Niekur nedingusios Kremliaus penktosios kolonos Europoje. III. Vakaruose mielai priimamas humanitaras-teroristas.
  • Titulinis
  • Visuomenė
  • Niekur nedingusios Kremliaus penktosios kolonos Europoje. III. Vakaruose mielai priimamas humanitaras-teroristas.
Niekur nedingusios Kremliaus penktosios kolonos Europoje. III. Vakaruose mielai priimamas humanitaras-teroristas.

Ryškia asmenybe prokremliškos publikos tituluojamas Zacharas Prilepinas žinomas kaip rašytojas,  muzikantas, aktorius. Rusiškoje „Wikipedijoje“ išskiriama jo aktyvi politinė-visuomeninė veikla Rusijoje bei „artimojo užsienio“ šalyse. Ten pat surinkę „blizhneye zarubezhie“ (artimasis užsienis), prie teksto pridėtame žemėlapyje rasite ir mėlyna spalva nuspalvintas Baltijos valstybes.

Šešių romanų autorius laikomas vienu šiuolaikinės rusų karinės prozos pradininkų, jo tekstai versti į bent 13 užsienio kalbų. 2014-ųjų spalį žurnalas „Russkij reporter“ įtraukė jį į Rusijos metų iškiliausiųjų šimtuką, tais pačiais metais prokremliško Maskvos socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto sudarytame perspektyviausių rusų politikų reitinge Z.Prilepinas užėmė aštuntą poziciją, kitais metais pakilo penktą vietą.

Visuomeninės tarybos prie Rusijos kultūros ministerijos narys nuo 2016 metų. 2018-ųjų gruodį paskirtas Maskvos Maksimo Gorkio akademinio dramos teatro meno vadovo pavaduotoju, su šefu Eduardu Bojakovu vienu klausimu sutaria idealiai - separatistines „respublikas“ Ukrainos rytuose remia ypač aktyviai taip pat reguliariais vizitais. Vladimiro Putino Rusijoje logiškas tokios veiklos apibendrinimas - „Kryštanovskos laboratorijos“ 2017 metais surengtoje apklausoje rašytojas užėmė 39 poziciją labiausiai gerbiamų rusų reitinge, interneto puslapio „Colta.ru“ šį gruodį surengtame balsavime Z.Prilepinas išrinktas įtakingiausiu dešimtmečio literatu.

Tiesa, pradžia nebuvo imperinė. Riazanės srities Iljinkos kaime 1975-ųjų liepos 7-ąją gimęs būsimasis humanitaras teroristas 1999 metais Nižnij Novgorodo valstybiniame universitete įgijo filologo diplomą ir galėjo palikti specialųjį dalinį OMON, kuriame iki tol tarnavo. Karjeros laiptais gana veržliai kopė nuo pat pradžių – 2000-aisiais įsidarbinęs Nižnij Novgorodo laikraštyje „Delo“, 2001 metais jau tapo jo vyriausiuoju redaktoriumi. Literatūrinius tekstus Rusijos kultūrinėje spaudoje pradėjo skelbti 2003-aisiais.

Politikoje Z.Prilepinas debiutavo kaip nacionalbolševikas, įstojęs į velionio rašytojo Eduardo Limonovo įsteigtą partiją „Drugaya Rossia“, 2010-aisiais buvo išrinktas į jos vykdomąjį komitetą, kurį laiką redagavo svarbiausią Nižnij Novgorodo nacionalbolševikų laikraštį „Narodnyj nabliudatel“. Rašytojui ėmus „normalizuoti“ savo gyvenimo vektorių Kremliaus naudai E.Limonovas jį iš „Drugaya Rossia“ išmetė.

Tų pačių metų kovo 10 dieną pasirašė kreipimąsi „V.Putinas turi trauktis“, iškart po to interviu pareiškė, jog Rusijos prezidentas personifikuoja sistemą, kurią dera keisti, nes šalį reikia vaduoti iš „politinio įšalo“. 2011-aisiais rašytojas ragino kuo daugiau gimdyti vaikų Rusijos gelbėjimo reikalu. 2012 metais dar sykį viešai paragino V.Putiną trauktis.

Pirmu ženklu nesiskaitymo su priemonėmis, siekiant galios ir pripažinimo, laikytina „Laiško draugui Stalinui“ publikacija visuomeniniame-politiniame interneto leidinyje „Svobodanya pressa“ 2012 metais, kuriam Z.Prilepinas ir vadovavo. „Laišką“ griežtai neigiamai įvertino literatai Igoris Irtenjevas, Dmitrijus Bykovas, Viktoras Šenderovičius, Veronika Dolina. Buvęs Rusijos kultūros ministras Michailas Švydkovas pareiškė esąs įskaudintas publikacijos prasčiokiško niekšiškumo, o publicistas, nuoseklus V.Putino režimo kritikas Andrejus Pionkovskis konstatavo fašizmo požymius „Laiške“. Tikėtina, Z.Prilepinas skandalo siekė sąmoningai, juk visuotinį dėmesį į save atkreipė.

Prie veržlaus karjeros skrydžio bene svariausiai prisidėjo staigus 2014-ųjų „praregėjimas“, kai tų metų kovą jis jau smerkė prieš Krymo aneksiją pasisakiusius rusų kultūrininkus. Rugsėjį Z.Prilepinas nuvyko į karinio konflikto rytų Ukrainoje zoną ir iš separatistinių Donecko bei Luhansko „respublikų“ pusės siuntė reportažus, pavyzdžiui, dienraščiui „Moskovskaya praveda“ ar  paties moderuojamam „Svobodanya pressa“.

Spalio 1-ąją rašytojas deklaravo neturįs menkiausių priekaištų Kremliui, kreipėsi į savo skaitytojus su raginimu pinigais paremti vadinamąją Novorosiją ir per tris dienas surinko tris milijonus rublių (dabartiniu kursu 1 euras - apie 80 rublių). Už juos nupirktus daiktus, medikamentus civiliams bei amuniciją kariškiams savo mašina asmeniškai rusiškos humanitarinės kolonos priešakyje (puikus viešųjų ryšių ėjimas) nugabeno į separatistinius regionus. 2015 metų kovą pagal tą patį algoritmą surinko 12 milijonų rublių, pagalbos pristatymo viešinimo procesą patobulinęs susuktu filmu „Ne svetima sumaištis“. Tais pačiais metais Luhanske pristatė savo knygas „Patologijos“ ir „Vienuolynas“.

2015-ųjų gruodį Z.Prilepinas tapo „Donecko liaudies respublikos“ lyderio Aleksandro Zacharčenkos patarėju. Nuo kitų metų spalio iki 2018-ųjų lapkričio buvo separatistinės armijos bataliono vado pavaduotoju. 2016 metų lapkritį jam suteiktas majoro laipsnis, po ko bendradarbiavimą su rašytoju-teroristu nutraukė agentūra „Wiedling Literary Agency“, iki tol tarptautinėje leidybos rinkoje atstovavusi jo autorinius interesus. Kita vertus, dalyvavimas konflikte, ukrainiečių žudymas netrukdė „paraleliai“ rengti susitikimų su skaitytojais Maskvos knygynuose.

Galutiniu karo tikslu skelbė „Novorosijos“ įkūrimą bei rusų miesto Kijevo susigrąžinimą. Ukrainos saugumo tarnyba Z.Prilepinui yra iškėlusi baudžiamąją bylą už terorizmą ir terorizmo finansavimą, kaip televizijoje ZIK 2017 metų lapkritį nurodė buvęs Ukrainos aukščiasuiosios rados deputatas Yuriyus Mykhalchyshynas, tai žmogus, savo veikla siekęs nutraukti jo šalies valstybingumą. Separatistai Z.Prilepiną 2017 metais apdvanojo „Donbaso savanorių sąjungos kryžiumi“.

Sugebėjo apdairiai palikti „Donecko liaudies respubliką“ 2018-ųjų liepą, likus mėnesiui iki  A.Zacharčenkos susprogdinimo (nusikaltimas neišaiškintas po šiai dienai), dabar gyvena Rusijoje. Interviu televizijos žurnalistui Aleksejui Pivovarovui pernai rugpjūtį veikiausiai siekdamas priminti apie save pasigyrė Donbase vadovavęs koviniam daliniui, nužudžiusiam labai daug žmonių (esą  daugiau nei bet kas kitas). Bet jo teismai nejaudina, į kalėjimą niekas nepasodins.

Imperinis aktyvumas negali likti nepastebėtas. 2018 metų lapkritį Z.Prilepinas buvo įtrauktas į štabą 2011-aisiais Rusijos prezidento (tuo metu „laikinai“ premjero) inicijuoto visuotinio liaudies fronto, pašaukto gausinti bei glaudinti dabartinio Rusijos režimo gerbėjų gretas. Pernai spalį rašytojas įsteigė visuomeninį judėjimą „Už tiesą“, šių metų vasario 1-ąją surengtas jau partijos „Už tiesą“ steigiamasis suvažiavimas, pirmininmku išrinktas Z.Prilepinas. Gegužę Rusijos teisingumo ministerija „Už tiesą“ įrašė į sąrašą partijų, galėsiančių varžytis dūmos rinkimuose kitais metais.

Keista, jei būtų kitaip. Partijos rinkimų programoje siūloma pataisa Rusijos konstitucijoje (jos lyderis sausį įtrauktas į pataisų siūlymus joje rengiančią grupę) apie teisę Rusijai prisijungti bet kurias žemes bet kur, ne vien buvusioje Sovietų Sąjungoje ar Rusijos imperijoje, jei 75 proc. jų gyventojų pasisako už prisijungimą. Estijos Narvai, Latvijos Latgalai aplink Daugpilį bei Rėzeknę su gausia rusakalbių diaspora kaip ir reikėtų suklusti - humanitarui teroristui prasibrovus į valdžią, negelbės NATO nei ES...

Taip pat nurodomas referendumų būtinumas Donecko bei Luhansko „respublikose“, Moldovos Padniestrėje, nuo Gruzijos atplėštose Abchazijoje bei Pietų Osetijoje dėl prijungimo prie Rusijos. Pasisakoma už visavertę Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę su bendra valdžia, biudžetu, valiuta. Iškovojęs valdžią Dūmoje (Z.Prilepinas tai įvardija programa minimum) „Už tiesą“ lyderis skelbia organizuosiąs specialius sukilėlius „Rusų pasaulio“ sienų plėtimo reikalu. Esą jei Rusija 2014-aisiais panašius būtų turėjusi, šiandien „Novorosia“ greta Donecko bei Luhansko jungtų mažiausiai Charkovo, Chersono, Odesos „liaudies respublikas“.

Nors steigiamajame suvažiavime dalyvavusiam V.Putino gerbėjui amerikiečių aktoriui Stevenui  Seagalui pasisakyti leista ir šis anglų kalba rėžė kalbą apie taiką visame pasaulyje (?) ir jog yra prieš  propagandą, Z.Prilepinas yra prieš Rusijos bei Vakarų santykių gerėjimą, vadina tai kapituliacija. Pagal jį Rusijai reikia visiškos produktų, finansinės, politinės nepriklausomybės, taip pat ekspancijos. Simboliška, kad suvažiavime dainą „Į Berlyną“ apie Rusijos vykdomus karus Ukrainos rytuose bei Sirijoje sudainavo dainininkas Vadimas Samoylovas.

Kovą rašytojas Rusijos valstybinėje televizijoje „Rossia 1“ pareiškė, jog Europos paramos tikėjęsis  Kijevas „apsiskaičiavo“, ES nusišalino, tad vienintelis arbitras visame šiame „nevaldomame“ regione yra Rusija.

Jau judėjimą „Už tiesą“ dalis Rusijos spaudos įvardijo prezidento administracijos projektu. Prieš partijos „Už tiesą“ steigimąjį suvažiavimą dienraščiai „Vedomosyti“, „Kommersantj“ nurodė, jog Kremliuje dirbama ties algoritmu rinkimuose į Dūmą daugybe mažų partijų „išskirstyti“ balsus tų, kurie nebalsuos už „Vieningąją Rusiją“. Tikėtina, ir „Už tiesą“ misija būtent tokia, pats Z.Prilepinas yra prisipažinęs turįs svajonę apie didžią „Vieningąją Rusiją“, prie kurios dešimtimis jungtųsi įvairios mažos partijos.

Štai toks odiozinis rusų elito atstovas, kurio vertinimuose tenka konstatuoti tam tikrą vertybinę sumaištį. 2015-ųjų liepą Ukrainos rašytojai Yuriius Andrukhovychius bei Serhijus Žadanas atsisakė diskutuoti su Z.Prilepinu literatūros festivalyje Vokietijoje, laikydami beprasmišku pokalbį su Novorosijos adeptu, kuris aukština separatistus ir smerkia Kijevo „chuntą“. Kitų metų rudenį Lenkijos literatūrinio festivalio „Konraden“ rengėjai atšaukė jam kvietimą irgi po kreipimosi Ukrainos rašytojų, kurių vertinimu, situaciją buvo galima prilyginti tam, jei į festivalį būtų pakviestas per išpuolį 2011-aisiais 77 žmones nužudęs norvegų neonacistas Andersas Breivikas.

Užtat prancūzų rašytojas, kino režisierius Emmanuelis Carrèreas yra viešai gyręs rašytoją Z.Prilepiną kaip ypač žmogišką, jautrų. Z.Prilepinas mėgavosi dėmesiu 2018 metų Paryžiaus knygų mugėje, kur pristatė romaną „Vienuolynas“ ir dokumentinę knygą apie karą rytų Ukrainoje „Laiškai iš Donbaso“ - prancūzai vieninteliai Europoje išleido ją savo šalyje.

Keletas Rusijos viešų asmenų vertinimų po savigyros apie vadovavimą daliniui, kuris nužudė daugybę žmonių. Interneto dienoraštininkas Rustemas Adagamovas: mano vertinimu,  kažkokia moralinė katastrofa, kai žudikas yra ir madingas rašytojas, turintis tūkstančius gerbėjų. Žurnalistas, visuomenininkas Aleksandras Ryklinas: Z.Prilepinas daro stulbinančius pareiškimus, paskui vyksta į konferencijas Paryžiuje ar Romoje, dalina interviu – tai virš mano supratimo. Vertėja, literatūros kritikė Varvara Babickaya: Vargšas Prilepinas. Viena vertus, nori visus įtikinti, koks jis pas mamą lauko vadas. Bet niekas netiki, žiauriai skaudu! Iš kitos pusės, juk jei patikės, gali ir pasodinti...

Toks tas dabartinis rusų elitas, deja, į vakarus nuo Elbės papestijamas. Nieko asmeniško, vien verslas. Rašytojas pabrėžtinai be vertybių, užtat mokantis save parduoti ir reprezentuojantis imperinių užmačių neslepiančią šalį, irgi pabrėžtinai be vertybių.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
vikipedijos-nuotr-sovietinis-propagandinis-plakatas_1579275405-4a94aac4905a84c5c8b36bb40011b0fc.jpg
Propoganda
Propagandos taikinyje – ir istorija, ir...
Propagandiniai išpuoliai tapo savotiška kasdienybe Lietuvoje (ir plačiau –...
5-kolona-petrosenko-reuters_scanpix_1597570098-b286a9311cede0f0bb1fff25e6e6a3a9.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios...
1946–1949 m. Graikijoje siaučiant pilietiniam karui reikšminga dalis visuomenės...
rusijos-informacine-agresija_1597726406-d38368e2df9affb744ee7060a4ff26a4.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios...
Antrą dalį apie Maskvos penktas kolonas Europoje tinkama pradėti pirmos dalies...