Baltija prieš RT: šauksmas tyruose?
Baltija prieš RT: šauksmas tyruose?

Lietuvos Radijo ir televizijos komisija (LRTK) liepos 8 dieną uždraudė transliuoti šalies teritorijoje Kremliaus kontroliuojamo televizijos tinklo RT programas. Kiek anksčiau, birželio 30-ąją tokį pat sprendimą priėmė Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP). Lietuva, kartu su Latvija ir Estija Europos komisijos išaiškinimo dėl šiam propagandiniam Rusijos kanalui taikytinų sankcijų paprašė dar vasario mėnesį. Baltijos valstybės taip pat ragina pasekti jų pavyzdžiu ir kitas ES šalis. Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po Latvijos sprendimo pripažino, kad vieningos strategijos sankcijų taikymo klausimu ES neturi.

Vargu ar galima tikėtis, kad senosios ES narės taip pat mėgins nutildyti šį Rusijos informacinio karo pabūklą. Vis dėlto tiek Rusijos propagandistų tiek jos politikų reakcija liudija, kad Baltijos valstybės rimtai užmynė Maskvai ant nuospaudos.

Pastebėsime, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos sprendimai bent jau formaliai siejami ne tiek su šių propagandinių RT kanalų transliuojamu turiniu, kiek su tuo, kad septynis Kremliaus propagandinius  kanalus - RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary - kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam ES taiko sankcijas už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą. Be to, oficialiame Latvijos NEPLP pranešime priduriama, kad RT ne kartą vadino Latviją „žlugusia valstybe“. „Mūsų turimi įrodymai labai svarūs, tad mes prašysim visų ES reguliuotojų pasekti mūsų pavyzdžiu ir apriboti RT transliacijas savo teritorijoje. Šioms programoms nėra vietos nei Latvijoje, nei Europos Sąjungoje“, - pareiškė NEPLP vadovas Ivaras Abolinš.

 

Dviejų Baltijos šalių sankcijos prieš žinomiausius Vakaruose Kremliaus propagandos kanalus sukėlė Maskvos susierzinimą, kuris netruko peraugti į įtūžį. Tuoj po Latvijos sprendimo D. Kiseliovas, vadovaujantis medijų grupei „Rossija segodnia“, kuriai priklauso naujienų agentūra „RIA novosti“ ir užsienio auditorijai skirtas tinklalapis „Sputnik news“, pareiškė neturįs nieko bendra su RT, anksčiau žinotu kaip „Russia Today“.

„Tai liudija Latvijos sprendimų priėmėjų kvailumą, nekompetenciją ir rusofobiją. Manau, kad latviai turėtų atsiprašyti RT ir gražinti ją į eterį – interviu radijui „Govorit Moskva“, pareiškė D. Kiseliovas. Tuo tarpu RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pasišaipė iš Rygos sprendimo tokiais žodžiais: „Latvijos žvalgyba mano, kad D. Kiseliovas atsakingas už RT. Jei ši žvalgyba tokia mums nėra ko bijoti“.

Bijoti gal ir nėra ko, tačiau prie pasipiktinusiųjų Baltijos valstybių sprendimu netruko prisijungti ir Kremliaus politikai. Praėjus vos porai dienų nuo LRTK sprendimo, Rusijos Federacijos Tarybos informacinės politikos ir ryšių su žiniasklaida komitetas paragino Užsienio reikalų ministeriją išnagrinėti galimybes imtis atsakomųjų sankcijų prieš Lietuvos Latvijos ir Estijos (anksčiau uždraudusios propagandinio Kremliaus kanalo „Sputniknews“ veiklą) vadovybę. Sprendimą nutraukti ardomąją Rusijos kanalų veiklą Rusijos politikai traktuoja kaip „politinės cenzūros aktą“, atrodantį kaip koordinuota kampanija prieš Rusijos žiniasklaidos priemones, „pažeidžiant tarptautinės teisės aktų nuostatas“.

Anksčiau į Latvijos sprendimą sureagavo ir oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, paraginusi tarptautines institucijas įvertinti Rygos veiksmus. Pasak jos, tokie Latvijos valdžios institucijų diskriminaciniai veiksmai prieš Rusijos žiniasklaidą, atviri bandymai išvalyti informacinę erdvę nuo alternatyvių ir galbūt nepageidaujamų požiūrių yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas.

Verta pastebėti, kad Maskvai pakluso tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RBS) kovojanti už spaudos laisvę visame pasaulyje, kurios pareiškimą tuoj pat paskelbė tas pats  „Sputniknews“ . Pranešime sakoma, kad RBS pasmerkė Baltijos šalių veiksmus ir pažymėjo, kad ES sankcijos ar priemonės kovoti su "Rusijos propaganda" nėra teisėtos. "Nors saugoti ir skatinti nepriklausomų ir patikimų žinių reportažų platinimą yra teisėta, RBS šiuos uždarymus vertina kaip piktnaudžiavimą ES politikos sankcijomis. Žiniasklaidos draudimas ar uždarymas nėra sankcijų, priimtų prieš Kiseliovą, dalis", — pažymima pranešime.

Tai, kad informacijos laisvę ginanti organizacija neskiria žiniasklaidos priemonės nuo propagandinio karo ginklo yra labai simptomiška ir leidžia spėti, jog dauguma Vakarų valstybių, nors ir suprasdamos tikruosius RT tikslu ir paskirtį,  nepaisys Baltijos šalių raginimo ir nemėgins stabdyti prieš jas nukreiptos propagandos srauto ar bent jau atsižvelgs į kitokias išvadas. Tarkime, tokias, kurias pateikė Čekijoje įsikūrusi organizacija "Europos vertybių centras", pernai gruodį paskelbusi ataskaitą, kurioje Europos šalys paragintos nelaikyti RT ir Sputnik kanalų "laisvosios spaudos" atstovais ir neleisti jiems dalyvauti spaudos konferencijose.

Dar anksčiau, 2017-ųjų spalį, minėta organizacija paskelbė 2 327 Amerikos, Britanijos ir Europos politikų, diplomatų ir kariškių, kurie kada nors buvo RT svečiais, sąrašą. Dokumente, pavadintame "Kremliaus platforma "naudingiems idiotams" Vakaruose" teigiama, kad sąrašas skirtas identifikuoti tuos, kurie "kanalui suteikia savo vardą ir autoritetą" ir kurie kaltinami siekiu "pakenkti demokratijos principams". Vengti  RT ir Sputnik patarė ir rekomendacijų dėl kovos su dezinformacija internete sąrašą, paskelbęs JAV demokratų partijos komitetas.

Tam tikrų sankcijų prieš ST buvo ėmęsis ir Londonas. 2019-ųjų vasarą Šio televizijos tinklo bei agentūros „Sputnik“ žurnalistams nebuvo suteikta akreditacija Pasaulinėje žiniasklaidos laisvės konferencijoje. Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija atsisakymą akredituoti paaiškino aktyviu RT ir "Sputnik" vaidmeniu skleidžiant melagingą informaciją. Iki tol britų žiniasklaidos reguliatorius "Ofcom" septynis kartus kaltino RT pažeidus transliacijos kodeksą.

Kad ir ką sakytų žiniasklaidos laisvės gynėjai, kad ir kaip pati Rusija mėgintų pateikti RT kaip dar vieną globalų televizijos tinklą, tokį kaip BBS ar France 24, tik siūlantį kitokį požiūrį, nei vakarietiški naujienų kanalai, daug kas Vakaruose supranta, kad RT užsiima plačia dezinformacijos kampanija, kurios tikslas – pasėti abejones demokratinėmis institucijomis ir destabilizuoti Vakarus.

Tai ypač tapo aišku po to, kai buvusio JAV prezidento Barraco Obamos administracija ir žvalgyba 2016-aisiais pareiškė, jog Vladimiras Putinas nurodė pradėti kampaniją, turinčią „pakirsti visuomenės pasitikėjimą demokratiniais procesas JAV“, diskredituoti demokratų kandidatę Hillary Clinton, perimant šios partijos vidinį susirašinėjimą ir remti Donaldą Trumpą, tuomet žadėjusį gerinti santykius su Rusija.

Ši informacinė ataka vykdyta, naudojant kelias priemones: tikrą informaciją, kartais paimtą iš atvirų šaltinių, o kartais ir pavogtą, ir melagingus pranešimus bei RT bei „Sputnik“ skelbiamas netikras naujienas, kurios vėliai buvo tiražuojamos socialinėse medijose. Tam buvo panaudoti ir kompiuteriniai botai, siunčiantys tūkstančius pranešimų į socialinius tinklus „Twitter“ ir „Facebook“.

Ar tai reiškia, kad JAV ar Vakarų Europos valstybės kada nors imsis prieš RT tokių priemonių kokių ėmėsi Baltijos šalys? Vargu, nes, kaip rašo „The New York Times, ekspertai nesutaria dėl RT įtakos. Rodydami pirštu į labai menkus šio kanalo reitingus Amerikoje, daugelis iš jų kad kalbos apie Rusijos propagandinio ginklo veiksmingumą gerokai perdėtos. Kita vertus, Sovietijoje gimęs ir jau prie Vladimiro Putino beveik dešimtmetį Rusijoje gyvenęs britų žurnalistas Piotras Poerancevas tam pačiam dienraščiui sakė, jog žvelgiant vien tik į reitingus, galima pražiūrėti kai ką labai svarbaus. „Reitingai jiems nėra svarbiausi. Jiems svarbiau finansinė, politinė ir informacinė įtaka“.

O ką jau kalbėti apie Vakarų Europą, ypač apie tokią seną ir ištikimą Rusijos simpatikę, kaip Prancūzija? Prisiminkime, kad šios šalies parlamento narys Ncilolas Dhuicqas, su parlamentarų delegacija 2015-aisiais vykęs į Rusijos aneksuotą Krymą, per tą patį RT kanalą visaip teisino jo kariaujamą propagandinį karą, sakydamas, jog „RT tikslas – padaryti Rusijos balsą girdimą, pasiekti, kad pasaulis išgirstų Rusijos pažiūrį“.

Neatrodo, kad tokia įtakingų senųjų ES narių pozicija būtų kaip nors esmingai pasikeitusi. O tai leidžia spėti, kad Baltijos šalių raginimai visos Europos mastu nutildyti šį Kremliaus informacinį pabūklą taip ir liks šauksmas tyruose.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti
filejs-3_1579253464-bf0e1a3c751e0316abd5285825d98316.jpg
Propoganda
Kai vieni aktyvistai susikompromituoja,...
Neseniai Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) iškėlė baudžiamąją bylą...