“ blokuos jų pačių teritorijoje arba Rusijos „ūkiniai subjektai“ „atglemš“ jų kontrolinius akcijų paketus...

Ilgus metus Rusijoje dirbęs „The Guardian“ korespondentas Lukeas Hardingas (į istoriją įeisiantis kaip pirmas po Šaltojo karo žurnalistas, kuriam Maskva už kritines publikacijas anuliavo vizą)  naujausioje knygoje „Šešėlinė valstybė: žudynės, sėjamas chaosas ir Rusijos perdaromi Vakarai“  (Shadow State: Murder, Mayhem, and Russia's Remaking of the West) pasakoja, kaip Maskva melu, manipuliavimu, žudynėmis siekia skleisti savo politinį modelį, keliantį pavojų demokratijai. Tuo tikslu kalbina ir prieš porą metų nemenką triukšmą sukėlusios pažymos apie rusų kišimąsi į Amerikos prezidento 2016-ųjų rinkimus sudarytoją buvusį britų žvalgybos Mi-6 pareigūną Christopherį Steeleą, pasak kurio, V.Putinas norėjo pažeminti Jungtinę Karalystę (JK) bei įgąsdinti kitas šalis, kad netrukdytų jo amoraliai politikai. Pasak knygoje cituojamos (pirmą kartą) Ch. Steeleo pažymos, Rusija kelia potencialiai didesnį pavojų JK bei jos gyvenimo stiliui nei terorizmas. Nesipriešinant V.Putino režimas nestos beveik prieš nieką, kad pasiektų savo tikslų.

Pasak rusų istoriko Viačeslavo Lichačiovo (censor.net.ua/news/3194546/rossiya_nauchilas_govorit_na_ponyatnom_dlya_zapada_yazyke_poetomu_ee_propaganda_effektivnee_sovetskoyi), Maskva išmoko pristatyti savo ideologiją bei propagandą tarptautinei auditorijai priimtinu stiliumi, kalbėti žmogaus teisių, kišimąsi į kitų reikalus smerkiančia kalba, iš tiesų siekdama tikslų, neturinčių nieko bendra su demokratija, žmogaus teisėmis ar tarptautine teise. Todėl veikia efektyviau nei buvusi Sovietų Sąjunga. Istorikas primena 1980-ųjų Maskvos olimpiadą, kuri po sovietų įsiveržimo į Afganistaną buvo gana sėkmingai boikotuota (kartu su ekonominiu spaudimu). Pasaulio futbolo čempionatas Rusijoje 2018 metais praėjo sklandžiai, nepaisant Rusijos agresijos Gruzijoje bei Ukrainoje.

Lietuvoje pastaruoju metu ypač interneto socialiniuose tinkluose buvo kilusi aštroka konfrontacija po žydų bendruomenės lyderės Fainos Kukliansky su bendražygiais kreipimosi Seimo pirmininkui, kuriuo reikalauta atšaukti parlamento sprendimą 2021-uosius paskelbti iškilaus nepriklausomybės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto metais. Žuvęs partizanų vadas tiesiai nekaltintas dalyvavimu Holokauste, vis dėlto kreipimosi išvedžiojimai galėjo mesti šešėlį jo atminimui, stengiantis įpainioti į tai, su kuo jo niekaip negalima sieti. Tas pats buvo su Adolfo Ramanausko-Vanago metais 2018-aisiais, kuomet Rūta Vanagaitė „suabejojo“ jo reputacija (irgi dėl Holokausto), ir pirmas apie tai paskelbė rusų propagandinis „Sputnik“. Iš tiesų nėra penktos kolonos požymių?

Lietuvos partizaninis judėjimas kaip niekas kitas buvo ir yra Kremliaus taikinys, jam ypač svarbu kovas prieš sovietinę okupaciją paversti „banditizmu”, šių kovų didvyrius šmeižti ir dergti. KGB tuo užsiėmė dešimtmečius, taip pat savo agentų rankomis vykdydama melo operacijas Vakaruose. Kodėl dabar turėtų būti kitaip, ypač turint galvoje V.Putino sukilusią „aistrą“ istorijai, skandalingai skelbiant, esą Baltijos valstybės „savanoriškai” įstojo į Sovietų Sąjungą?

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
fsb-pazymejimas_1596704846-1c10dfb23c0993adea121d630e5cc9d8.jpg
Politika
Naujiena
Kai informacinis karas persilieja su...
Lietuvos viešoji erdvė sureagavo į dar vieną Rusijos politikų „nesivaržymą“...
zacharas-prilepinas-itar-tass-scanpix_1597836773-05ba9a3b8bdcb9c4e487ff6f5dcb7809.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus penktosios...
Ryškia asmenybe prokremliškos publikos tituluojamas Zacharas Prilepinas žinomas...
5-kolona-petrosenko-reuters_scanpix_1597570098-b286a9311cede0f0bb1fff25e6e6a3a9.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios...
1946–1949 m. Graikijoje siaučiant pilietiniam karui reikšminga dalis visuomenės...