Baltijos bankai toliau plauna rusiškus pinigus
Baltijos bankai toliau plauna rusiškus pinigus

Žodis „Landromat“ žinomas nuo 2014-ųjų rusų dienraščio „Novaya gazeta“ ir tarptautinio žiniasklaidos ir žurnalistų konsorciumo OCCRP (Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projektas) dėka, kai jų tyrimas atskleidė korupcines schemas, pašauktas plauti rusų verslo oligarchų pinigus. Pavyzdžiui, per moldavų ir latvių bankus „Moldindconbank“ ir „Trasta Komercbanka“ per ketverias metus į Vakarus „nuplauta“ apie 20 milijardų dolerių. 

Po šių metų rugsėjo 20-osios tarptautinėje viešojoje erdvėje jau kitos, bet giminingos Tarptautinės žurnalistų-tyrėjų asociacijos (ICIJ, vienija 108 žiniasklaidos priemones visame pasaulyje) dėka (ar iniciatyva) ėmė rodytis „eilinės“ informacijos porcijos apie pinigų plovimą, kai rugsėjo 21 dieną interneto leidinys „Buzzfeed“ pradėjo publikuoti Amerikos finansų ministerijos padalinio Kovos su finansiniais nusikaltimais valdybos (FinCEN) dokumentus, kuriuose nurodoma, kad bankai 1999-2017 m. galėjo atlikti įtartinų operacijų „tik už“ daugiau nei 2 trilijonus dolerių. Tarp kitų „FinCEN“ dokumentuose minimi ir rytų Europos bankai bei verslininkai.

Irgi ICIJ projekte dalyvavusio leidinio „Re:Baltica“ duomenimis, kai kurie Latvijos bankai padėjo stambiems Rusijos bei Ukrainos verslininkams bei politikams 1999-2017 m. neteisėtų schemų pagalba į užsienį pervesti kelis milijardus dolerių. Pavyzdžiui, su į Rusiją pabėgusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnumi Aleksandru susijusi kompanija „Mako Trading“ vedė pinigus į latvių „Aizkraukles banka“ ir „Baltikums Bank“, nors 2015-aisiais JAV finansų ministerija įvedė sankcijas „Mako Holding“, į kurios sudėtį įėjo „Mako Trading“.

„FinCEN“ duomenimis, milijonus dolerių per latvių „Trasta Komercbanka“ galėjo išplauti Amerikoje teisiamas ukrainiečių milijardierius Dmtrijus Firtašas. Ir buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko 2014 metais nuo kovo iki gruodžio per sąskaitą Latvijos banke PrivatBank“ galėjo perversti į Kanadą beveik 16,5 milijono dolerių. Pati politikė, suprantama, šią informaciją vadina „Fake News“.

Pasak „Re:Baltica“, „FinCEN“ pasirodė įtartina, jog metai iš metų pavedimai daryti per Latviją, taip pat tada, kai ji laikyta „padidintos rizikos jurisdikcija“. „FinCEN“ reguliariai gaudavo informaciją apie įtartinus transakcijas per Latvijos bankus, kurių pagrindinis verslas buvo nerezidentų sąskaitų aptarnavimas. Tarp tokių minėtini „BlueOrange Bank“ (anksčiau vadinosi „Baltikums Bank“), „Expobank“, „Regional Investment Bank“, „Rietumu Bank“, nebeegzistuojantys ABLV, „PNB Bank“ (anksčiau vadinosi „Norvik Banka“) ir „Trasta Komercbanka“. JAV iždo departamentas 2018-ųjų vasario viduryje net paskelbė sankcijas ABLV bei uždraudė jam prieigą prie dolerių, apkaltinęs pinigų plovimu.

Vien „Expobank“ tarptautinės investicinės bankininkystės paslaugų kontroliuojančios bendrovės  „The Bank of New York Mellon“ liudijimu 2006-2016 m. sudarė įtartinų sandorių už 29 milijardus JAV dolerių. Tai beveik tris kartus daugiau už Latvijos 2020 metų biudžetą. Latvijos finansų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais „Expobank“ buvo mažiausias iš 15 šalyje veikiančių bankų.

„FinCEN“ dokumentai rodo, kad vienas turtingiausių rusų, Rusijos aliuminio (holdingas RUSAL) magnatas Olegas Deripaska  per šį banką nuo 2002 iki 2016 metų pervedė daugiau kaip 3 milijardus įtartinos kilmės JAV dolerių. Oligarchas O. Deripaska yra pabrėžtinai lojalus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui (su rusų verslo oligarchais kitaip nebūna), pavyzdžiui, investavo milijardą dolerių į V.Putino ypač globotų 2014-ųjų Sočio žiemos olimpinių žaidynių infrastruktūrą.

Įtrauktas į Jungtinių Valstijų sankcijų sąrašą dėl įtarimų pinigų plovimu. Be to, verslo oligarchas sankcijų sąraše nuo 2018-ųjų yra ir kaip Rusijos Vyriausybės pareigūnas (patarėjas ekonomikos klausimais). Pats O. Deripaska kaltinimus neigia ir dėl pašalinimo iš sankcijų sąrašo bylinėjasi su Amerika.

Lėšos iš „Expobank“ sąskaitų buvo pervedamos patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, Vašingtone samdyti lobistams, kurie turėjo  ieškoti verslo partnerių Amerikoje ir padėti O. Deripaskai gauti JAV vizą. Lobistų grupė „Endeavor Law Firm“ atstovavo O. Deripaskai ne tik kaip privačiam asmeniui, bet ir kaip Rusijos prezidento patarėjui ekonomikos klausimais.

„Expobank“ buvo minimas maždaug prieš 10 metų Londone vykusioje teisinėje verslo oligarchų Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus kovoje. „FinCEN“ dokumentuose taip pat galima rasti duomenų, rodančių, kad tarp „Expobank“ klientų buvo dar vienas Rusijos oligarchas Suleimanas Kerimovas, taip pat esantis JAV sankcijų sąraše. Prancūzija apkaltino S. Kerimovą mokesčių vengimu po to, kai šis, ketindamas įsigyti keletą vilų, atsivežė į Prancūziją šimtus milijonų eurų lagaminuose.

Tiesa, pastaruosius penkerius metus „Expobank“ bando kratytis korumpuotos finansų institucijos  šleifo - nuo nerezidentų aptarnavimo perėjo prie paslaugų teikimo vietos verslo subjektams.

Pateikti siužetai papildo anksčiau klostytis pradėjusį vaizdą. Nepaisant nepriekaištingos reputacijos iki 2016 metų, vėliau Švedijos bankas „Swedbank“ (klientų skaičius Baltijos šalyse siekia virš 3 milijonų) buvo nubaustas beveik 1,4 milijonų eurų bauda už nepakankamą klientų priežiūrą, o 2019-aisiais niro į didžiulį skandalą dėl abejotinų klientų Baltijos šalių padaliniuose. Beje, buvę „Swedbank Latvia“ generaliniai direktoriai Ingrida Blūma ir Maris Avotinšas užėmė aukštas pareigas ir „Expobanke“. (M.Avotinšas dirbo  „Expobank“ generaliniu direktoriumi Latvijoje ir Čekijoje).

2019 metų kovą į viešumą prasismelkė „Swedbank“ vadovams 2018-ųjų rugsėjį siųsta, vėliau spaudai nutekinta vidaus ataskaita. Ji atskleidė, kad 2007-2015 m. įtarimą kėlę „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientai Baltijos šalyse pervedė 95 milijardus Švedijos kronų (9,04 milijardo eurų). Apie tai pranešęs Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT prieš tai, vasario 20-ąją, informavo apie per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialus esą išplautus 40 milijardų kronų (3,8 milijardo eurų). SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas Rusijos verslo oligarchams bei V.Janukovyčiui.

Pasak SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalisto Joachimo Dyfvermarko, tokie bankai kaip „Swedbank“, „Danske Bank“, „Nordea“ tradiciškai nebuvo siejami su padidinta rizika, dabar  pasitikėjimas iš esmės pažeistas. Daugiau nei dešimtmetį Baltijos šalių bankai veikė kaip juodų pinigų kanalas iš buvusios SSRS šalių į Europą, niekas negali būti tikras, kad šis algoritmas  neveikia po šiai dienai.

Nenumaldomas Kremliaus priešas ir kova su korupcija pagarsėjęs britų investuotojas Billas Browderis „savo ruožtu“ Švedijos teisėsaugai pateikė informaciją apie „Swedbank“ leidimą atlikti 176 milijonų dolerių mokėjimą iš 2013-aisiais bankrutavusiu paskelbto Lietuvos „Ūkio banko“ ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo.

2019-ųjų kovą į šias istorijas atkreipė dėmesį verslo naujienų agentūra „Bloomberg“, nurodžiusi, jog besiplečiantis pinigų plovimo skandalas atskleidė Europos finansinės sistemos (tiksliau, jos nebuvimo) trūkumus, kuriais metai iš metų naudojosi Rusijos nusikaltėliai. Nors Europos Sąjungos (ES) pareigūnai po 2007-2008 m. finansų krizės ėmėsi kurti bankų sąjungą, kompetentinga visos ES  pinigų plovimo kontrolės institucija niekada nebuvo rimtai svarstoma. Tuo užsiėmė nacionalinės valdžios. Kaip agentūrai nurodė Danijos politikos, Europos Parlamento (EP) narys Jeppe Kofodas, esama didelio paradokso: ES turi bendrą rinką su laisvai judančiu kapitalu, paslaugomis ir pan., bet kartu egzistuoja 28 skirtingos kovos su pinigų plovimu sistemos.

Pasak „Bloomberg“, finansinės institucijos nuo Stokholmo iki Amsterdamo sulaukia nepatogių klausimų dėl nešvarių lėšų reguliavimo, pinigų plovimo tyrimai vyksta Baltijos valstybėse, Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Europoje. Beveik kasdien atskleidžiama naujų faktų apie panašaus pobūdžio nusikaltimus, tai leidžia manyti, kad staigmenų ateityje bus tik daugiau.

Susidaro įspūdis, kad Šiaurės Europos bankai - dažnai per padalinius Baltijos šalyse - tampa kryžkele Rusijos nusikaltėliams, pervedantiems lėšas į Vakarus. Pavyzdžiu agentūra minėjo prielaidą, kad per banką „Nordea Bank Abp“ išplauta apie 700 milijonų eurų, dalis jų susiję su Rusijos teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi. Apie jo tragediją čia rašėme tekste „Magnitskio sąrašas“ - ir baltų indėlis į skaidrumą dabartinėje geopolitinėje sumaištyje“, jame išskirtas Baltijos šalių indėlis, kaunantis su iš rytų besismelkiančia korupcija. Šįkart vertybinis vektorius griežtai priešingas, ir tai paradoksas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimais, per metus pasaulio mastu išplaunama 2–5 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP) arba iki 2 trilijonų JAV dolerių (prilygsta Italijos ekonomikos dydžiui). Baltijos valstybės „procese“ irgi dalyvauja, kaip be jų.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti