„Bellingcat“ tyrimas: nuodai „diplomato“ lagamine
„Bellingcat“ tyrimas: nuodai „diplomato“ lagamine

Šių metų vasarį Sofijos miesto teismas priėmė nutartį suimti tris Rusijos piliečius: Sergejų Fedotovą, Georgijų Gorškovą ir Sergejų Pavlovą. Už akių priimtoje nutartyje nurodoma, kad šie asmenys įtariami pasikėsinimu nužudyti tris Bulgarijos piliečius, tarp jų  - ginklų tiekimu užsiimantį verslininką Emilianą Gebrevą. 2015 metų gegužę įvykdytas pasikėsinimas  buvo jau ketvirtasis mėginimas nužudyti prekiautoją ginklais, konkuravusį su  Rusijos vienintele valstybine ginkluotės importo ir eksporto bendrove „Rosoboronoeksport“ (anksčiau – „Rosvooruženije“) Artimuosiuose Rytuose.  Tais pačiais 2015-aisiais E. Gebrevą mėginta nunuodyti Bulgarijoje, kiek anksčiau -  ir už jos ribų.

Nutartyje nurodomos įtariamųjų pavardės nėra tikros – jos buvo įrašytos dokumentuose, su kuriais visi trys pateko į Bulgarijos teritoriją. Tačiau nepriklausomai tarptautinei bendrovei „Bellingcat“ paskelbus  tyrimų rezultatus teisėsaugai tapo žinomi tikrieji jų vardai: Denisas Sergejevas, Jegoras Gordienko ir Sergejus Liutenko. Visi jie – Rusijos karinės žvalgybos (GRU) karininkai, šiuo metu esantys Maskvoje. Visus tris įtariamuosius tyrėjai „Bellingcat“ yra įvardinę kaip Rusijos karinės žvalgybos padalinio 29155 agentus Be to, vienas iš jų – Denisas Sergejevas – siejamas su buvusio GRU agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu Anglijoje.

Prieš tęsdami pasakojimą apie trijulės veiklą Bulgarijoje, pažvelkime, kas slypi už penkiaženklio skaičiaus, žyminčio minėto padalinio pavadinimą. Formaliai ši struktūra (dar vadinama 161-uoju mokymo centru) rengia kariškiams skirtus trumpalaikius žvalgybos kursus. Tačiau, sprendžiant iš visko, po šia priedanga slypi užsienyje veikiantis diversinis dalinys. Dienraštis „The New York Times“ pernai spalį paskelbtame tyrime šią itin slaptą struktūrą sieja ne tik su pasikėsinimais Bulgarijoje bei Anglijoje, bet ir su 2016-aisiais mėgintu įvykdyti valstybės perversmu Juodkalnijoje, kuriuo šaliai bandyta sutrukdyta įstoti į NATO.  Tuomet tyrimas parodė, kad du GRU karininkai vadovavo sąmokslui nužudyti šalies ministrą pirmininką ir užgrobti parlamentą.

Pasak JAV dienraščio, nors padalinys 29155 veikia mažiausiai dešimtmetį, Vakarų žvalgyba jo pėdsakus aptiko visiškai neseniai. Iki šiol lieka neaišku, kaip dažnai ši struktūra mobilizuojama veikti. Juolab neįmanoma nuspėti, kada ir kur laukti naujo jo smūgio.  Nemaža šio padalinio karininkų dalis veikė kruviniausiose  operacijose Afganistane, Čečėnijoje ir Ukrainoje, o apie jo egzistavimą greičiausiai nežino net kiti GRU operatyvininkai.

O dabar grįžkime prie Bulgarijos operacijos ir jos dalyvių. Ją greičiausiai koordinavo pats padalinio 29155 vadas generolas Aleksandras Averjanovas, 2015-ųjų vasarį lankęsis Budapešte su diplomatiniu pasu, kuriame įrašyta tikroji jo pavardė. Rusijos gynybos ministerija šio apsilankymo tikslo nenurodė, jokie renginiai, kuriuose dalyvautų Rusijos ir Vengrijos kariškiai, tuo metu nebuvo. Tačiau Bulgarijos tyrėjai nustatė, kad būtent tą mėnesį E. Gebrevas pradėtas intensyviai stebėti. Tam į Bulgariją vyko net kelios GRU operatyvininkų grupės, kurios, keisdamos viena kitą, tyrinėjo įprastus taikinio maršrutus.

Pirmą kartą Bulgarijos teritorijoje į E. Gebrevą pasikėsinta 2015 metų balandžio 28 dieną, jo automobilio durelių rankeną ištepus „Novičok“ klasės nuodingąja medžiaga – ta pačia, kuria po trejų metų Anglijos Solsberio mieste mėginta nunuodyti S. Skripalį. Pasikėsinimas į E. Gebrevą nepavyko – auka išgyveno. Tad dar po mėnesio, gegužės pabaigoje operacija buvo pakartota. Iš karto po to grupė GRU agentų išvyko į Serbiją. Tai, kad tuo metu Belgrade buvo ir pats padalinio vadas A. Averjanovas, vargu ar galima paaiškinti paprastu sutapimu.

Beje, V. Averjanovas nuo 2013 metų nuolat lankėsi Saratovo srities Šichanų mieste įsikūrusioje Organinės chemijos ir technologijos mokslinių tyrimų instituto gamybinėje bazėje, kur ir buvo gaminamas minėtas nuodas. Kartu su savo vadovu ten lankėsi ir jo pavaldiniai, tarp, tarp jų – generolas Denisas Sergejevas, keliavęs po Europą su Sergejaus Fedotovo vardu išduotu pasu. Šis agentas turi bene didžiausią darbo su nuodingomis medžiagomis patirtį. Pagal Bulgarijos teisėsaugos versiją, būtent jis 2015-ųjų balandį ir ištepė E. Gebrevo automobilio rankenėlę mirtinu preparatu.

Be to, 2013 metų rudenį, prasidėjus masiniams protestams Kijeve, D. Sergejevas turėjo ne vieną kontaktą su buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstovais, vyko į Prahą ir Londoną organizuoti S. Skripalio sekimą, o 2018-ųjų pavasarį kuravo pasikėsinimą į jį, pridengdamas du vykdytojus – Aleksandrą Miškiną ir Anatolijų Čepygą, geriau žinomus Petrovo ir Boširovo pavardėmis. Kaip tik po šios operacijos visa D. Sergejevo veikla užsienyje buvo nutraukta. Tuo tarpu dar vienas pasikėsinimo Bulgarijoje dalyvis – E. Gordienko užsienyje veikė kiek ilgiau –iki tų metų rudens.

Pastarasis agentas nusipelno ypatingo dėmesio ne tik todėl, kad jis laikomas viena svarbiausių pasikėsinimo į Bulgarijos verslininką figūrų, bet ir todėl, kad „Bellingcat“ drauge su Šveicarijos „Tamedia“ ir Rusijos „The Insider“ skyrė jam naujausią tyrimą, kurio rezultatai paskelbti šių metų vasarį. Tyrimo metu paaiškėjo, kad E. Gordienko iki šiol turi diplomato statusą ir dar prieš nepilnus porą metų dirbo Rusijos atstovybėje prie Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) Ženevoje. Turėdamas trečiojo sekretoriaus rangą, jis drauge su kitais dalyvavo pasikėsinime į S. Skripalį. Po to, kai „Bellingcat“ ėmė skelbti GRU veiklos tyrimus, E. Gordienko turėjo skubiai grįžti iš Ženevos į Maskvą. Tačiau, kadangi jo akreditacija galioja iki šių metų pabaigos, jis tapo pirmuoju veikiančiu diplomatu kuriam paskelbta tarptautinė paieška už pasikėsinimą nužudyti.

41 metų O. Gordienko – gana paslaptinga figūra: apie jo ankstyvąją biografiją „Bellingcat“ tyrėjams nieko nepavyko sužinoti – duomenų bazėse jo tikrosios pavardės pėdsakų beveik nėra. Aišku tik, 2007-aisiais savo vardu jis vyko į Kairą, kur praleido 12 dienų. Po trejų metų jis jau keliauja kaip Georgijus Gorškovas – šia pavarde jis lankosi Ispanijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Tadžikistane, Šveicarijoje, Italijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Į kai kuria šalis jis vyksta drauge su minėtu D. Sergejevu (pagal priedangos dokumentus – S. Fedotovu). Su šiuo GRU agentu jis 2015 metų vasario 11-ąją pirmą kartą pasirodo Bulgarijoje. Tuo pat metu čia atvyksta ir S. Pavlovo dokumentais prisidengęs S. Liutenko. Po devynių dienų trijulė sugrįžo į Maskvą.

Antrą kartą Bulgarijoje „Gorškovas“ pasirodė balandžio 24-ąją. Atskridęs į Burgaso kurortą jis išsinuomojo automobilį, kuriuo nuvyko į Sofiją ir apsistojo „Hill Hotel“ viešbutyje. Ten jis paprašė kambario, kurio langai išeina į kiemą – pro jį galima patyti įvažiavimą į požeminę stovėjimo aikštelę, kurioje savo automobilį laikė E. Gebrevas ir jo bendrovės darbuotojai. Tą pačią dieną Sofijoje pasirodė ir du „Gorškovo“ bendrai – „Sergejevas“ ir „Liutenko“.  Iki pasikėsinimo buvo likusios keturios dienos.

Balandžio 28-ąją 13 val. 57 min. požeminės aikštelės stebėjimo kameros užfiksavo plačiabrylę skrybėlę užsimaukšlinusį pirštinėtą žmogų. Bulgarijos tyrėjai mano, kad tai – D. Sergejevas, kaip tik tuo metu ištepęs E. Gebrevo automobilio rankenėlę „Novičioku“ ar panašia nuodinga medžiaga.

Tos pačios dienos vakarą E. Gebrevas per verslo vakarienę prarado sąmonę ir buvo paguldytas į ligoninės reanimacijos skyrių. Medikai nustatė, kad verslininkui smarkiai pažeisti inkstai. Su panašiais, tik kiek lengvesniais simptomais ligoninėje atsidūrė E. Gebrevo sūnus ir vienas iš jo bendrovės vadybininkų. Tuo metu trijų GRU nuodytojų Bulgarijoje jau nebebuvo.  

Vis dėlto pasikėsinimas nepavyko. Visi trys apnuodytieji pasveiko, todėl GRU agentams buvo nurodyta pakartoti operaciją. Gegužės 24-ąją D. Sergejevas vėl atskrenda į Burgasą ir veikia pagal tą patį scenarijų. Tik dabar nuomotame automobilyje, kuriuo vyksta į Sofiją, jis atjungia GPS sistemą, kad jo maršruto nebūtų įmanoma atsekti. Gegužės 28-ąją Bulgarijos sostinėje pasirodo ir J. Gordienko. Tą pačią dieną E. Gebrevas su tais pačiais simptomais vėl atsiduria ligoninėje. Tuo tarpu abu GRU agentai skubiai išvažiuoja į Serbiją, ten grąžina išsinuomotą automobilį ir po dviejų dienų išskrenda į Maskvą.

Nuo to laiko „Gorškovas“ daugiau nebekelia kojos iš Rusijos. Ko nepasakysi apie J. Gordienką, kuris netrukus pasirodo Europoje jau su tikrąja savo pavarde ir dar su diplomatiniu pasu. 2017 metų sausio 27-ąją jis atvyksta į Ženevą kaip Rusijos misijos prie PPO narys. Tiesa, oficialiame misijos tinklalapyje jo pavardės nėra, bet wordpress platformoje patalpintame tinklaraštyje nightingalerussia jis įvardijamas kaip „Bellingcat“ tyrime minimas „Gorškovas“, kurį atpažino neįvardinti diplomatai. Atviruose šaltiniuose O. Gordienko minimas tik dviejų Ženevos maratonų dalyvių sąrašuose, kur jis įvardijamas kaip Rusijos misijos prie PPO narys. Pirmasis toks maratonas vyko 2018-ųjų sausį, antrasis – tų pačių metų gruodį. Į pastarąjį įsiregistravęs J. Gordienko jame taip ir nedalyvavo. Ir tai suprantama – tuo metu jam rūpėjo bėgti visai kitur ir kitaip.  

Mat 2018-ųjų spalio 24 dieną viešumoje pasirodė „Bellingcat“ straipsnis kuriame užsimenama apie vieno iš V. Skripalio nuodytojų A. Čepygos („Petrovo“) apsilankymą Prahoje. Tuomet niekas dar nežinojo, kad kartu su A. Čepyga Čekijos sostinėje buvo ir J. Gordienko. „Diplomatas“ greičiausiai suprato, kad ir jo paties demaskavimas – tik laiko klausimas, tad ilgiau pasilikti Europoje jam tapo pavojinga.

Tad jau kitą dieną, 8 valandą ryto, J. Gordienko nusipirko bilietą į Maskvą. Kad nekiltų įtarimų, biliete buvo nurodytas ir sugrįžimo į Ženevą laikas – spalio 31-oji. Kaip nurodoma „Bellingcat“ tyrime, 22 val. 40 min. agentas išskrido į Maskvą, kurioje nusileido be ketvirčio trečią nakties. Sprendžiant iš mobiliojo telefono prisijungimo duomenų, 7 ryto jis jau buvo GRU būstinėje ir tuo pat metu paskambino padalinio 29155 vadovui A. Averjanovui.

Spalio 31-ąją J. Gordienko vis dėlto atvyko į oro uostą. Tačiau ne tam, kad pasinaudotų atgaliniu bilietu ir grįžtų į Ženevą, o tam, kad pasitiktų iš Šveicarijos grįžtančią savo šeimą. Daugiau Rusijos iš Rusijos teritorijos jis nebeišvyko, kaip ir kiti anksčiau demaskuoti GRU agentai.  Suprantama, jog vilčių, kad apsišvietusį agentą kada nors pasieks Bulgarijos Temidė, nėra ir vargu ar gali būti.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti