JAV kariai Europoje: seni nauji Rusijos melai
JAV kariai Europoje: seni nauji Rusijos melai

Birželio 1 dieną Lietuvos kariuomenė neseniai paskelbė fiksavusi kompleksinę kelių stadijų melagingos informacijos operaciją, kuria siekta diskredituoti Lietuvos sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų  karines pajėgas Europoje. Oficialiame Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento tinklalapyje pranšama, kad ši informacinė ataka prasidėjo iš karto po to, kai gegužės 13-ąją JAV Armijos Europoje vadavietė paskelbė pranešimą spaudai apie atnaujinamas tarptautines pratybas „Defender Europe 2020“

Pasak kariuomenės analitikų, per pirmąjį kampanijos etapą gegužės 13 ir 27 dienomis sukurti ir išplatinti du melagingi straipsniai apie JAV kariuomenės Europoje vado Christopher’io G. Cavoli’io ir JAV Armijos 2-ojo ABCT vado Patrick’o O'Neal’o „nuomonę“, kad neva Lenkija ir Baltijos šalys yra nepajėgios dalyvauti šiose tarptautinėse pratybose.

Didžiausios per pastaruosius 25 metus pratybos, kuriose turėjo dalyvauti per 20 tūkst. JAV bei dar 18 tūkst. kitų NATO sąjungininkių karių, turėjo prasidėti dar balandžio mėnesį ir vykti keliuose Vokietijos regionuose bei daugelyje buvusio Varšuvos bloko šalių, įskaitant Baltijos valstybes ir Lenkiją. Pastarajai pratybose buvo numatytas ypatingas vaidmuo. Kaip dienraščiui „The Washington Times“ anksčiau yra sakiusi JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher Lenkija turės atlikti ypatingą vaidmenį įgyvendinant strategiją „Defender Europe 2020“,  atsižvelgiant į šios šalies istoriją, jos padėtį „ties pačiu Rusijos slenksčiu“ bei tvirtą jos vyriausybės paramą karinėms JAV operacijoms regione. „Šios pratybos bus ne tik simbolinės“, – sakė JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher. „Jos yra susijusios su pačia mūsų pareiškimų dėl kolektyvinio Europos saugumo esme“.

Nors aljanso pareigūnai pabrėžė, kad pratybos nėra nukreiptos prieš jokią konkrečią šalį, pasirengimas joms sukėlė audringą Rusijos reakciją. Sausio viduryje propagandinis Kremliaus portalas „Sputniknews“ paskelbė straipsnį „Suplanuota provokacija“, kuriame tvirtinama, kad taikioje ir santykinai klestinčioje šiandienos Europoje dvidešimties tūkstančių JAV kariuomenė esąs nevienareikšmiškas ir pavojingas reiškinys. „Europiečiai ne kartą stebėjo, kaip didelis Pentagono aktyvumas skirtingose ​​planetos dalyse prisidėjo prie krizių ir ginkluotų konfliktų (Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje, Jugoslavijoje ir kitose Azijos, Afrikos šalyse, Vidurio Rytuose) atsiradimo. Todėl strategija "Defender Europe 2020" yra atsargiai kritikuojama“, - rašoma straipsnyje. Čia taip pat priduriama, kad kritika ypač pastebima pratybų logistikos centre —  Vokietijoje, cituojant neįvardintus Saksonijos žemės kairiuosius politikus, pažyminčius kad „šios plataus masto pratybos yra provokacija prieš Rusiją ir didžiulis pinigų ir išteklių švaistymas".

Tiek JAV ambasadorės Lenkijoje pareiškimas, tiek portalo „Sputniknews“ publikacija tada, kai kuomet niekas nesitikėjo, jog kruopščiai planuotas pratybas sujauks prasidėjusi COVID-19 pandemija. Jai įsisiūbavus, JAV, jau spėjusios atsiųsti į Europą 6 tūkst. karių ir 12 tūkst. technikos bei įrangos vienetų, kovo viduryje pranešė sustabdžiusios pajėgų siuntimą. „Mūsų karių, civilių ir jų šeimų sveikata, saugumas ir kovinė parengtis yra mūsų pagrindinis rūpestis“, – sakoma tuomet paskelbtame Pentagono pranešime.

Nutrūkus pasirengimui "Defender Europe 2020", pritilo ir su jomis susijęs Rusijos skleistas informacinis triukšmas. Tačiau tik iki tol, kol, sumažėjus pandemijos grėsmėms, pratybas buvo nutarta vykdyti, tiesa, gerokai kuklesniu mastu. Iš penkerių anksčiau numatytų pratybų liko tik „Allied Spirit“. Birželio 5-19 dienomis Vakarų Lenkijoje esančiame Dravsko Pomorskės poligone vakarinėje Lenkijoje dalyvavo 4 tūkst. amerikiečių ir 2 tūkst. lenkų karių. Vos pasirodžius informacijai apie gerokai apkarpytas, tačiau vis dėlto atnaujinamas pratybas, atsinaujino ir su jomis susijusios informacinės atakos. Nenuostabu, kad melagingos žinios pirmiausia ėmė sklisti Lenkijos informacijos kanalais. Pasak JAV karinio dienraščio „Stars and Stripes“, melagingas naujienas išplatino programišiai, atakavę įvairius šalies naujienų portalus, tarp kurių buvo ir žinomų žiniasklaidos grupių tinklalapiai.

Melagingų žinių sraute atsirado ir jau minėtas netikras JAV kariuomenės Europoje vado Christopher’io G. Cavoli’io interviu, kurį paskelbė populiarus konservatyvus dienraštis  „Gazeta Polska“, o vėliau pasigavo ir kitos šalies žiniasklaidos priemonės.

Šiame interviu aukštas JAV kariškis neva aiškina, kodėl pratybos, pagal ankstesnį planą turėjusios vykti ir Baltijos valstybėse, apsiriboja tik Lenkijos teritorija: taip neva yra todėl, kad Lenkija, nors ir būdama prastai pasirengusi pratyboms, turinti šiek tiek geresnę karinę ir logistikos infrastruktūrą, nei Lietuva, Latvija ir Estija, kurių pasirengimas esą lygus nuliui. Be to, šios šalys niekuo neprisidedančios prie pratybų rengimo, tad visos su jomis susijusios išlaidos tenka Pentagono biudžetui. 

„Visiškai neįmanoma kalbėti apie kokią nors mūsų partnerių Baltijos šalyse kokybę ir atsakomybę. Jie (...) tiesiog nevykdo savo įsipareigojimų. Teoriškai – taip, tačiau praktikoje Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybės nerodo noro stiprinti bendradarbiavimo NATO viduje. Savo darbą jie nori atlikti už mūsų pinigus ir mūsų rankomis – įsigyti pigios karinės įrangos, įrengti karinės infrastruktūros objektus, atnaujinti savo karinius aerodromus. Tokią politiką Vašingtonas atsisako priimti ir suprasti“, - tokius Christopher’io G. Cavoli’io neva pasakytus žodžius cituoja „Gazeta Polska“. Maža to, JAV kariuomenės Europoje vadas neatmetė galimybės, kad Baltijos šalys akistatoje su potencialiomis grėsmėmis gali būti paliktos vienos. JAV bendradarbiavimo su Baltijos šalimis apribojimą Aljanso viduje jis neva pavadino visiškai realiu scenarijumi: pasak JAV kariškio, „jei šių valstybių padėtis ir požiūris nesikeis, jų ateitis priklausys tik nuo jų pačių“.

Tuo pat metu pasirodė ir smulkesnių netikrų žinių, susijusių su JAV kariais, kurie neva labai nepagarbiai atsiliepia apie jų Lenkijos partnerius. Ją netruko pasigauti Lenkijos Ožyšo miestelio, kuriame dislokuotas amerikiečių dalinys, oficialus tinklalapis.

Varšuvos reakcija į šią informacinę ataką buvo santūri bet tiksli. Lenkijos specialiųjų tarnybų ministro koordinatoriaus atstovas Stanislawas Žarynas pavadino ją mėginimu griauti NATO vienybę, pakenkti JAV įvaizdžiui, susilpninti Amerikos karinį veikimą Europoje ir sukelti abejones dėl rytinio Aljanso flango patikimumo. Vyriausybės pareigūnas už šios dezinformacijos kampanijos įžvelgia Kremliaus ranką. „JAV ir Lenkijos karinis bendradarbiavimas yra nuolatinis Rusijos taikinys“, - pabrėžė S. Žarynas.

Verta pastebėti, kad įvairios melagingos informacinės atakos nėra naujiena. Ir iki šiol jos dažniausiai buvo  siejamos su kokiais nors svarbiais įvykiais, labai dažnai – su anksčiau vykusiomis NATO pratybomis. Prieš dvejus metus, Lietuvoje vykstant pratyboms „Saber Strike 2018“, interneto dienoraščių platformoje wordpress atsirado paskyra „Gelezinisvilkassite“, turinti kelti asociacijų su Lietuvos kariuomenės mechanizuota pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Į šią paskyra įkeltos naujienų portalo delfi.lt ekrano nuotraukos, kurių iš tikrųjų niekuomet nebuvo. Suklastotoje portalo publikacijoje su antrašte „Lietuvoje NATO pratybose „Saber Strike 2018“ žuvo vaikas, cituojama „Alytaus apskrities policijos atstovė Eglė Kačinskienė, neva sakiusi, kad JAV kariuomenės šarvuotis „Stryker“ partrenkė dviračiu važiavusį vaiką, kuris išvažiavo ant kelio draudžiamoje vietoje“.

Kad dezinformacija atrodytų patikimesnė, atakos sumanytojai pasinaudojo dviem tikrais faktais – pirma, pareigūnė su tokia pavarde iš tikrųjų yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyresnioji specialistė. Antra, čia pat informuojama ir apie tikrą įvykį: „Ketvirtadienį, apie 11.10 val., kelyje Kaunas-Prienai susidūrė 4 kolonoje važiavę JAV kariuomenės šarvuočiai „Stryker“, pranešama apie 13 sužeistų karių.“ Tačiau čia pat pateikiamas visiškai iš piršto laužtas sakinys: „Kelyje staiga atsiradus dviračiu važiavusiam vaikui, vienas šarvuotis staigiai stabdė ir dėl to įvyko susidūrimas“, nors iš tiesų jokio vaiko incidento vietoje nebuvo.

Didelį sąmyšį melagingos informacijos skleidėjai mėgino sukelti ir dar anksčiau – ypač tuomet, kai 2017 metais Rukloje įsikūrė naujas NATO batalionas. Rengiantis sutikti pirmuosius karius iš Vokietijos, iš suklastoto Jonavos savivaldybės darbuotojo elektroninio pašto adreso dienraščiui „Jonavos žinios“ buvo išsiųstas laiškas, įspėjantis apie sutikimo ceremonijoje gresiančius pavojus. „Mūsų pilietinė pareiga informuoti visuomenę apie tai, kad Lietuvos radikalių grupių nariai rengia provokacijas prieš NATO valstybės karinių pajėgų atvykimą į Lietuvą. Gyventojai pranešė Jonavos savivaldybės administracijai, kad šaudmenų, sprogmenų ir pirotechnikos priemonės, šaunamieji ginklai atsidūrė teroristų rankose. Atsižvelgiant į informaciją mes įspėjame gyventojus, kad būtų ypač atsargūs“, - buvo rašoma laiške. Kibernetinio saugumo specialistai išsiaiškino, kad iš tikrųjų laiškas atkeliavo iš vieno Ukrainoje esančio serverio.

Melagingoms žinioms skleisti pasirenkami ir kiti įvykiai, nebūtinai tiesiogiai susiję su kariniais reikalais. Štai tais pačiais 2017-aisiais, ruošiantis minėti Valstybės atkūrimo dieną, Seimo nariai gavo laišką, pranešantį jog vokiečių kariai išprievartavo šešiolikmetę Jonavos vaikų globos namų auklėtinę. Tuo pat metu tokia pat dezinformacija pasirodė ir socialiniuose tinkluose. Dėl šių pranešimų buvo netgi pradėtas ikiteisminis tyrimas, netrukus parodęs, kad tokio įvykio nebuvo.

Dezinformacijai skleisti naudojamas ir kitoks itin jautrus kontekstas. Pernai rugsėjį, kelios dienos prieš Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui susitinkant su JAV žydų bendruomenės atstovais, buvo paskelbta išgalvota žinia: neva toje pačioje Rukloje dislokuoti NATO kariai atvyko į Kauną ir išvažinėjo ten esančias žydų kapines. Komentuodamas šią ataką, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas naujienų portalui „Delfi“ tuomet sakė, kad taip tikėtasi sugriauti mūsų svarbiausių lyderių susitikimus su žydų bendruomenėmis JAV ir padaryti jiems žalą.

Be melagienų neapsiėjo ir kita aktualija: prasidėjęs COVID-19  protrūkis. Sausio pabaigoje, kai Lietuvoje šio užkrato atvejų dar nebuvo, kibernetinės atakos metu buvo paskleista žinia, neva Pabradėje dislokuotame dalinyje tarnaujantis JAV karys yra užsikrėtęs koronavirusu, nors tuo metu nei Pabradėje, nei kitur tokių atvejų nebuvo užfiksuota. Tokia netikra žinia aiškiai norėta sukelti Lietuvos gyventojų nerimą ir nepasitikėjimą JAV kariais.

Reikia pridurti, kad Rusijos propaganda pasigauna net ir smulkiausią incidentą, kuriame tikrai ar tariamai dalyvavo NATO kariai, kad pateiktų toli einančius apibendrinimus. Ko verta vien propagandinio portalo Rubaltic.ru rašinio antraštė: „Pabaltijo valdžios slepia NATO okupantų nusikaltimus“. Tarp itin prasta lietuvių kalba parašytame straipsnyje minimų „nusikaltimų“ pasakojama apie dalykus, turėjusius skaudžiai užgauti patriotinius lietuvių jausmus – 2016-aisiais  JAV kariai nuo Kauno prokuratūros pastato nuplėšė Lietuvos vėliavą.

Įdomu, kad lygiai tokia pati žinia pasirodė ir 2018-aisiais. Ir jei ankstesnis incidentas iš tikrųjų įvyko (tik visiškai neaišku, ar vėliavą tikrai nuplėšė JAV kariai, nes niekas to oficialiai nepatvirtino), tai pastarasis valstybinės Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ pranešimas jau visiškai laužtas iš piršto. Tik šį kartą vien vėliavos nuplėšimu neapsiribota: pranešama, kad valstybės simbolis buvo dar ir sudraskytas į skutelius. Pati agentūra remiasi propagandiniu portalu „baltnews.lv“, tačiau jokios nuorodos į šį šaltinį nepateikia. Pranešime apsiribojama tik neįvardinto „pasipiktinusio liudininko“, kuris neva kreipėsi į policiją, žodžiais.

Dar vienas prieš Baltijos valstybėse dislokuotus NATO karius nukreiptų melagingų ar pusiau melagingų žinių motyvas – neva šių šalių valdžia pataikauja sąjungininkams, kurie čia elgiasi kaip okupantai, todėl mėgina visais būdais užglaistyti incidentų pasekmes. Tokie teiginiai – taip pat grynas melas, kuris išryškėja skaitant net ir pačioje Rusijoje sukurtus pranešimus. Štai, pasimėgavęs istorija apie tai, kad į pratybas atvykę JAV kariai Rygoje apšlapino Laisvės paminklą, net propagandinio portalo „Sputnik“ cituojamas Kremliaus ruporas „Izvestija“ negalėjo nutylėti, kad už tokį elgesį sąjungininkų kariams buvo skirta po 400 eurų baudos, nekalbant jau apie tai, kad savo dalinyje jų laukė dar griežtesnės nuobaudos.

Dar svarbesni ne tiek Rusijos propagandos pateikiami tikri, išgalvoti ar pritempti faktai, tarkime, pasitaikančios muštynės baruose ar naktiniuose klubuose, viešas alkoholio vartojimas, eismo taisyklių pažeidimai, kiek jų vertinimas, dažniausiai virstantis propagandinio straipsnio antrašte ar pirmuoju jo sakiniu. Tokio manipuliavimo pavyzdžiu galėtų būti panašių faktų rinkinį pateikiančio portalo „Izvestija“ rašinio pradžia: „NATO kariai Baltijos šalyse kelia regionui didesnę grėsmę, nei Rusija, apie kurios „agresiją“ nuolat kalba  Baltijos šalių valdžia“.

Ar šios informacinės atakos duoda vaisų ir kaip į jas reaguoja pačios NATO pajėgos? Kaip pastebi E. Lastauskas, sąjungininkai Vakaruose jau seniai yra perpratę Kremliaus propagandos technologijas, pažįstamas dar nuo sovietmečio ir šaltojo karo laikų. Tuomet KGB organizuodavo „aktyviomis priemonėmis“ vadintas dezinformacijos kampanijas, kurių tikslas buvo diskredituoti NATO aljansą. Visos šios priemonės, kurias tuomet atskleidė į Vakarus pabėgę sovietų žvalgybos agentai, ir šiandien nedaug kuo pasikeitė tad yra nesunkiai atpažįstamos.

Tam pritaria ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas nerijus Maliukevičius. „Jei pasižiūrėtume, kaip tokios dezinformacinės kampanijos buvo kuriamos sovietiniais laikais, tai suprastume, kad tai – atkartojimo strategija. Norima sukelti nepasitikėjimą ir pasipriešinimą NATO pajėgomis. Kuriamos gandų grandinės, nepasitikėjimo atmosfera, kuri gali būti panaudota vėliau“, –  prieš kurį laiką dienraštyje „Lietuvos žinios“ skelbtame interviu sakė strateginės komunikacijos specialistas.

N. Maliukevičius sako, kad: „dezinformacinių kampanijų linija dažnės, nes mes esame naujoje Berlyno sienos pusėje. Anksčiau Vakarų Vokietija susidurdavo su panašiomis Sovietų Sąjungos propagandinėmis kampanijomis, o dabar sulaukiame šiuolaikinės Rusijos aktyvių bandymų vystyti dezinformacines kampanijas prieš NATO pajėgumus mūsų teritorijojeekspertasjau tuomet prognozavo, kad nepriklausomai nuo jų efektyvumo tokių „aktyvių priemonių“ tik daugės. Jis priminė, kad „anksčiau Vakarų Vokietija susidurdavo su panašiomis Sovietų Sąjungos propagandinėmis kampanijomis, o dabar sulaukiame šiuolaikinės Rusijos aktyvių bandymų vystyti dezinformacines kampanijas prieš NATO pajėgumus mūsų teritorijoje“.

Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AODT) 2019 metų ataskaitos apie grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, per metus Lietuvoje fiksuojami vidutiniškai 4-5 informacinės atakos, nukreiptos prieš šalies  krašto apsaugos sistemos taikinius. Čia pat pripažįstama, kad pastaruoju metu melagingų naujienų kūrėjai šiek tiek keičia taktiką, atsisakydami anksčiau nepasiteisinusių technikų. „Naujosios atakos nuo ankstesnių metų skiriasi kokybiškai: istorijų pagrindu dažniau tampa realūs įvykiai, žinutės plačiau paplinta užsienio žiniasklaidoje, įtraukiamos naujos institucijos ir visuomenės grupės, o tai sudaro palankias sąlygas skleisti dezinformaciją“, - sakoma dokumente.

Jame taip pat pastebima, kad dabar atakų organizatoriai dažnai naudojasi viešai prieinama informacija apie šalies aktualijas, žiniasklaidos ir valstybės tarnautojų kontaktus. Vis dėlto šios pastangos neduoda norimo rezultato: didelio susidomėjimo netikros naujienos nesukelia o ir jų skaida yra palyginti menka. Nepaisant to, žvalgybų nuomone, informacinių atakų ir šiemet nemažės, o ir jų taikiniai išliks tie patys.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti