Skandinavijos bankai rytų Baltijoje kaip rusiškų pinigų „skalbyklos“ arba - kaip „visaip praturtėjusi“ Rusijos respektabilioji klasė integruojama į Vakarus
  • Titulinis
  • Verslas
  • Skandinavijos bankai rytų Baltijoje kaip rusiškų pinigų „skalbyklos“ arba - kaip „visaip praturtėjusi“ Rusijos respektabilioji klasė integruojama į Vakarus
Skandinavijos bankai rytų Baltijoje kaip rusiškų pinigų „skalbyklos“ arba - kaip „visaip praturtėjusi“ Rusijos respektabilioji klasė integruojama į Vakarus

Iš pradžių perkūnu iš giedro dangaus žinia apie pinigų plovimą smogė 2017-aisiais, kai tiriamosios žurnalistikos centro „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) su partneriais atliktas tyrimas atskleidė nešvarius pinigus, keliavusius į Estijoje atidarytas sąskaitas. Pasirodo, tuo užsiėmė 1871 metais Kopenhagoje įsteigtas didžiausias Danijoje, svarbus ne tik Šiaurės Europoje (dirba 14 valstybių) bankas „Danske Bank“. OCCRP skaičiavimais, įtartinų operacijų Estijoje atlikta už virš 1,5 mlrd. dolerių (beje, Lietuvoje – „vos“ 77 mln.). Pasak Estijos dienraščio „Postimees“ analizės, didžioji dalis pinigų iš dviejų pagrindinių pinigų plovimui naudotų bankų – Moldovos „Moldinconbank“ ir Latvijos „Trasta Komercbanka“ – į Estiją keliavo tarp 2013 m. sausio ir 2014 m. gegužės. Iš pradžių palyginti nedidelės, vėliau sumos siekė ir iki 25 mln. dolerių per dieną. Irgi beje - Estijos Finansų priežiūros tarnyba tyrimą dėl „Danske bank“ padalinio Estijoje veiklos pradėjo dar 2014-aisiais.

2018-ųjų lapkritį Europos Parlamento komitete, prieš tai specialioje komisijoje Danijos parlamente liudijęs buvęs „Danske Bank“ darbuotojas Hauvardas Wilkinsonas sakė, kad nešvarūs pinigai plauti ne tik per Estiją, į „veiklą“ įtraukti banko padaliniai Lietuvoje ir Danijoje, pinigai atkeliaudavo iš kelių Rusijos bankų. Skandalas betarpiškai palietė aštuonias Europos Sąjungos (ES) šalis ir Ameriką, 2007–2015 m. per Estijos filialą galėjo būti išplauta 230 milijardų eurų, ryšium su kuo pradėti keli kriminaliniai tyrimai. Danijos parlamentui „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas investuotojas Billas Browderis (apie jo veiklą rašėme publikacijoje „Magnitskio sąrašas“ ir baltų indėlis į skaidrumą dabartinėje geopolitinėje sumaištyje“ - voras.online/naujienos/magnitskio-sarasas-ir-baltu-indelis-i-skaidruma-dabartineje-geopolitineje-sumaistyje/) ) pareiškė paskelbsiąs  naujos informacijos, susijusios su pinigų plovimu „Danske Bank“, kai kovą suomių transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais dokumentais, apimančiais 2005–2017 m., paskelbė, kad didžiausias Šiaurės šalių bankas „Nordea Bank Abp“ tariamai tvarkė apie 700 milijonų eurų galimai nešvarių pinigų, kurių dalis susijusi su mirtimi Rusijos advokato Sergejaus Magnitskio, nagrinėjusio 230 milijonų dolerių mokesčių aferą.

2018-ųjų vasarą B.Browderis kreipėsi į estų prokuratūrą su pareiškimu, jog Estijos padalinys yra vienas pagrindinių kanalų išvedimo iš Rusijos biudžeto pavogtų pinigų, pasak leidinio „Postimees“, taip pat prašė patikrinti su „Danske Bank“ ir (likviduotu) lietuvišku „Ūkio“ banku susijusius įtartinus pervedimus bei sąskaitas. Jau šių metų balandžio 2 dieną investuotojas estų prokuratūrai bei kovos su pinigų plovimu biurui įteikė pareiškimą apie galimas rusiškų bei buvusių sovietinių respublikų kilmės pinigų machinacijas „Swedbank“ Estijos skyriuje.

Estijos policija sulaikė 10 buvusių „Danske Bank“ darbuotojų, tyrimo ėmėsi JAV Teisingumo departamentas, Vertybinių popierių ir biržos komisija, kelių ES šalių prokurorai. Pats bankas savo ataskaitoje nurodė įtartinais laikąs 42 žmones bei virš 6200 klientų sąskaitų. Banko akcijos 2017 metais smuko 47 proc., nuostoliai siekė maždaug 18 milijardų dolerių. Estija paprašė „Danske“ palikti šalį, į ką šis atsakė pasitraukiąs iš visų Baltijos valstybių ir Rusijos.

Tų pačių metų pavasarį panaši pekla užvirė ir su didžiausiu Švedijos banku „Swedbank“ dėl tos pačios priežasties - rytietiškos kilmės pinigų plovimo. „Swedbank“ buvo sudaręs didelės rizikos sandorių už 155 mlrd. JAV dolerių. Paviešinus kaltinimus, bankas prarado apie 5 milijardus dolerių akcijomis arba penktadalį rinkos vertės. „Swedbank“ akcininkai atleido generalinę direktorę Birgittę Bonnesen po kaltinimų dėl pinigų plovimo Latvijoje, Lietuvoje ir ypač Taline. Jie buvo nepatenkinti vadovės veiksmais po to, kai istorija įgijo didžiulį rezonansą – iš pradžių direktorė neigė „Swedbank“ ryšį su „Danske Bank“ skandalu, vėliau buvo priversta viešai pripažinti, jog tokio esama. Ši istorija tapo priežastimi debatų Švedijos parlamente apie reputacinius praradimus, mat Skandinavijos bankai tradiciškai laikomi patikimumo bei skaidrumo etalonais.  

Bėdos užgriuvo ir švedų banką SEB po šiųmetinių pranešimų Švedijos žiniasklaidoje, kad apie 50 mln. dolerių, perkeltų per SEB, gali būti susiję su Rusijos mokestiniu sukčiavimu. 2006 metais SEB sulaukė perspėjimo iš Estijoje viešėjusio Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojo Andrejaus Kozlovo, kad Baltijos regionu kaip kanalu sistemiškai naudojasi pinigų plovėjai, siekdami nukreipti abejotinos kilmės lėšas į Vakarus. Netrukus po apsilankymo Estijoje A. Kozlovas buvo nušautas. SEB ir „Swedbank“ įsikūrę Stokholme, abu dominuoja Baltijos bankininkystės rinkoje.

Galų gale šią painiavą „savaip“ vainikavo rugsėjį pasklidusi žinia apie miške prie savo užmiesčio namo Taline rastą negyvą buvusį „Danske Bank“ padalinio Estijoje vadovą 2007-2015 metais Aivarą Rehę. Pasak Estijos prokuratūros, A. Rehė buvo ne įtariamasis, o liudininkas tyrime dėl pinigų plovimo. Buvęs Estijos finansų ministras Madis Jurikė ryšium su tuo tada pareiškė sutikęs bankininkų iš visos Europos, kurie pripažino, jog visi iki 2015 metų darę dalykus, neatitinkančius galiojančių taisyklių.

Kaip danų leidiniui „Berlingske“ nurodė Estijos valstybinis prokuroras Marekas Vahingas, pinigų plovimo „mašinoje“ pinigai buvo pervedami šen ir ten, pasitelkus daugybę kompanijų-tarpininkių, procesui vadovavo profesionalūs šešėliniai „kardinolai“. Rusams, taip pat nusikaltėliams, ši schema leido prieiti prie aukščiausiai pasaulyje kotiruojamų kreditorių per regioną, kuris geografiniu požiūriu artimas ir pažįstamas.

Pinigų plovimu apkaltintas Rusijos prezidento pusbrolis Igoris Putinas, dėl ko 2018-ųjų balandžio 6 dieną atsistatydino už „Danske Bank“ operacijas Baltijos valstybėse atsakingas banko valdybos narys Larsas Morchas. Pasak neįvardyto informatoriaus, bankrutavusio rusų banko „Promsberbank“ direktorių tarybos narys I.Putinas pinigus plovė per per kompaniją „Lantana Trade“, 2013-aisiais „Danske Bank“ uždarė sąskaitas jos kaip ir dar 20 bendrovių, kuriose keistasi stambiomis sumomis. Švedijos visuomeninė televizija STV šių metų lapkričio 20-ąją informavo apie tyrimą dėl galimo sankcijų Rusijai pažeidimo „Swedbank“, kai per banką pervestas milijonas 400 tūkstančių dolerių kredito pavidalu iš rusų koncerno „Kalashnikov“ JAV Floridoje registruotai kompanijai „Kalashnikov USA“, rusiško pavyzdžio ginklų gamintojai. Rusų koncernui nuo 2014-ųjų taikomos sankcijos, „Kalashnikov USA“ leidžiama dirbti su sąlyga, kad negaus pinigų iš Rusijos.

Beje, dar apie „Promsberbank“ ne vien „Danske Bank“ istorijos kontekste: „Süddeutsche Zeitung“ (08 28) pateikė Rusijoje 6-erių metų įkalinimo bausmę atliekančio šio banko buvusio  valdybos pirmininko Boriso Fomino liudijimą, jog vienas banko savininkų Aleksejus Kulikovas suderino bendradarbiavimą su „Deutsche Bank“ pažinties su vokiečių banko Maskvos skyriaus vadovybe dėka, taip „Promsberbank“ tapo priėmimo punktu nelegalių pinigų, kurie 20 metų per „Deutsche Bank“ integruoti į globalią finansų sistemą. 2012-2014 m. per jo Maskvos skyrių vykdyti ir vadinami veidrodiniai sandėriai - rusų grupuotės už rublius pirko Rusijos įmonių akcijas ir tuo pat metu jas Londono akcijų biržoje parduodavo už dolerius. Nors dažniausiai nuostolingi, tikrą tikslą jie pasiekdavo - nelegalūs pinigai (apie 10 milijardų dolerių) „išplauti“, šią „praktiką“ tebetiria JAV vertybinių popierių ir akcijų biržų komisija (SEC). „Deutsche Bank“ 2017-aisiais šį faktą pripažino, bet B.Fomino teiginių nekomentavo.

Reputacija mūsų energingais laikais - gana sunkiai matuojamas dalykas. Čia ne kartą minėto velionio kovotojo su korupcija S.Magnitskio kontekste primintinas „Transparency International-Russia“ antikorupcinių tyrimų bei iniciatyvų centro direktoriaus pavaduotojo Ilja Šumanovo teiginys ir apie Vakarų tarpininkų veidmainystę. Interneto leidinys „BuzzFeed“ 2018-ųjų liepą aprašė „nepatogią“ situaciją, į kurią buvo papuolęs griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu užimančio Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ atstovas Andersas Åslundas. JAV gyvenatis švedų ekonomistas Latvijos bankų konsorciumo prašymu už honorarą parašė ir uždarame „Atlantic Council“ renginyje pristatė straipsnį, kuriame už rusiškų nešvarių pinigų plovimą seniai  kritikuojamus latvių bankus įvertino kaip pasiekusius reikšmingų teigiamų poslinkių.

Tarp publikacijos prašiujųjų buvo ir filialo Amerikoje siekęs latvių bankas ABLV, kurio negavo, nes JAV finansų ministerijos finansinių nuskaltimų prevencijos tarnyba (FinCEN) įvertino jį kaip keliantį padidintą susrūpinimą dėl pinigų plovimo. A.Åslundo pranešimo pristatyme dalyvavo tuo metu ne tik pasiuntinys Amerikoje, bet ir ABLV valdybos narys Aivis Ronis. Ekonomistas susirašinėjime su „BuzzFeed“ aiškino buvęs atsargus ir vengęs teiginio, kad latvių bankai kovoje su pinigų plovimu nuveikė pakankamai. Interento leidinys buvo linkęs cituoti patį A.Åslundą: „Latvija, panašu, nebekelia rimtos priežasties rūpesčiui dėl pinigų plovimo.“ „BuzzFeed“ klausimo apie honoraro dydį ekonomistas „neišgirdo“.

Ypač nuo 2014-ųjų po Maskvos agresijos prieš Ukrainą tarptautinėje viešojoje erdvėje įsitvirtino sąvoka „toksiška Rusija“ - žodžių junginys „toxic Russia“ interneto paieškos sistemoje „Google“ renka apie 45 600 000 nuorodų. Toksiškumą lemia ne vien geopolitinės priežastys. 2019-ųjų kovo 11-29 dienomis Maskvoje dirbusi „Didžiojo septyneto“ (G-7) sukurta „Tarptautinės kovos su pinigų plovimu grupės“ (FATF) ekspertų misija tik gruodį paskelbtoje ataskaitoje pavadino Rusiją šaltiniu nusikalstamu būdu pelnytų pinigų, kurių didžioji dalis išplaunama užsienyje. Daugiausia nusikalstamų pajamų pelnoma iš biudžeto grobstymo, korupcijos, sukčiavimo finansų sektoriuje bei narkotikų prekybos.

Radusis galimybei uždirbti, ir teoriškai konservatyvūs finansinio sektoriaus profesionalai jos mielai griebiasi, užmerkdami akis prieš korporatyvinę ir bet kokią etiką. Nusikalstamu keliu pelnytų pinigų plovimas - milžiniška pramonė, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vertinimu, kasmet „išplaunama“ 2-3 proc. pasaulinio BVP, kas atitinka nuo 1,6 iki 4 trilijonų dolerių. Taip ir „visaip praturtėjusi“ Rusijos respektabilioji klasė integruojama į respektabilius Vakarus. 



Jums taip pat gali patikti