Diagnozė „Gazpromui“: koronavirusas? Blogiau – Kataras!
  • Titulinis
  • Verslas
  • Diagnozė „Gazpromui“: koronavirusas? Blogiau – Kataras!
Diagnozė „Gazpromui“: koronavirusas? Blogiau – Kataras!

Rusijos dujų milžinas – koncernas „Gazprom“ smarkiai negaluoja. Apie silpstančias jo jėgas liudija rimti simptomai. Šių metų kovą Rusijos gamtinių dujų eksportas, palyginti su tuo  pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 45 procentais. Viena iš didžiausių rusiškų dujų importuotoja Turkija šį mėnesį pasitenkino vos 210 mln.. . kubinių metrų, kai pernai kovą nupirko 1,148 milijardo. Per pirmus keturis šių metų mėnesius „Gazpromo“ pajamos už visą dujų eksportą tesiekė 6,812 mlrd., nors pirmąjį 2019-ųjų ketvirtį jos viršijo 14 mlrd. dolerių.

Kas kaltas ir ką daryti? Ar „Gazpromas“ turi atsakymą į šį amžiną visiems gyvenimo atvejams tinkamą rusišką klausimą? Į pirmąją klausimo dalį – taip, į antrąją – greičiausiai ne. Kalčiausias liko koronavirusas. Iš tiesų, įsibėgėjus pandemijai ir stojant šalių ekonomikoms, dujų paklausa visame pasaulyje smarkiai sumažėjo. O dėl to rekordiškai krito ir jų kaina. Maža to, šis smukimas šiemet greičiausiai nenustos. Ekspertų nuomone, antrąjį šių metų ketvirtį rusiškų dujų kaina kris iki 72-75 dolerių, o trečiąjį – net iki 50 dolerių už 1000 kub. m. (2019-aisiais ji Europoje siekė 211 dolerių už 1000 kub. m.) Be to, turėtų sumažėti ir rusiškų dujų dalis Europos rinkoje, pernai sudariusi 39 proc. Jei paklausa žemyne išliks nepakitusi, šis rodiklis šiemet gali kristi iki 35 proc., o jei dar sumažės – ir iki 34 proc., Lenkijos interneto portalui „onet.pl“ sakė Rusijoje veikiančios nepriklausomos konsultacinės kompanijos „VYGON Consulting“ ekspertė Marija Belova.

Bet paklausos sumažėjimas dėl koronaviruso –ne pati didžiausia „Gazpromo“ bėda. Kur kas didesnių problemų šiam dujų milžinui kelia pagrindinis jo konkurentas Europos rinkoje – Kataro kompanija „Qatar Petroleum“, užsimojęs smarkiai stumtelėti Rusijos monopolininką, o vėliau iki minimumo sumažinti jo įtaką pasaulinėje rinkoje. Tam šios arabų šalies valstybinė korporacija numato pusantro karto padidinti suskystintų gamtinių dujų (SPG) gamybą, o ši produkcija neišengiamai pateks į Europos uostus.

Bet tai dar ne viskas: per artimiausius dvejus metus Kataras ketina SGD gamybą padidinti nuo pernykščių 77,5 mln. iki 126 mln. tonų, kitaip sakant – pasiekti apimtis, kurios buvo planuotos tik 2026 metams. Taip arabų valstybė ketina susigrąžinti pirmąją vietą  suskystintų dujų eksportuotojų sąraše, kurią iš jos pastaruoju metu atėmė Australija. Dienraštis „Financial Times“ citavo Kataro energetikos ministrą Saadą Sheridą al-Kaabį, pareiškusį, kad jo šalis gali dar labiau sumažinti dujų kainas. „Kuomet kyla paklausos problema, iš rinkos pirmiausiai iškrenta brangiausi gamintojai, nes nebegali nieko parduoti. Manau, kad daugelis iš jų nutrauks SGD projektus, kol ši tendencija pasieks mus“  - sakė ministras, pridurdamas, kad, pasinaudodamas dabartine padėtimi, Kataras gali pagerinti savo pozicijas rinkoje.

„Gazpromui“, siūlančiam rinkai vamzdynais tiekiamas gamtines dujas, tai reiškia negailestingą kainų karą kuriame priešininkų pozicijos labai skiriasi. Rusijai jis neabejotinai reikš mažėjančias įplaukas į federalinį biudžetą, tuo tarpu Kataras, būdamas, ko gera.  efektyviausiu sąnaudų požiūriu dujų gavėju, neabejotinai atlaikys bet kokį kainų kritimą. O štai „Gazpromas“ jau dabar skaičiuoja nuostolius – pirmąjį šių metų ketvirtį jie buvo rekordiniai ir siekė 306 mlrd. rublių. Pats koncernas prognozuoja, kad šiemet jo dujų pardavimai Europoje kris 17 proc. iki 165 mlrd. kubinių metrų, o vidutinė jų kaina smuks trečdaliu. Lyg to būtų negana, gegužės 20 dieną Kataro ir Turkijos centriniai bankai susidarė dėl abipusio pasikeitimo valiutomis fiksuotu kursu 15 mlrd. dolerių sumai, kad pagerintų dvišalės prekybos sąlygas. Dėl to Turkija be abejonės rinksis  Kataro suskystintas, o ne Rusijos gamtines dujas. Juo labiau, kad jau ir per keturis pirmus šių metų mėnesius Turkijos perkamų rusiškų dujų kiekis krito net 7 kartus iki 200 mln. kubinių metrų. Pasak Bulgarijos dienraščio „Expert“, dujų tiekimas iš Rusijos į Turkiją gali visiškai nutrūkti. Dviejų Rusiją ir Turkiją jungiančių dujotiekių „Turkish Stream“ ir „Blue Stream“ pralaidumas išnaudojamas vos 11 proc. „Expert“ analitikų nuomone, atsižvelgiant į tai ir į smunkančias dujų kainas, naudotis „Turkish Stream“ jau visiškai neapsimoka

Taigi, Rusijai dabar belieka eksportuoti savo dujas nebent į Kiniją. Tačiau su Pekinu siejamos viltys atrodo labai jau iliuzinės. Vamzdynas „Sibiro jėga“ gali atsipirkti ne anksčiau, nei 2048 metais. O kalbos apie teoriškai įmanomą jo 50 mlrd. kubinių metrų pralaidumą nedaug ko vertos, turint galvoje, kad dujotiekio atšaka „Sibiro jėga-1“ apkrauta labai menkai. Jei dujų kainos ir toliau kris, pardavinėti jas į užsienį tiesiog neapsimokės.

Šį bei tą užsidirbti „Gazpromas“ dar gali vidaus rinkoje, kur dujos gerokai brangesnės, nei Europoje: Leningrado srityje tūkstančio kubinių metrų dujų kaina dar laikosi ties 63 dolerių, o centrinėje Rusijoje – ties 67 dolerių riba, tuo tarpu Olandijoje ji dabar tesiekia 45 dolerius (o tokia kaina yra nuostolinga). Maža to, agentūra Bloomberg pastebi, kad Kataro veiksmai gali privesti ir prie neigiamų dujų kainų, mat gali nutikti taip, kad jų tiesiog nebebus kur dėti. Jau dabar SNG saugyklos Europoje užpildytos 66 procentais, kai „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, pastaruosius 5 metus šis rodiklis siekė tik 38 proc.

Rusijoje veikiančio Skolkovo energetikos ekspertai pastebi, kad dabartinė padėtis dujų rinkoje primena tai, kas pastaruoju metu vyksta su nafta. Tačiau „Gazpromas“ neturi dujų OPEC, galinčio karteliniu susitarimu reguliuoti dujų kainą ir pasidalinti skolomis su stambiais žaidėjais. Todėl „Gazpromui“, kurio šiemetinė biudžeto skylė išaugo iki 10 mlrd. dolerių, teks gyventi naujoje ekonominėje realybėje.

Nepaisant tokių ekspertų vertinimų, Maskva vis dar linkusi sumenkinti problemą. Štai propagandinis portalas „Sputniknews“ bando įpiršti mintį, kad Kataro bandymas sumažinti SGD kainą turės neigiamos įtakos jau dabar perpildytai pasaulinei rinkai, tačiau Rusija dėl to nukentės mažiau nei kitos šalys, įskaitant ir patį Katarą. "Dujovežių trūkumas, dėl kurio padidėjo krovinių vežimo tarifai, buvo jaučiamas nuo 2018 metų. Ir dabar Kataras gali susidurti su jų trūkumu. Esant tokiai situacijai, Kataro sumažintos SGD kainos pavirs kainų kilimu, nes į jas įskaičiuotos laivų nuomos išlaidos", — rašo portalas, cituodamas nepriklausomą pramonės ekspertą  Aleksejų Chazanovą.

Kitame to paties portalo straipsnyje rašoma, kad Kataras galėtų sumažinti Rusijos pajamas iš dujų eksporto, jei nusitiestų dujotiekį iš karalystės į Turkiją ir sujungtų jį su anksčiau projektuotu, o dabar į užmarštį nugrimzdusiu "Nabucco" vamzdynu.  Čia pat primenama kad šį projektą sužlugdė skirtumai tarp Kataro ir Saudo Arabijos užsienio politikos ir pilietinis karas Sirijoje. Be to, pasak portalo cituojamų ekspertų, nuo Kataro veiksmų pirmiausia nukentės JAV, pastaruoju metu mėginančios plėsti savo suskystintų dujų eksportą. Tačiau Amerikos strategiją Rusijos propaganda vertina skeptiškai: Europos vartotojams neva labiau apsimoka pirkti gamtines dujas iš Rusijos, nei gabentis SGD iš už Atlanto.

Realybė, regis, yra kiek kitokia: didžiausiu „Gazpromo“ nelaimių priežastimi įvardinto koronaviruso pandemija jau slūgsta, o štai dujų (kaip, beje ir naftos) rinkos liks perpildytos ilgam, tikriausiai – visiems laikams, pastebi nepriklausomas tyrėjų portalas „The Insider“. Mat jei kainos ir vėl pakiltų ženkliau dabartinio minimalaus lygio, nauju rinką reguliuojančius veiksniu tapusi amerikietiškų skalūninių dujų gavyba gali būti labai lengvai padidinta. O tai vėl smukdys dujų kainas. Pasak „The Insider“, tokios sūpynės dabar sūpuosis labai ilgai. O tai neleis nei “Gazpromui“, nei naftos gigantui „Rosneft“ gauti ankstesnių viršpelnių. Taigi, su didelėmis biudžeto pajamomis iš naftos ir dujų sektoriaus, esant dabartinei kainų konjunktūrai, Maskva turės atsisveikinti. Bent jau artimiausius kelerius metus.

Maža to – Rusijai gali tekti netgi dotuoti savo dujų ir naftos įmones. Juolab, kad kartą taip jau buvo nutikę: paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Rusijos vyriausybei teko skolintis iš Pasaulio banko ir už šiuos pinigus gaivinti naftos ir dujų gavybą.

Tiesa, „The Insider“ nuomone, toks scenarijus kol kas nėra labai tikėtinas. Greičiausiai, kainos rinkoje vis dėlto šiek tiek kilstelės ir valstybinės Rusijos korporacijos gaus kažkokį nedidelį pelną. Vis dėlto, kokių nors reikšmingesnių įplaukų į biudžetą šis sunkiai kvėpuojantis sektorius nebeduos.

Vadinasi, Kremliaus ekonominė politika nebeturi ir greičiausiai nebeturės jokių svertų, leidžiančių užtikrinti augimą. O tai reiškia, kad visi vadinamieji „nacionaliniai projektai“, kurie prezidento Vladimiro Putino įsaku turėjo būti įgyvendinti iki 2024 metų pabaigos pasmerkti žlugti. O juk šie projektai apėmė 13 strateginių krypčių, apimančių sveikatos apsaugą, švietimą, demografiją, kultūrą, kelius, būsto programas, ekologiją mokslą smulkų ir vidutinį verslą, darbo našumą bei užimtumą, skaitmeninę ekonomiką tarptautinę kooperaciją ir eksportą ir magistralinės infrastruktūros modernizavimą.  Visi šie ambicingi planai grįsti viltimis, kad jų įgyvendinimas bus finansuojamas būtent iš naftos ir dujų pinigų. Dabar tų pinigų nebus niekada. O apie kitokį ekonomikos modelį, kuris nepriklausyto nuo iš žemės siurbiamų išteklių, V. Putinas ir jo aplinka per du dešimtmečius taip ir nesukūrė.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti