Maskva ir pati, ir per vasalę Baltarusiją turi galimybių priešinti Baltijos valstybes
  • Titulinis
  • Verslas
  • Maskva ir pati, ir per vasalę Baltarusiją turi galimybių priešinti Baltijos valstybes
Maskva ir pati, ir per vasalę Baltarusiją turi galimybių priešinti Baltijos valstybes

Kad baltarusiai pirko naftos iš Norvegijos, pastebėjo ir tarptautinė žiniasklaida - autoritetingas žurnalas „Forbes“ neignoravo informacijos, kad į Baltarusijos perdirbimo gamyklą „Naftan“ sausio 22 dieną geležinkeliu atgabenta apie 80 tūkst. tonų Johano Sverdrupo telkinyje išgautos naftos. Neignoravo turbūt ir todėl, kad Maskva nuo sausio 1-osios pristabdė savo naftos tiekimą partneriui Minskui po to, kai nesutarta dėl kainos.

Tarptautinis dėmesys Minską ištinka nedažnai, įvykį galima pavadinti beprecedenčiu, gal net nurodančiu Baltarusijos užsienio politikos vektoriaus pasisukimą (nežinia kelintą) arba apsisukimą 180 laipsniais iš rytų į vakarus. Juo labiau, kad prezidentas Aleksandras Lukšenka pagal visus viešųjų ryšių žanro reikalavimus skambiai įpareigojo savo vyriausybę ieškoti naftos Ukrainoje, Lenkijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Baltijos valstybėse. Ši per daug nedelsusi irgi skambiai vicepremjero Dmitrijaus Krutojaus lūpomis sausio 14-ąją atsiskaitė, kad abi (Vitebske ir Polocke) baltarusių naftos perdirbimo gamyklos derasi su potencialiais užsienio partneriais, ir Minskas jau apžvelgiamoje ateityje turės alternatyvą rusiškai naftai.

Dar daugiau - kai Minskas užprašė Vilniaus importuoti tuos 80 tūkstančius tonų per Klaipėdos uostą, Lietuvos vyriausybe ne tik mielai sutiko, bet pasiūlė importuoti dar ir dujas.

Bet ar iš tiesų viskas tik sklandu Baltarusijos energetinės nepriklausomybės frontuose, kai ne tik Lietuva, bet ir visos rytų Baltijos šalys ir Europos Sąjunga (ES) gauna pašonėje rusišką atominę Astravo AE už rusų ir kinų pinigus? Viešojoje erdvėje 2019-ųjų pabaigoje skelbta, jog kinų valstybinė energetikos bendrovė „Power China“ ir jos dukterinė įmonė „North China Power Engineering“ (NCPE) įgyvendina Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kurį sudaro 23 projektai. Minskas tam reikalui gavo ir 5 mlrd. dolerių paskolą iš Kinijos eksporto-importo banko.

Darbų pasidalijimas be priekaištų – rusų koncernas „Rosatom“ finansuoja reaktorius, Kinija rūpinasi infrastruktūra, abi realizuoja energetinę ir geopolitinę ekspansiją į Vakarus per Baltarusiją.

Sausio viduryje Trakuose vykusiame tradiciniame saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikime“ Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino, kad Lietuvai nepavyko sustabdyti Astravo AE statybų, dabar tenka dėti pastangas stiprinti jėgainės saugumą dar prieš jos atidarymą. L. Linkevičiaus komentarai apibendrina retorikos slinktį dėl baigiamos paleisti elektrinės – anksčiau akcentuota, kad ji negali būti pastatyta, dabar tekalbama apie saugumą.

Beveik tuo pat metu, kai „Sniego susitikime“ dalyvavęs Latvijos vicepremjeras ir gynybos ministras Artis Pabrikas klausėsi ir tikriausiai diskutavo su Lietuvos užsienio reikalų ministru, o Minskas demonstravo energetinės nepriklausomybės „mostus“, Latvijos pasiuntinys Minske Einars Semanis interviu Baltarusijos naujienų agentūrai „Belta“ (01 14) savo šalies ministro pirmininko Krišjānio  Kariņšo vizito (01 16) į Minską išvakarėse pristatė šio pokalbių su A.Lukašenka temas - ne tik rengimąsi 2021-ųjų pasaulio ledo ritulio čempionatui, kurį rengs abi šalys, atsakomąjį Baltarusijos diktatoriaus vizitą į Rygą šiemet, bet ir ekonominį Latvijos ir Baltarusijos bendradarbiavimą.

Pavyzdžiui, kad per 9 praėjusių metų mėnesius naftos produktų į Baltarusiją per Ventspilio, Rygos ir (šiek tiek) Liepojos uostus pristatyta už 476 milijonus eurų, kai per visus 2018-uosius šios rūšies prekių nugabent už 576 milijonus. Ir kad 2019 metais Latvijos geležinkeliais į Baltarusiją nugabenta 3,7 milijono tonų naftos produktų. Dinamika byloja apie augimą, jau nekalbant apie tai, kad Baltarusijoje veikia 585 latvių kapitalo įmonės, Latvijoje – 874 bendrovės su baltarusišku  kapitalu.

O juk Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ irgi norėtų taip pat pasigirti. Ir pasigiria! Štai jums ir baltiškas interesų susidūrimas, kai Baltijos sesės unisonu ir konkuruodamos skelbia apie pasirengimą dalyvauti ne tik tranzito projektuose su Baltarusija.

Formaliai viskas kaip ir gražu - baltai bendradarbiauja su Baltarusija ir taip skatina Minską prie vakarietiškos demokratijos. Bet galima ir geopolitinė versija, kai konfliktas tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos lyderio A.Lukašenkos tėra parodomasis („Potiomkino kaimas“). Kai tikslas yra įtraukti Lietuvą į bendradarbiavimą mainais už Astravo AE elektros eksportą į Vakarus per jos teritoriją, taikant ne šiandien sugalvotas kompleksines „skatinimo“ priemones.

Vienintelis būdas sustabdyti „Rosatom“ planus Astrave iki 2012 metų buvo Visagino atominės elektros statyba. Galutinis sprendimas priimtas po 2012 metų spalio 14-osios referendumo Lietuvoje, kuris pasakė ne Visagino AE. Maskva palaimino Astravo AE finansavimą, įsaką dėl pirmo reaktoriaus statybos pradžios Aleksandras Lukašenka pasirašė 2013 m. lapkričio 2-ąją. Kai tik Lietuva pasisakė referendume prieš VAE, V.Putinas (būtent)) iš karto palaimino BAE.

Ir statybos aikštelė parinkta taip, kad būtų tiesioginė grėsmė Lietuvos saugumui, Lietuvos protestus  (Vyriausybės 61 puslapio ataskaitą, užsienio ministerijos dvi protesto notas etc.) Minskas visada banaliai ignoravo. Lietuva tapo situacijos įkaite – atsisakiusi savo teritorijoje statyti atominę elektrinę, turi atominę elektrinę vos už 50 km nuo sostinės.

Negali sakyti, kad Latvija prie to visiškai neprisidėjo, nors žvelgiant iš kaimynės perspektyvos, latviai veikiausiai irgi turėtų ką ne ypač malonaus lietuviams pasakyti. Pavyzdžiui, priminti dar 2009-ųjų diskusijas dėl elektros jungties su Švedija - iš kur, Latvijos ar Lietuvos, ją tiesti, kai galų gale laimėjo Lietuva. Kalbant apie baltų vienybę, prisimintinas ir 2011-ųjų lapkritį įvykęs visų Baltijos šalių premjerų nepavykęs bandymas susitarti dėl regioninio suskystintų dujų terminalo vietos. 2012-ųjų spalį baigtoje rengti Europos Komisijos studijoje laikytasi nuostatos, kad geriausiai jam tinka Estija arba Suomija.

Viskas baigėsi kaip baigėsi, bet tokie ginčai tikriausiai palieka kartėlį. Maskva tiesiog profesionaliai ir tyliai tomis aplinkybėmis manipuliuoja, kol mes skelbiame memorandumus (paskutinis Seime pristatytas sausio 15-ąją) dėl būtinybės burtis, priešintis Rusijos-Baltarusijos atominės elektrinės grėsmei tiek Lietuvai, tiek visai ES. Su bet kuo galima dirbti ir dirbama. Maskva pati (suskystintų dujų ir terminalų tema) ir per Baltarusiją (Ginčai dėl Astravo AE elektros) turi galimybių manipuliuoti Baltijos šalių vienybe.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti