„Nordstream – 2“ kuo baigsis kova be taisyklių?
„Nordstream – 2“ kuo baigsis kova be taisyklių?

Gegužės viduryje gigantiškas Rusijos dujotiekio projektas "Nord Stream-2" buvo atsidūręs nokdaune. Tiesiamam dujų vamzdžiui priartėjus prie Vokietijos teritorinių vandenų, šios šalies Federalinė tinklų agentūra atsisakė atleisti "Nord Stream-2" nuo Europos Sąjungos dujų direktyvos taikymo.  Ši pernai gegužės 23 dieną įsigaliojusi direktyva be kito ko numato, kad dujotiekio savininke negali būti dujas išgaunanti kompanija. Tuo tarpu vienintelis "Nord Stream-2" akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“.  O kadangi iki minėtos direktyvos įsigaliojimo datos projektas nebuvo baigtas, jo įgyvendinimas atsidūrė ties žlugimo riba.

Tąsyk nieko nepadėjo ir vamzdyno operatoriaus „Nordstream-2 AG“ kreipimasis į Europos teismą. Šis atmetė "Nord Stream-2" ir "Nord Stream-2 AG" ieškinį dėl Vokietijos reguliuotojo sprendimo ir konstatavo, kad ES direktyva neturi tiesioginės įtakos dujotiekio operatoriaus interesams.

Atrodė, kad nokdaunas virto nokautu. Tačiau, triuškinantį smūgį Rusijos dujų milžinui sudavęs Vokietijos reguliuotojas paskutinę akimirką vis dėlto ištiesė jam ranką ir padėjo atsistoti ant kojų. Gegužės 20-ąją Federalinė tinklų agentūra suteikė Vokietijoje ir jos teritoriniuose vandenyse tiesiamai "Nord Stream-2" atkarpai išimtį iš pagrindinių ES dujų direktyvos nuostatų. Ši išimtis leis Rusijai tęsti darbus o dujotiekio savininkui „Gazpromui“ – jį eksploatuoti  artimiausius  20 metų. Dabar projektą, kurio įgyvendinimui atkakliai priešinosi dauguma Rytų Europos valstybių, galėtų palaidoti nebent aktyvūs Vašingtono veiksmai.

Pasikeitusi Vokietijos reguliuotojo pozicija nesulaukė ypatingų atgarsių nei Rusijoje, nei projektui besipriešinančiose Europos šalyse. Visai kitaip, nei projektą torpedavęs ankstesnis Federalinės tinklų agentūros sprendimas ir Europos teismo sprendimas. Šis sukėlė nepasitenkinimą ir Bundestage. „Man kaip ir anksčiau kelia nerimą, kad tokio stambaus projekto kaip „Nordstream-2“ normatyvinės prielaidos dar kartą iš esmės keičiamos likus nedaug laiko iki eksploatacijos pradžios“, - pareiškė Vokietijos parlamento ekonomikos ir energetikos komiteto pirmininkas Klausas Ernstas. Pasak jo, tokie pakeitimai nuvertintų investicijas ir leistų projekto vykdytojams reikalauti atlyginti žalą. „Tikiuosi, kad „Nordstream-2“ imsis teisinių priemonių prieš tokį sprendimą ir linkiu kompanijai sėkmės teisiniame ginče“, - pridūrė deputatas.

Matyt, ir Maskvoje neabejota, jog nepalankus Vokietijos reguliuotojo sprendimas – tik laikina ir formali kliūtis. Tą galima spręsti iš gana ramios Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo reakcijos. „Nemanau, kad projektas gali būti sustabdytas. Esu įsitikinęs, kad juo suinteresuota ir Vokietija, ir kitos Europos valstybės, kurių kompanijos dalyvauja jį realizuojant. Galiausiai juo suinteresuota visa Europa, nes jis stiprins jos energetinį saugumą“, - po Baltijos jūros šalių tarybos ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas. Be to, remdamasis neįvardintais ekspertais, S. Lavrovas pridūrė, kad bet dėl projekto kilsiančios teisinės kolizijos sprendimo variantas dar ir pabrangins  rusiškas dujas galutiniams vartotojams – ES šalių piliečiams. Suprask: kliudydami projektui europiečiai patys pjauna šaką, ant kurios sėdi.

Galbūt šie žodžiai ir teisingi, tačiau jie visų pirma taikytini tai pačiai Vokietijai, laikančiai "Nord Stream-2" grynai komerciniu projektu. Vis dėlto nemažai kitų ES valstybių, tark kurių yra  Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Danija, taip pat Ukraina bei JAV, pirmiausia įžvelgia geopolitinę šio projekto dimensiją, kurios svarbiausias tikslas - skaldyti Europos vienybę ir pakenkti Ukrainai, eksportuojant didelius kiekius dujų ne per šios šalies teritoriją. Todėl Danija, viena iš nedaugelio ES šalių, turėjusių kone išskirtinę galimybę stabdyti dujotiekio tiesimą, priešinosi jai visais įmanomais būdais.

147 "Nord Stream-2" dujotiekio kilometrai driekiasi išskirtinėje Danijos ekonominėje Baltijos jūros zonoje, esančioje piečiau šiai šaliai priklausančio Bornholmo salos. Pernai vasarą, remdamasi minėta ES direktyva, Kopenhaga ilgokai nesuteikė leidimo tiesti šią atkarpą. Vis dėlto rudenį Danijos energetikos agentūra tokį leidimą išdavė, tuo pašalindama paskutinę kliūtį dujotiekio vamzdžiui pasukti link Vokietijos krantų.

Tiesa, projekto įgyvendintojų kalba su Kopenhaga, atrodo, dar nėra visiškai baigta, nors kokių nors esminių pokyčių šioje istorijos dalyje vargu ar galima tikėtis. Visgi jau minėtoje spaudos konferencijoje S. Lavrovas užsiminė, jog „kažkur pasirodė informacija, kad Danijos vyriausybėje svarstoma galimybė pateikti dėl projekto papildomų klausimų“. Tačiau panašu, kad kokių nors kliūčių projekto įgyvendinimui Maskva iš Kopenhagos nesitiki. Pasak S. Lavrovo, egzistuoja nemažai teisinių situacijos sprendimo galimybių. „Mes matome, kad Danija įvairiais santykių su Rusija klausimais ES ir NATO aspektais užima ne tokią  konstruktyvią poziciją, nei kitos šių organizacijų narės. Mes to nedramatizuojame ir esame pasirengę kalbėtis su visais“, - pareiškė ministras.

Taigi akivaizdu, kad Europoje niekas nebegali sustabdyti šio ambicingo Rusijos projekto. Lieka paskutinė galimybė – naujos griežtos Vašingtono sankcijos, jau anksčiau įrodžiusios savo efektyvumą. Praėjusių metų pabaigoje dėl JAV įvestų sankcijų darbus prie dujotiekio buvo priverstas nutraukti Šveicarijos jūrinis rangovas „Allseas“  - vamzdynui tiesti skirti jo laivai paliko Baltijos jūrą.

Tuomet Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas buvo priverstas pripažinti, kad projekto užbaigimą teks atidėti, tačiau Rusija ir pati viena sugebės nutiesti dujotiekį. Tą patį šių metų pradžioje pakartojo ir prezidentas Vladimiras Putinas, pridurdamas, kad projektas bus baigtas keliais mėnesiais vėliau, nei buvo planuota. Dabar darbus tęs į Vokietijos teritorinius vandenis atplaukęs Rusijos laivas „Akademikas Čarskis“, kuriam tarptautinių sankcijų pritaikyti neįmanoma. Bet ar toks ėjimas išgelbės projektą? Sprendžiant iš rusų reakcijos į Vašingtono grasinimus imtis prieš dujotiekį naujų priemonių, tolimesne "Nord Stream-2" sėkme galima būtų suabejoti.

Tą rodo ir gegužės pabaigoje paskelbtas „Nord Stream-2" operatoriaus pareiškimas, kuriame sakoma, kad „bet kokia sankcijų įvedimo grėsmė yra neteisėta Europos kompanijų diskriminacija. „Mes sutinkame su Europos komisija dėl to, kad eksteritorinės sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę ir kad jos neturi lemti ES politikos ir praktikos“, - sakoma kompanijos pareiškime.  

Toks pareiškimas pasirodė po to, kai JAV pasiuntinys Vokietijoje Richardas Grenellis užsiminė apie naujas sankcijas kurias Vašingtonas ketina paskelbti su dujotiekio tiesimu susijusioms kompanijoms. Gegužės  26-ąją  Vokietijos dienraščio  „Handelsblatt“ išspausdintame interviu Amerikos diplomatas sakė, kad tokios sankcijos gali būti priimtos pačiu artimiausiu metu.

Beveik nėra abejonių kad JAV savo ketinimus tikrai įvykdys. Ankstesni pavyzdžiai rodo, kad Vašingtonas kur kas atkakliau nei europiečiai kovoja prieš „Nordstream -2“ projektą ir kad jo taikomos priemonės veikia efektyviau, nei visos kitos. Kodėl taip yra? Vokietijos radijo stotis „Deutsche Welle“ įvardina bent tris tokios Amerikos pozicijos priežastis.

Pirmiausia, kitaip nei Vokietija ar Austrija, JAV „Nordstream -2“  laiko ne ekonominiu, o politiniu projektu, kurio tikslas – didinti Rusijos įtaką Europoje. O šito Vašingtonas negali leisti: neatsitiktinai jau minėtas JAV pasiuntinys Vokietijoje R. Grenellis paragino Berlyną peržiūrėti politiką Rusijos atžvilgiu ir „nustoti maitinti žvėrį“. Vašingtonas įsitikinęs, kad už parduotas dujas gautus milijardus eurų Maskva skirs savo destabilizuojančiai užsienio politikai.

Antrasis JAV viešai deklaruojamas tikslas – paremti Amerikos partnerius Europoje. Kiek anksčiau R. Grenellis pavadino „Nordstream -2“  kaip mėginimą didinti europiečiams energetinį spaudimą, o prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Vokietiją, kad ši tikisi, jog Amerika apgins ją nuo Rusijos, bet tuo pačiu sudaro su Maskva milijardines naftos ir dujų tiekimo sutartis, taip tapdama Rusijos įkaite.

 Pagaliau trečioji, geopolitinė JAV pasipriešinimo Rusijos projektui priežastis. Jau ankstesnėmis sankcijomis Vašingtonas sutrukdė Maskvos planams nutraukti rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą priversdamas ją atidėti „Nord Stream  - 2“ eksploatacijos pradžią. Dujotiekis turėjo pradėti veikti 2019-ųjų gruodį. Kaip tik tuo metu turėjo baigtis 10 metų galiojusi sutartis dėl rusiškų dujų tiekimo į Europą per Ukrainos vamzdynus. Nepavykus užbaigti „Nord Stream – 2“, Maskvai nebeliko nieko kita, kaip susitarti su Kijevu dėl sutarties pratęsimo dar 5 metams.

Pati Rusija nė apie vieną iš minėtų Vašingtono pasipriešinimo dujotiekiui motyvų kalbėti nelinkusi, įžvelgdama sankcijose tik amerikiečių siekius proteguoti savųjų dujų eksportą į Europą. Maskvos teigimu, tokių drastiškų priemonių JAV imasi todėl, kad jų dujos Europoje nėra konkurencingos. Tačiau, sprendžiant iš Europoje nuolat augančios suskystintų dujų, tarp jų ir amerikietiškų,  paklausos, tai nėra tiesa.

Kokios gali būti naujos JAV sankcijos Rusijos projektui kol kas neaišku. Jau minėtas dienraštis „Handelsblatt“ spėja, kad jų gali sulaukti dujotiekį aptarnaujančios bendrovės arba įmonės, priimsiančios iš Rusijos gaunamas dujas. Koncernas „Gazprom“ kol kas demonstruoja optimizmą: gegužės 26-ąją vykusioje telefoninėje investuotojų konferencijoje dujų milžino vadovai patvirtino, jog tikisi užbaigti projektą iki šių metų pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinius pusantro šimto kilometrų vamzdyno rusai dabar ties vien savo jėgomis, toks scenarijus tikėtinas. Tačiau ar užbaigtas dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti, iš esmės priklausys nuo to, kokią poziciją užims Vašingtonas.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti