Baltijos šalys - vėl informacinio karo farvateryje, šįkart kooperacijoje su Ukraina
  • Titulinis
  • Visuomenė
  • Baltijos šalys - vėl informacinio karo farvateryje, šįkart kooperacijoje su Ukraina
Baltijos šalys - vėl informacinio karo farvateryje, šįkart kooperacijoje su Ukraina

Nuostabiu būdu (Tyčia, netyčia?..) laiko atžvilgiu sutapo Latvijos ir Ukrainos sprendimai prieš propagandą ir dezinformaciją.

Vasario 8-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penkeriems metams įvedė sankcijas prieš Aukščiausiosios rados deputatą nuo prokremliškos partijos „Opozicinė platforma - už gyvenimą“ (OPZŽ) Tarasą Kozaką bei jam priklausančius televizijos kanalus „112 Ukraina“, „NewsOne“ ir ZIK kaip veikiančius prieš Ukrainos valstybę. Tokiu būdu šalies lyderis aktyvavo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nutarimą, už kurį balsavo 17 iš 19 jos narių.

V.Zelenskis viešai prisipažino turėjęs priimti sudėtingą sprendimą, nes Ukrainoje palaikoma žodžio laisvė, tuo pat metu „Twitteryje“ parašė, kad remia ją, o ne šalies agresorės finansuojamą propagandą, pašauktą trukdyti jo valstybei žengti euroatlantinės integracijos keliu.

Čia skelbtame tekste „Politinis Kremliaus Trojos arklys Ukrainoje“ nurodomi T.Kozako verslo ryšiai su Rusijos prezidento Vladimiro Putino kūmu (V.Putinas Sankt Peterburgo Kazanės stačiatikių katedroje jo dukerį krikštijo 2004-aisiais) Viktoru Medvedčiuku. 2018-ųjų rugsėjį žurnalistinių tyrimų centras „Schemy“ atskleidė, kad V.Medvedčiukas ir T.Kozakas valdo naftos gavybos kompanijas Rusijoje, perrašę jas žmonoms Oksanai Marchenko ir Natalijai Lavrenyuk.

Todėl nekeista, kai „112 Ukraina“ Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo dieną birželio 22-ąją demonstratyviai rodė koncertą Kremliuje. Irgi nekeista, kad Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas V.Zelenskio sprendimą jėzuitiškai įvertino kaip neatitinkantį žodžio laisvės tarptautinių standartų.

Vienas OPZŽ vadovų, Aukščiasiosios rados deputatas Vadimas Rabinovičius pagrasino Ukrainos prezidentui apkalta, ne mažiau (jei ne daugiau) jėzuitiškai pareiškęs, kad sankcijos televizijoms smogia į demokratijos širdį žodžio laisvę. Pats T.Kozakas sprendimą logiškai (kas belieka) pavadino politiniu susidorojimu. V.Medvedčiukas pažadėjo ginti nuo valdžios savivalės „112 Ukraina“, „NewsOne“ ir ZIK darbuotojus.

Televizijas „112 Ukraina“ ir „NewsOne“ T.Kozakas įsigijo 2018 metų pabaigoje, 2019-ųjų birželį „prisidūrė“ ZIK ir visus tris kanalus sujungė į žiniasklaidos kontroliuojančiąją bendrovę „Novosti“, po ko bent iš ZIK protestuodami išėjo vyriausioji redaktorė Tatyana Vergeles ir reikšminga dalis kūrybinio kolektyvo.

Tą pačią vasario 8-ąją ir Latvijos elektroninių masinės informacijos priemonių priežiūros nacionalinė taryba metams uždraudė televizijos kanalo „Rossia-RTR“ retransliaciją, kitą dieną prie jos pridėjo dar 16 rusiškų kanalų, tarp jų REN-TV, NTV „eksportines“ versijas „REN-TV-Baltija bei „NTV Mir“. Tarybos sprendimu taip pat blokuoti į kompanijos „Rossia segodnia“ struktūrą įeinantys interneto puslapiai „baltnews.lv“ bei naujienų agentūros „Sputnik“ puslapis.

Pastarojo keliems darbuotojams gruodį pritaikytas namų areštas kaip įtariamiems baudžiamojoje byloje dėl ES sankcijų režimo pažeidimo.

Estijoje „Sputnik“ apskritai nustojo veikti po to, kai sausio 1-ąją Agentūrą paliko visi 35 darbuotojai. Prieš tai Estijos institucijos blokavo jų sąskaitas, į kurias buvo pervedami atlyginimai iš „Sputnik“, šį žingsnį argumentavusios nuo 2014-ųjų pavasario įvestomis ES sankcijomis ir prieš Agentūrą, ir „Rossia segodnia“ šefą Dmitrijų Kiseliovą.

Latvių argumentai - neapykantos kurstymas bei raginimai karui, fiksuoti rusų žurnalistų Jevgenijaus Popovo bei Olgos Skabejevos laidoje „60 minučių“, taip pat programoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“.

Elektroninių masinės informacijos priemonių priežiūros nacionalinės tarybos pirmininkas Ivarsas Āboliņšas nurodė tokius teiginius kaip Rusijos liberalų demokratų partijos lyderio Vladimiro Žirinovskio pasisakymas „60 minučių“ eteryje, jog reikia iš Lietuvos išvogti baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, pervežti į Baltarusiją ir ten pakarti. Ukraina laidose vadinta teroristine valstybe, jos buvęs prezidentas Petro Porošenka teroristu, Kijevą siūlyta sulyginti su žeme ir statyti iš naujo, Estijos Narvą raginta prijungti prie Rusijos, rusų karinius lėktuvus nukreipti į Stokholmą ir Berlyną, kad Rusijai reikia mažo pergalingo karo etc.

I.Āboliņšas „Twitteryje“ lakoniškai nurodė, kad jo vadovaujama institucija Latvijos informacinę erdvą gynė, gina ir gins. Oficialios Rusijos reakcija buvo logiškai prognozuota - jos ambasada Rygoje sprendimą pavadino žodžio laivės pažeidimu, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova - politiniu demaršu.

REN-TV-Baltija, „NTV Mir“ kaip ir „Rossia-RTR“ pakankamai populiarios Latvijoje, kur rusakalbiai sudaro virš ketvirtadalio gyventojų, „Rossia-RTR“ dalis televizijų rinkoje šių metų sausį sudarė 7,7 proc., ji buvo trečia po valstybinės televizijos bei kompanijos TV3. „Rossia-RTR“ veiklą Latvija jau yra stabdžiusi 2014, 2016 ir 2019 metais.

Vasario 10-ąją Lietuvos radijo ir televizijos komisija pranešė antrą kartą per pusmetį nustačiusi pažeidimą „RTR Planeta“ laidose ir tęsianti procedūrą dėl jos retransliavimo laikino sustabdymo nebe pirmą kartą - Komisija stabdė „RTR Planeta“ trasnliacijas 2014, 2015, 2016 ir 2018 metais. Nuo 2020-ųjų liepos Lietuvoje draudžiama Kremliaus propagandinio rupopo „Russia Today“ bei jos dukterinių projektų veikla.

Jei Baltijos valstybėse draudimus lydėjo, pavadinkime, nuosaikus triukšmas, Ukrainoje užvirė tikras ne tik viešųjų ryšių karas, nes padaugėjo žinių apie separatistų karinį aktyvėjimą bei ukrainiečių karių žūtis Donbase.

Vasario 9-ąją televizijos „5 kanalas“ eteryje Taikomųjų politinių tyrimų centro „Penta“ direktorius Volodymyras Fesenko perspėjo, kad OPZŽ kaip ir kitų prorusiškų politinių jėgų veikla gali grėsti Ukrainos saugumui, nes ypač OPZŽ kaip penkta kolona disponuoja resursais siūbuoti konfliktą Ukrainos rytuose. Todėl Maskvos grasinimai dabar realūs kaip niekada anksčiau. Primintina, V.Medvedčiukas - Rusijos prezidento kūmas, V.Putinas Kijevo „akibrokšto“ uždrausti prokremliškas televizijas neatleis jokiomis aplinkybėmis.

Kad grėsmės tikros, tą pačia dieną patvirtino Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba, informavusi apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės suaktyvėjimą Ukrainos rytuose, tęsiant okupacinių pajėgų laikinai nuo Ukrainos atplėštose teritorijose mobilizaciją bei kovinį rengimą, tikėtina, būsimoms akcijoms.

Vasario 10-ąją Ukrainos pastovus atstovas Europos Taryboje Borisas Tarasiukas atmetė su rusiškų kanalų suspendavimu susijusius Maskvos kaltinimus Kijevui nurodęs, kad juos mėgina žerti valstybė, kuri prieš 7-eris metus įvykdė neišprovokuotą agresiją prieš jo šalį, okupavo Krymą, tebekariauja Donbase, pažeidė tarptautinio saugumo bei tarptautinės teisės sistemas, „pagamino“ pusantro milijono vidaus pabėgėlių Ukrainoje, grubiai pažeidžia žmogaus teises ir Ukrainos okupuotose teritorijose, ir pas save, ciniškai ignoruoja savo tarptautinius įsipareigojimus.

Ukrainos diplomatas apibendrino, kad Maskva prieš jo šalį vykdo kelių lygių kompleksinę hibridinę agresiją, kurios dedamosios - karinė ataka, politinė įtaka bei toksiška propaganda.

Todėl apibendrinimui šįkart - Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavorovo pareiškimas interviu V.Solovjovui vasario 12-ąją apie Maskvos pasirengimą nutraukti ryšius su ES. Esą jo šalis nenori izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, bet tą padarys, jei Bendrija griežtins sankcijas ir šios ims reikšmingai kenkti Rusijos ekonomikai.

Pareiškimas nuskambėjo po ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio vizito Maskvoje vasario 5-ąją, iš kurio grįžęs diplomatas nurodė, kad Rusija nepateisino Europos lūkesčių dėl kurso į demokratiją.

Pono S.Lavrovo pasisakymą lydėjo šioks toks informacinis triukšmas, kai Rusijos prezidento spaudos atstovas D.Peskovas pareiškė, kad ministro žodžius dalis žiniasklaidos ištraukė iš konteksto ir „ne taip“ intrepretavo. Esą Maskva – ne už ryšių nutraukimą, ji „tik“ bus tam pasirengusi, jei Europa nutartų eiti sankcijų stiprinimo keliu.

Reikalo esmę demagogija nelabai keičia - izoliacionizmu kitus (ir kaimynus) kaltina režimas, cinišku civilizuotų normų ignoravimu pats jį ir provokuojantis. Todėl informaciniame kare šį kartą gal ir nevalingai kooperavosi Baltijos šalys ir Ukraina.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti