„Šiaurės srautas -2“ testo pasekmių viražai Baltijos regionui
  • Titulinis
  • Verslas
  • „Šiaurės srautas -2“ testo pasekmių viražai Baltijos regionui
„Šiaurės srautas -2“ testo pasekmių viražai Baltijos regionui

Tebesiklostanti žymiausio Rusijos opozicinio politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo drama nors „neartimu“, bet vis tiek aidu gali atsiliepti Baltijos regiono saugumui, mat Vokietijos valdančiajai klasei tenka išgyventi požiūrio evoliuciją į Rusijos koncerno „Gazprom“ projektą, 1230 kilometrų ilgio dujotiekį „Šiaurės srautas-2“ (Nord Stream-2) Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją,  naujausių geopolitinių realijų kontekste.

Viena vertus, 95 proc. baigto vamzdyno tiesime dalyvauja virš 100 kompanijų iš 12 Europos šalių, investuoti milijardai eurų, tad drovokos prielaidos susieti A.Navalno apnuodijimą su vamzdyno tiesimu/netiesimu neatrodo ypač realistiškos. Iš kitos pusės, priešinimasis (pirmiausia rytų bei vidurio europiečių, kuriuos aktyviai remia Amerika) vamzdynui dabar ryšium su žinomais įvykiais suintensyvėjo, Berlynas šios aplinkybės ignoruoti negali. Anksčiau aklai neigęs „Nord Stream-2“ stabdymą Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas rugsėjo 11-ąją interviu televizijai ZDF tokios galimybės jau neatmetė.

Dar rugsėjo 5 dieną interviu „Bild am Sonntag“ ministras pabrėžė, jog siūlantys Vokietijai išeiti iš projekto „Šiaurės srautas-2“ turėtų pagalvoti apie pasekmes (veikiausiai užuomina į pasekmes  šimtui projekte dalyvaujančių kompanijų, kurių maždaug pusė iš Vokietijos).

Vis dėlto balsų prieš daugėja ir Vokietijoje - už projekto stabdymą pasisako buvęs Vokietijos pasiuntinys Vašingtone, Miuncheno saugumo konferencijos direktorius Wolfgangas Ischingeris,  parlamento (Bundestago) užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Röttgenas, pareiškęs, jog  „Nord Stream-2“ tąsa reiškia Vladimiro Putino politikos skatinimą. Interviu naujienų agentūrai „Ritzau“ rugsėjo 12-ąją Danijos ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen sakė sveikinanti išvakarėse Bundestage vykusią ypač atvirą diskusiją „Šiaurės srautas-2“ klausimu, prieš kurį pati sakė buvusi  prieš nuo pat pradžių (argumentas - Europa neturi priklausyti nuo rusiškų dujų). Diskusiją inicijavo mažiausia, bet ryžtingiausiai prieš Maskvą nusistačiusi Bundestago frakcija „Sąjunga90/ Žalieji“, kurios atstovė Agnieszka Brugger griežtai kritikavo ir Rusijos, ir Vokietijos vyriausybės politiką ir reikalavo ne tik stabdyti vamzdyno statybą, bet ir išplėsti personalines sankcijas su Kremliumi susijusiems rusų verslo oligarchams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tebesispyrioja, kartoja, jog projektas vien ekonominis, todėl jo atsisakyti negalima. Naujienų agentūra „Bloomberg“ remdamasi šaltiniais Bundestage rugsėjo 5-ąją įvardijo tris priežastis, dėl kurių Berlynas tebesilaiko projekto - atviras Amerikos spaudimas jame dalyvaujančioms kompanijoms, ant Vokietijos vyriausybės gulsianti galimų kompensacijų našta, jei „Šiaurės srautas-2“ bus sustabdytas, ir - projektą remia Vokietijos pramoninkai.

Čia jau rašėme (tekste „Ir mums pavojingi geopolitiniai „šokiai“ aplink G-7 vienybę“) apie liepos 1-ąją Amerikos Senate į JAV karinio biudžeto struktūrą įvestas papildomas sankcijas prieš „Šiaurės srautas-2“, pašauktas galutinai pribaigti Vakarus priešinantį vamzdyną, kuriuo kaip prievartos instrumentu Maskva siekia stiprinti Lenkijos, Ukrainos, Baltijos šalių priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų. Sankcijų iniciatoriais tapo grupė senatorių iš respublikonų bei demokratų partijų, bent šiuo klausimu tarp Amerikos politikų - pastaruoju metu nedažna vienybė.

JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo klausymuose Senato užsienio reikalų komitete liepos 30-ąją informavo apie asmeninį prezidento Donaldo Trumpo sprendimą taikyti prieš „Nord Stream-2“ (ir iš dalies projektą „Turkijos srautas“) įstatymą CAATSA („Kova su Amerikos priešininkais sankcijomis“). Savaitraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, CAATSA suteikia galimybes taikyti sankcijas fiziniams asmenims, investavusiems į projektą virš milijono dolerių arba suteikusiems jam technologijas ar kitas paslaugas. Prezidentas D.Trumpas apidendrindamas situaciją „Twitteryje“ rinkodariškai nusistebėjo, kad Vokietija rusams moka milijardus, o amerikiečiai juos dar turi saugoti.

Ten pat rašėme ir sudėtingoje situacijoje jau kurį laiką buvojusią Vokietijos federalinę vyriausybę bei kanclerę A.Merkel, priverstą skelbti apdairius pareiškimus, tokius kaip birželio 29-ąją cituotas „Bloomberg“, jog Vokietija rengia atsakomuosius veiksmus atvejui, jei prezidento D.Trumpo administracija įgyvendintų grasinimus galutinai sustabdyti „Nord Sream-2“. Pavyzdžiui, kad Berlynas imsis žingsnių, jog dėl JAV sankcijų su aiškia pozicija pasisakytų visa ES ir galbūt net numatytų kontrsankcijas.

Lenkijos antimonopolinis reguliatorius UOKiK rugpjūčio 3 dieną „savo ruožtu“ nubaudė „Gazprom“ 213 milijonų zlotų (57 milijonų dolerių) bauda, didžiausia, kokia numatyta įstatymu, dėl koncerno nenoro bendradarbiauti „Šiaurės srautas-2“ tyrime. Šis liečia vamzdyno statybos finansavimą bei nutaikytas prieš kompanijas „Gazprom“, „Engie“, „Uniper“, OMV, „Shell“,  „Wintershall Dea“. 2015-aisiais jos pateikė paraišką UOKiK dėl projektą finansuoti pašauktos  bendros įmonės steigimo, reguliatorius sandoriui nepritarė argumentavęs, jog šis ribos konkurenciją. Kompanijos paraišką atšaukė, bet įmonę įsteigė. Ginčas tebesitęsia.

Ekonominė, komercinė dedamoji šiuo atveju neabejotina (kanclerė A.Merkel su tiesa neprasilenkia) - „Nord Sream-2“ dėka Vokietija tikisi tapti gamtinių dujų kaupimo centru, vadinamuoju „hubu“, kad iš savo teritorijos skirstytų rusiškas dujas po Europą. Lenkija su šiomis ambicijomis kaunasi tiesiamu dujotiekiu „Baltic Pipe“, kuriuo norvegiškos gamtinės dujos bus pumpuojamos į Daniją, iš kurios – į Lenkiją.

Vis dėlto labiausiai dabar aktualizavosi (kažkieno aktualizuotas?) politikos faktorius - kaip bežiūrėsi, Berlynas dujotiekiu remia ir ES priklausomybę nuo rusiškų dujų, ir V.Putino režimą.

Liepos 28-ąją „Šiaurės srautą-2“ kaip grasinantį Europos energetiniam saugumui steigiamo „Liublino trikampio“ (Lenkija, Lietuva, Uraina) vardu bendru pareiškimu įvertino Lenkijos bei Ukrainos užsienio reikalų ministerijų spaudos tarnybos po ministrų Jaceko Czaputowicziaus bei  Dmytro Kulebos susitikimo. Pareiškime taip pat nurodoma, jog „Liublino trikampio“ šalys  priešinsis projekto realizavimui, siekdamos netapti Maskvos efektyvaus šanatažo objektais. Taigi europinis atsakas, kad ir kol kas regioninis, į „Nord Sream-2“ yra.

Čia užsiminta apie prezidento D.Trumpo rinkodarišką nusistebėjimą „Twitteryje“, kad Vokietija rusams moka milijardus, o amerikiečiai juos dar turi saugoti. Taigi ryšium su juo, apibendrinant.  Rugpjūčio 15-ąją JAV valstybės sekretorius M.Pompeo ir Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo stiprinimo, pagal kurį Lenkijoje planuojama dislokuoti papildomą tūkstantį JAV kariškių, tokiu būdu jų kontingentą šioje šalyje išauginant iki 5,6 tūkstančio.

Kariškiai su karine technika kaip ir keletas Amerikos karinės vadovybės struktūrų bus perkeltas iš Vokietijos, kurioje ir dėl ginčų „Šiaurės srautas-2“ tema Amerika liepos 29-ąją nutarė 12 tūkstančių kariškių sumažinti ten dislokuotą iki šiol gausiausią kontingentą (nuolat dislokuojama 34–35 tūkst. karių) Europoje. Kaip interviu „The Financial Times“ nurodė Pentagono vadovas Markas Esperas, tai leis efektyviau sulaikyti Rusiją Vidurio bei Rytų Europos regione.

Savotiška, kad Kremlius iš pradžių vienintelis jį sveikino, bet po sprendimo karius siųsti ir į Lenkiją „susizgribusi“ Maskva pasiuntinio Vienoje Michailo Uljanovo lūpomis pareiškė, jog JAV karinio kontingento dislokavimas naujų NATO valstybių narių teritorijoje būtų šiurkštus Rusijos ir Aljanso bendradarbiavimo susitarimo pažeidimas, pagal 1997 metų NATO ir Rusijos susitarimą Aljansas pasižadėjo nuolatiniu režimu nedislokuoti reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse.

Tų 12 tūkstančių kariškių galimomis persiuntimo vietomis Pentagonas yra nurodęs (be Lenkijos) tėvynę Ameriką, Italiją, Belgiją ir Baltijos šalis. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis liepos pabaigoje informavo apie Jungtinių Valstijų planus rudenį vėl siųsti batalioną karių iš Lenkijos į Lietuvą daugiau kaip pusės metų rotacijai iki kitų metų birželio pabaigos. Krašto apsaugos ministras JAV planus detalizavo po to, kai JAV gynybos sekretorius pranešė matantis galimybę siųsti papildomų karių į Baltijos šalis, mažinant kontingentą Vokietijoje.

Išeitų, viskas mums, baltams, į gera?

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti