Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“ Europoje. I dalys. Ir baltai nuo Kremliaus keršto gelbėja 5-ąjį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.
  • Titulinis
  • Visuomenė
  • Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“ Europoje. I dalys. Ir baltai nuo Kremliaus keršto gelbėja 5-ąjį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios kolonos“ Europoje. I dalys. Ir baltai nuo Kremliaus keršto gelbėja 5-ąjį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.

1946–1949 m. Graikijoje siaučiant pilietiniam karui reikšminga dalis visuomenės prijautė komunistams, tad tris tūkstančius savo teritorijoje priglaustų graikų pabėgėlių Sovietų Sąjunga „dėl visa ko“ nukreipė į karo mokyklas. Siekdamas atlaisvinti vietos savo penktajai kolonai, Josifas Stalinas 1944-1948 m. iš šalių, būsimų SSRS sateličių nuo Bulgarijos iki Lenkijos, išvijo apie 15 milijono vokiečių, tai buvo didžiausia deportacija istorijoje. 1948 metų liepos 29-ąją su J.Stalinu susitikusiam Bulgarijos komunistų lyderiui Valko Chervenkovui pasiskundus dėl jo šalyje sujudusių turkų reikalavimo leisti keltis į Turkiją, šis pasiūlė veikti SSRS  pavyzdžiu, kuri „įtartinus“ iš pasienio zonų iškraustė be skrupulų.

Šie istoriniai pavyzdžiai terodo, jog penktosios kolonos svarba siekiant savo tikslų mūsų rytų kaimynėje deramai vertintas visada. Nebūtinai turi grėsti situacija, dėl kurios birželio pabaigoje perspėjo buvęs amerikiečių pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas, jog rudens pradžioje prisidengdama kariniais mokymais „Kaukazas 2020“, Rusija gali mėginti užgrobti užtvanką Ukrainos Chersone, kuri stabdo vandens tiekimą Maskvos aneksuotam Krymui.

Šėtonas juk slypi detalėse. Žinutė iš Ukrainos spaudos: kiaušiniais 2014-aisiais užmėtyti kazokėliai iš stačiatikių Maskvos patriarchato vėl kelia galvas, Melitopolyje įsteigė padalinį, rengiasi prižiūrėti viešąją tvarką, net derasi su pasienio užkarda dėl bendradarbiavimo. Valstybės išdavyste dvelkiančiai absurdo šventei vadovauja tiesioginiai rusų agentai Ukrainoje, Viktoro Janukovičiaus (po Maidano orumo revoliucijos į Rusiją pabėgęs Ukrainos prezidentas – A.S.) parankinis vadinamasis atamanas Pančenko 2014 metais turėjo vadovauti valdžios užgrobimui Zaporožėje. Laimei, neįvyko. (censor.net.ua/video_news/3206214/vatnye_kazaki_sdayut_zaporoje_video)

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius 2014-2019 m. (iš esmės beveik nuo nulio sukūręs šios šalies armiją), pastaruoju metu viešumos vengęs Oleksandras Turčynovas birželio 30-ąją pareiškė sutinkąs vadovauti partijos „Europos solidarumas“ steigiamas štabui. Televizijoje „5 kanalas“ liepos 6-ąją savo sprendimą jis argumentavo taip: Vladimirui Putinui reikia bevaldystės Ukrainoje, kokia buvo 2013 metų pabaigoje- 2014-ųjų pradžioje. Bet kokį kompromisą Kremlius vertina kaip galimybę didinti spaudimą, V.Putinas skaitosi tik su adekvačiu atkirčiu. Ukrainoje stiprėja valdymo krizė, kuri gali tapti Rusijos agresijos prielaida. Maskvos penktoji kolona jau pakėlė galvą (stengiasi įdiegti visuomenei, esą Maidano revoliucija tebuvęs maištas, vertindami Maskvos politiką vengia žodžio „agresija“, vis dažnesni Ukrainos  armijai talkinusių savanorių teisiniai persekiojimai etc.), todėl reikalinga atsakingų patriotinių jėgų konsolidacija.

Arba buvęs Rados deputatas, nacionalinio judėjimo „Дія“ lyderis Dmitro Jarošas liepos 1-ąją: Kremliaus revanšas Ukrainoje sisteminis ir daugiabriaunis, pavyzdžiui, pasireiškiantis Maskvos užsakymu dabartinės valdžios vykdomu politiškai motyvuotu, teisiškai beprasmišku persekiojimu penkto šalies prezidento, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Petro Porošenkos, kuris prie visų savo trūkumų penkeris metus vadovavo priešinimuisi Rusijos agresijai ir tapo bene didžiausiu asmeniniu V.Putino priešu.

Keli tūkstančiai P.Porošenkos šalininkų liepos 1-ąją protestavo prie Kijevo Pečiorsko teismo, kuris ne pirmą kartą turėjo apsispręsti dėl kardomosios priemonės jam pritaikymo (proceso pradžioje birželio 18-ąją įtariamajam net teko atkelti tėvo laidotuves, nes turėjo vykti į teismą). Prokurorai iš pradžių prašė arešto su užstato galimybe, bet teismo dieną nuomonę pakeitė į asmeninį eksprezidento įsipareigojimą. Iš viso prieš penktąjį šalies prezidentą iškeltos 24 bylos, daugumos jų iniciatorius – buvęs prezidento V.Janukovičiaus administracijos vadovo pavaduotojas Andriius Portnovas, P.Porošenko prezidentavimo metu atsisėdėjęs Maskvoje ir po valdžios pasikeitimo pernai grįžęs „revanšui“.

Dabartinio prezidento Volodymyro Zelenskio skirtasis generalinis prokuroras Ruslanas Riaboshapka atsisakė pasirašyti kaltinimus ir atsistatydino, po ko pavadino juos teisiškai niekiniais. Jį pakeitė valstybiniam tyrimų biurui, kur tie kaltinimai formuluoti, vadovavusi Iryna Venediktova. Teismas sprendimą vis atidėjo, liepos 8-ąją po eilinio atidėjimo I.Venediktova paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame skelbė, jog surinkta pakankamai įrodymų asmeniui pareikšti įtarimus padarius sunkius nusikaltimus, be to, esą gavusi paprastų žmonių iš Mariupolio bei Rivno pareiškimus apie penkto prezidento nusikaltimus (ypač verčia suklusti, prisimenant „eilinių piliečių pareiškimų“ praktiką sovietmečiu). Ne taip svarbu, kada ir kokį užkardymą pavyks „pritaikyti“, galima sakyti, karo meto prezidentui, tęstinis procesas su grėsme būti įkalintam nuo 7 iki 10 metų jau aktyvuotas.

Pats persekiojamasis kartoja nebijąs, esą šaliai 2014-2015 m. tekę išbandymai buvę sunkesni, bylas sieja su dabartinio prezidento fobijomis, kuriomis sumaniai naudojasi jo aplinka. Ir nenuilsdamas ragina V.Zelenskį liautis, nes dabartinių ekonominių išbandymų akivaizdoje pagrindinis priešas esąs ne jis, o šalis agresorė. V.Porošenka netvirtina, jog V.Zelenskis yra Rusijos prezidento žmogus, vis dėlto, jo vertinimu, kadangi nelabai patyręs, yra nebūtinai naudingai veikiamas komandos.

Interviu BBC liepos 3-ąją P.Porošenka savo dabartinį persekiojimą pavadino kerštu nepatyrusio prezidento, esą šis taip mano „pridengsiąs“ savo valdymo nesėkmes (stringančias ekonomines reformas, suprastėjusią gynybą nuo Rusijos agresijos) ir todėl menkstantį populiarumą. Į žurnalisto klausimą, ar nesigaili paskutiniuose pralaimėtuose rinkimuose plakatuose reklamavęsis kaip V.Putino priešininkas, eksprezidentas atrėmė, jog būtų laimingiausias žmogus pasaulyje, jei būtų klydęs. Deja, Kremliaus penktoji kolona vaidina svarbų vaidmenį Ukrainoje.

Šiaip jau Ukrainoje Kremliaus įtaka labai regima, tarkime, demonstratyviai antivakarietiško V.Putino dukters krikštatėvio ir politikoje labai aktyvaus Viktoro Medvedčiuko valdoma televizija „112 Ukraina“ Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną birželio 22-ąją rodė koncertą Kremliuje, jo savininkas viešai giria Kremliaus šeimininko tarptautines iniciatyvas, pavyzdžiui, skelbtas šio „istorinėje“ publikacijoje „The National Interest“.

Teismas jau koreguoja Ukrainos tarptautinę reputaciją ir gali tapti santykių su demokratiniu pasauliu faktoriumi, sumaišį maldyti tenka jos draugams, taip pat demokratėjimo kelią jau nuėjusių Baltijos valstybių politikams. Liepos 1-ąją nuo 2014-ųjų veikianti Europos parlamento (EP) europietiškos Ukrainos draugų grupė, suburta Petro Auštrevičiaus (jis šia tema paskelbė ir asmeninį pareiškimą), paskelbė politinį persekiojimą smerkiantį pareiškimą, kuriame perspėjama apie grėsmę demokratijai trečiųjų šalių (pirmiausia Rusijos) naudai bei pavojų Ukrainos eurointegraciniams siekiams. EP komiteto Ukrainos asociacijos ES klausimais vardu situaciją birželio 12-ąją įsipareigojo stebėti jo pirmininkas Witoldas Waszczykowskis, EP delegacijos vadovas EURONEST parlamentinėje asamblėjoje bei Marshallo planą Ukrainai keletą metų nuosekliai stumiantis Andrius Kubilius, nurodę, jog laiko Ukrainą Europos šeimos nare ne vien geopolitiniais sumetimais, bet ir vertybiniu pagrindu.

Po V.Porošenkos interviu BBC buvęs Amerikos pasiuntinys Ukrainoje Stevenas Piferis perspėjo prezidentą V.Zelenskį nekartoti į Rusiją bėgusio prezidento V.Janukovyčiaus algoritmo persekioti politinius oponentus. Bendrą pareiškimą tuo pačiu klausimu paskelbė įtakingi Europos politikai Aleksanderis Kwaśniewskis bei Patrickas Coxas, jo leitmotyvas - nesibaigianti kova dėl ukrainiečių tautos širdžių bei protų tęsiasi, Rusijos propaganda netyla ir dažnai net sustiprėja, kurstoma galingų interesų grupių pačioje Urainoje, siekiant revizuoti Maidano orumo revuliucijos psiekimus. Pasak politikų, artėjantys vietos savivaldos rinkimai rudenį nerimą tik stiprina, regint, kaip su politiniais oponentais dorojamasi ne pasitelkiant rinkimų biuletenius, diskusijas, o teisėsaugos sistemos pagalba.

Ukrainą perspėjančius pareiškimus paskelbė Amerikos, Kanados atstovybės šioje šalyje, buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, buvęs Švedijos ministras pirmininkas Karlas Bildtas, Europos liaudies partijos lyderis Donaldas Tuskas, buvęs JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris. Žinomas Kanados žurnalistas Michaelis McKayus savo „Twitteryje“ parašė, kad P.Porošenkos politinis persekiojimas bei atrankinis teisingumas Ukrainoje jos draugus stato į krizinę situaciją, nes gali tekti taikyti sankcijas prezidentui V.Zelenskiui ir tuo pat metu remti Ukrainos preišinimąsi Rusijos agresijai.

Interviu įtakingiam politiniam apžvalgininkui Fareedui Zakariai CNN birželio 21-ąją P.Porošenka išreiškė padėką Vakarams už aiškią poziciją politinio persekiojimo klausimu ir nurodė, kad dabartiniai procesai susiję su jo prezidentenine veikla, siekiant išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Persekiojamasis džiaugiasi, jog prieš pusantrų metų Ukrainos konstitucijoje įtvirtintas euroatlantinis kursas kaip nuo geopolitinių „persivertimų“ persergėjantis saugiklis. Ukrainos pagtrindiniame dokumente tiesiai šviesiai nurodomas narystės ES bei NATO siekis, ši „inkarinė“ formuluotė ypač prasminga aplinkybėmis, kai aukščiausioje šalies valdžioje esama žmonių, kurių pasaulėžiūrą apibrėžia žodžių junginys „koks skirtumas?“

P.Porošenka demokratiniame pasirinkime ir Baltijos valstybių pavyzdžiu regi Ukrainos klestėjimo bei saugumo prielaidas, tad nenuostabu, jog Kremliaus adeptai jam to niekaip neatleis. Kol kas revanšas nepavyksta, bet tai nereiškia, kad destabilizavimo pastangos slopsta. Antroje dalyje – apie tai, jog Maskvos penktos kolonos stilistika niekur nepasidėjo ne tik Ukrainoje.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
zacharas-prilepinas-itar-tass-scanpix_1597836773-05ba9a3b8bdcb9c4e487ff6f5dcb7809.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus penktosios...
Ryškia asmenybe prokremliškos publikos tituluojamas Zacharas Prilepinas žinomas...
rusijos-informacine-agresija_1597726406-d38368e2df9affb744ee7060a4ff26a4.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios...
Antrą dalį apie Maskvos penktas kolonas Europoje tinkama pradėti pirmos dalies...