Trapus NATO rytinis flangas rytų Baltijos pusėje
Trapus NATO rytinis flangas rytų Baltijos pusėje

56-osios Miuncheno konferencijos saugumo klausimais atidarymo kalboje Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris klausantis 40 valstybių vadovų bei virš 100 gynybos ir užsienio reikalų ministrų konstatavo, kad Rusija karinę galią bei jėga perbraižomas sienas Europoje pavertė savo politika.

Ir ryšium su šia konstatacija rytų Baltijos regionui ne vien simbolinis yra faktas, kad Varšuva paskutinę sausio dieną informavo apie 32 penktos kartos naikintuvų „F-35 Lightning“ pirkimo iš JAV gamintojo „Lockheed Martin“, kuriais pakeis rusiškus „MiG-29“. Vienas didžiausių sandorių Lenkijos armijos istorijoje vertinamas 4,6 mrd. dolerių. Jo pasirašymą karinių pajėgų mokymo centre Dembline prezidentas Andrzejus Duda pavadino svarbiu šios Europos dalies saugumui ir pažymėjo, jog jo šalis kaip patikimas NATO partneris rimtai vertina įsipareigojimą Aljanso 5-o straipsniui dėl kolektyvinės gynybos, jei būtų užpulta bet kuri iš Aljanso partnerių.

Lenkija yra didžiausia karinė galia Vidurio bei Rytų Europoje ir svarbiausias forpostas NATO rytiniame flange, nes užtikrina Aljanso jungtį su kariniu požiūriu izoliuota rytų Baltija. Tik per jos teritoriją NATO sąjungininkai sausuma gali pasiekti Baltijos šalis, kai vienoje šio maršruto pusėje pusėje turime militarizuojamą Rusijos Kaliningrado sritį, kitoje - Baltarusiją.

Praėjusių metų vasarį Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų pasirašytuose susitarimuose didinamas šalių kariuomenių bendradarbiavimas, pašauktas užtikrinti didesnį vadinamojo Suvalkų koridoriaus (vienintelė 90 km ilgio sausumos jungtis, siejanti Baltijos valstybes su NATO narėmis Europoje) saugumą. Ministrų pasirašyti susitarimai - dalis deklaracijos, kurią pasirašė tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos prezidentas A.Duda. Ja numatyta kartu dirbti, kad NATO atgrasymo priemonės ir laikysena Rytų Europoje nesikeistų ir siekiant nepertraukiamo JAV karių buvimo regione. Kaip tada nurodė Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis, grįžtama prie to, kad vėl turime konvencinę grėsmę iš Rytų, NATO turi prisitaikyti prie teritorinės gynybos.

Be Suvalkų koridoriaus karinis pastiprinimas į Baltijos šalis gali ateiti tik jūros keliu, kuris itin pažeidžiamas. Užblokavus uostus ir uždarius koridorių, Baltijos valstybės taptų izoliuota „sala“. Hipotetinio karinio konflikto atveju Rusija stengtųsi apsaugoti Kaliningradą nuo izoliacijos ir veikiausiai kariniais metodais kurti sausumos tiltą tarp Baltarusijos ir Kaliningrado. Rusija tokius scenarijus išbando ir mokymuose.

Praėjusį spalį amerikiečių leidinys „The Daily Beast“ informavo apie Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybas rugsėjį šalia Suvalkų koridoriaus, kuriose dalyvavo 12 000 karių, 950 karinės technikos vienetų ir kuriose rusų pusė buvo vyresnysis partneris. Pasak „The Daily Beast“,  2014-2015 m. Kalifornijos ekspertų grupė RAND atliko Rusijos puolimo Suvalkų koridoriumi modeliavimą, remiantis juo, rusams pavyktų sparčiai mobilizuoti 25 batalionus (apie 10 000 karių) atakai surengti, kai NATO nedelsdama mobilizuotų 17 batalionų (apie 6 800 karių). Remiantis šiuo modeliu, Rusija greitai sukurtų tiltą tarp Baltarusijos ir Kaliningrado bei atkirstų Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo NATO.

Kremlius atidžiai stebėjo JAV valstybės sekretoriaus Mikeo Pompeo vojažą posovietinėje erdvėje (Vidurio Azija, Ukraina, Baltarusija) sausio-vasario sandūroje, o po jo vizito į Minską vasario 1-ąją (pirmas tokio rango JAV pareigūno atvykimas į Baltarusiją per paskutinį ketvirtį amžiaus) pareiškė, kad šis buvo pašauktas Rusijos pozicijoms posovietinėje erdvėje pakirsti. Maskvos ir Minsko ginčo dėl energijos resursų kainų fone daugelis ekspertų neatmeta galimybės apie Rusijos mėginimą „paglemžti“ kaimynę pagal vadinamąją „sąjunginės valstybės“ koncepciją, naudojantis šios priklausomybe nuo rusiškos naftos bei gamtinių dujų.

Rusų politologas Andrejus Piontkovskis 2014-aisiais paleido viešojoje erdvėje tebevartojamą sparnuotą frazę-retorinį klausimą, ar/kiek NATO pasirengęs mirti už Estijos miestą Narvą, kur gyvena daug rusakalbių. Politologas dabar ją priminė, pasak paties, grubiausio Maskvos spaudimo Minskui konstekste. Kremliui Baltarusijos užvaldymas yra dalis plano, siekiant geopolitinio revanšo už sovietų pralaimėjimą 3-ajame (Šaltajame) pasauliniam kare, kitos po Baltarusijos -  Baltijos valstybės, kur Aljansui tektų vykdyti NATO 5-ojo straipsnio įsipareigojimus.

Viena vertus, nekeista, kad kaip tik M.Pompeo vojažo po posovietinę erdvę metu įvyko didžiausias per pastaruosius 50 metų amerikiečių karinių pajėgų permetimas į Europą, ir pagal šią programą rotacines pajėgas Lenkijoje, kurias sudaro 4500 JAV karių, papildys iš Vokietijos perkelti dar 1000 kariškių. Įsidėmėtina ir JAV pasiuntinės NATO Kay Bailey Hutchison formuluotė spaudos konferencijoje Briuselyje vasario 11-ąją prieš NATO gynybos ministrų susitikimą, jog Aljansas pasirengęs atremti spaudimą bet kurio nedraugo: šiandien tai terorizmas ir Rusija, ryt galbūt Kinija. Diplomatė sąmoningai atskyrė Maskvą ir Pekiną ir grėsmes išdėstė chronologine tvarka.

Net Prancūzija po jos lyderio Emmanuelio Macrono pareiškimų apie NATO smegenų mirtį po vasario 10-osios Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimo Paryžiuje su kolega Jean-Yves'u Le Drianu įsipareigojo birželio pabaigoje atsiųsti į lietuvą apie 300 karių prisijungti prie NATO pajėgų.

Patys baltai seniai formuluoja be iliuzijų, pasak vasarį paskelbtos Lietuvos karinė žvalgybos ataskaitos, Rusija Karaliaučiaus srityje kurs motošaulių diviziją (ją paprastai sudaro 10 000–20 000 karių), bus pildoma ginkluotė, pavyzdžiui, tankų skaičius gali išaugti du kartus iki šimto vienetų. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuo 2016-ųjų Maskva Baltijos jūroje dislokuoja laivus, galinčius gabenti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kuriomis galima smogti objektams virš 2 tūkst. kilometrų atstumu. 2019 m. dislokuotas ketvirtas laivas, penkto laukiama šiemet. Anot ataskaitos, srityje atkurta mišri aviacijos divizija ir du aviacijos pulkai, suformuotas sraigtasparnių pulkas, dislokuoti daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM.

Sausio pradžioje paskelbtoje 79 puslapių Estijos užsienio žvalgybos ataskaitoje pradedama nuo konstatavimo, kad Rusijos grėsmė vis dar ypač didelė, Kremlius agresyviai ir aktyviai priešinasi demokratinei pasaulio tvarkai. Nors karinio puolimo tikimybė lieka maža, tačiau bet kokia konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų greitai pavirstų grėsme Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Pasak estų žvalgybos, Maskva 2018-aisiais palei savo vakarinę sieną dislokavo septynis papildomus kariuomenės pulkus. Akivaizdu, ne šiaip, o kad labiau „nervintų“ Baltijos regioną.

Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė interviu suomių leidiniui „Iltalehti“ (2019 11 22) pripažino, kad baltai numato atsarginį planą atvejui, jei Prancūzijos prezidento frazė apie NATO smegenų mirtį pasirodytų esanti tiesa. Apsidrausti verta - 2016-aisiais Donaldo Trumpo rinkimų štabo narys, buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas televizijai CBS pareiškė apie Estiją kaip Sankt Peterburgo priemiestį, kad abejotų, ar dėl priemiesčio verta pradėti branduolinį karą. Taip numojo ranka į NATO sutarties 5-ąjį straipsnį.

Be abejo, galima tarti, tai retorika rinkimų kampanijoje, kai, atrodytų, galima pliaukšti bet ką. Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis pagrįstas atrodo Europos politikos analizės centro viceprezidento, britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysiojo redaktoriaus Edvardo Luksaso irgi 2016-ųjų tezė, jog didesnį nerimą kelia ne priešininkų stiprybė, o mūsų silpnumas.

Tokiu atveju Varšuvos pirkinys kaip ir ypač blaivus pačių Baltijos šalių situacijos vertinimas kažkiek ramina. Lietuva gynybai virš 2 proc. skiria jau kurį .laiką, nepaisant deficitinio biudžeto, estai išlaidas gynybai pernai padidino iki beveik 2,2 proc. BVP. Latvijoje gynybos ministerijos biudžetas augo 60,3 milijono eurų (iki 637 milijonų), lyginant su 2018-aisiais, šiemet perkops 2 proc. BVP.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti