SSSR žlugimas – turėjo būti kitaip…
SSSR žlugimas – turėjo būti kitaip…

Sovietų valstybė, atsiradusi po Pirmojo pasaulinio karo, nuo pat pradžių buvo laikoma ne pasaulio istorijos dėsningumu (kaip to norėtų Marksas), o veikiau istorijos kuriozu, svetimkūniu, kuris turėtų nebūti ilgaamžis. Istorijos analizė rodė, kad nuo pat vadinamojo Spalio perversmo netruko spėlionių, kada ir kaip ta sovietinė valdžia pasibaigs. Spėlionės keitėsi, nes ta valstybė nesužlugo iškart, sustiprėjo ir netgi tapo supervalstybe. Sukūrė net globalios savo sistemos pergalės teoriją. Tačiau ir supervalstybės juk nėra amžinos. Apie SSSR ateitį ir griūtį prirašyta ir prikalbėta išties nemažai, jos tyrimams tarnavo visas sovietologijos mokslas (gal pseudomokslas?)...

Galiausiai įvyko taip, kaip įvyko.

Vienas iškiliausių geopolitikų - George Friedmanas - kandžiai pabrėžė, kad mažai, kas, stebėdamas Olimpines žaidynes Maskvoje 1980 metais, nuoširdžiai tikėjo, kad olimpiadą organizuojančiai šaliai gyventi liko tik dešimtmetis. Politikos mokslų autoritetai sakė tą patį. Princetownao universiteto profesorius Stephanas Cohenas 1983 metais Andropovo valdomą sovietinė sistemą apibūdino kaip pabrėžtinai stabilią. Jį galima kaltinti rusofilija, bet ir tokios organizacijos, kaip Centrinė Žvalgybos valdyba tuomet manė panašiai – siūlė planus, kaip ilgai ir laimingai gyventi su sovietine valstybe, o ne ją laidoti.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad Sovietų valstybės žlugimo scenarijai atsirado labai anksti. Dar 1920 metais tuomet jaunas Winstonas Churchillisa rašė apie bolševizmo sistemos ydingumą ir neišvengiamą krachą. Austrų liberalus ekonomistas Ludwigs von Mises dar trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje savaip įrodė, kad planinė ekonomika neturi galimybių išsilaikyti, ir išsilaiko arba naudodama iki to laiko sukurta infrastruktūra bei resursais, arba pigiai juos pardavinėdama. Ir kaip čia paprieštarausi? „Garsusis revoliucionierius“ Leonas Trockis, jau būdamas tremtyje rašė, kad išgelbėti Rusiją gali tik dar viena – „tikra“ revoliucija. Ji neįvyko, bet dėl to SSSR nežlugo. 

Arčiausiai sunaikinimo ribos SSSR buvo 1941 metais. Ir pasaulis tuo beveik patikėjo. JAV Karo Departamentas informavo prezidentą Rooseveltą, kad Maskvos pabaiga neišvengiama, o Generalinis štabas savo memorandume, patikslino, kad Hitleris laimės šį karą per kelias savaites. Prezidentas gi nepaklausė iki galo ir... nusprendė padidinti paramą Sovietų valstybei per vadinamą Lend-Lease programą. Negalima sakyti, kad būtent tai išgelbėjo Staliną, tačiau gandai apie ankstyvą valstybės mirtį nepasitvirtino.

Vienas įdomesnių Šaltojo karo įkarštyje sukurtų scenarijų buvo 1965 metais Michelio Gardero išleista studija „Sovietinio režimo agonija“, pranašaujanti be elementarios teisės tvarkomos šalies konfliktą su savais intelektualais, bei teigianti, kad diktatūros kompromisų nepripažįsta, tad arba valdo, arba miršta. Sovietų ekspertai didele dalimi išjuokė autoriaus „nenuovokumą“ ir „nesupratimą“, ekspertai aiškino, kad sovietinė sistema yra gerai prisitaikanti prie pasaulio pokyčių. Garderui – rusų emigrantų palikuoniui, sulaukusiam SSSR pabaigos, beliko pasijuokti iš kritikų. Nors pranašauta agonija keliolika metų ir pavėlavo, bet vis tik įvyko.

Žinoma, garsusis George Orwellas savo alegorijoje „1984“ turėjo galvoje ne kažkokios išgalvotos šalies, o SSSR likimą, apie kurį kalbėjo ne viename savo rašinyje, o mums svarbiausia tai, kad įkvėpė kitus. Bene žymiausias jo įkvėptas šio laikotarpio kūrinys yra (dabar jau garbinamas) rusų disidento Andrejaus Amalriko „Ar išsilaikys Sovietų Sąjunga iki 1984 metų?“ Kalbėdamas apie metus, Amalrikas apeliavo į gerai pažįstamą George Orwello kūrinį, bet viduje tikėjo, kad Orwello 1984 sutaps su tais pačiais Viešpaties metais. Pasak Amalriko, SSSR neišgyvens iki totaliosios diktatūros įsigaliojimo. Ji įsivels į karą su Kinija, kurį formaliai nors ir laimės, tačiau tai bus... Pyro pergalė ir pabaigos pradžia. Dėl metų, kaip matyti apsirikta nedaug, o karo su kinais net ir neprireikė.

Filosofai, rašytojai, mąstytojai leido sau teikti įvairių, kartais ir kurioziškų istorijos scenarijų, kuriuose šiandien įdomu tiesiog pasiskaityti. Čia būta visko – Trečiojo pasaulinio karo, revoliucijų ir nacionalizmų SSSR kontroliuojamoje Vidurio Europoje, karų su kinais ir islamistais, kosminių ateivių ir net seksualinių revoliucijų. Straipsnio apimtis neleidžia jų net suminėti, bet visi „pragūglinę“ ir paskaitę tikrai jausis maloniai, aišku, žinodami, kas nutiko iš tikrųjų.

Politikai-praktikai turėjo savo požiūrį. Diplomatas George Kennanas (garsusis diplomatijos X), savo korespondencijose iš Maskvos į Vašingtoną primygtinai ragino neleisti Sovietų Sąjungai plėstis ir plėsti savo įtakos sferą. Sovietų sulaikymo strategija (vėliau vadinta Trumano doktrina) turėjo tapti keliu į tos valstybės žlugimą. Zbigniewas Brzezinskis, išties daug rašęs (ir praktiškai nuveikęs) sovietinės sistemos žlugdymo linkme, pateikė kelis galimus SSSR raidos scenarijus, nė vienas kurių nenumatė ilgalaikio tuometinės SSSR išlikimo. Valstybę turėjo ištikti arba koks perversmas, arba ekonomikos stagnacijos sukeltas socialinis chaosas arba, jei atsiras kas tą daro, - demokratizacija. Galima sakyti, kad Brzezinskis numatė perestroikos galimybę, tačiau, kaip gyvenimas parodė, perestroika valstybės nebe išgelbėjo, atėjo per vėlai ir ne tokiu būdu, kokio tuomet reikėjo.

Ne visi politikai buvo tokie optimistai. Sakoma, kad privačiuose pokalbiuose Charles de Gaulle svajojo apie postsovietinę Europą, tačiau oficialiai nėra linkėjęs mirties Sovietų valstybei. Konradas Adenaueris, labai norėjęs Vokietijos suvienijimo, vis tik manė, kad be SSSR leidimo suvienijimas neįvyks, o to leidimo, greičiausiai, ir nebus.

Sakoma, kad politikos teorijos sukuriamos po to, kai kokie nors politikos avantiūristai įrodo, kad praktiškai įmanoma tai, kas neįmanoma teoriškai. Vakarų pasaulis kelis dešimtmečius gyveno idėja, kaip atsispirti SSSR grėsmei, kaip padaryti, kad nekiltų karas, gi Ronaldas Reaganas įrodė, kad karą galima laimėti ir jo nepradėjus. Jo kolega Gorbačiovas, gal pats to ir nenorėdamas, sugriovė sovietinę valstybę be revoliucijos ir pilietinių karų. Tiesiog sugriovė.

Ir vis tik. Kodėl klydo rimti sovietologai, kodėl jie netikėjo Amalriku, kodėl įtariai žiūrėjo į Reagano „avantiūras“ ir nenoriai priėmė patį SSSR žlugimo faktą?

Paaiškinimų ir apie tai nestinga. Turiu savo pastabų.

Sovietologai norėjo būti mokslininkai, tad rėmėsi neva objektyviais skaičiais ir faktais, kurių... neturėjo. Buvo žinoma, kad sovietinė statistika yra fiktyvi, tačiau jokios kitos (jokių kitų „faktų“) po ranka nebuvo. Tad ir pylėsi studijos apie SSSR ekonomikos būklė, santykinį jos stabilumą, biudžeto sandarą. Matant viską „iš vidaus“ buvo ir graudu ir juokinga vienu metu.

Sovietologai, norintys būti mokslininkai, rėmėsi klasikine, (veikiau reikia sakyti, liberaliai socialistine) sociologija traktuojančia žmonių bendruomenes, kaip bejausmes interesų grupes. Interesai būti turtingais, sveikais ir pan., yra išmatuojami. Noro būti laisviems jausmo, kaip neracionalaus jausmo klasikinė sociologija tiesiog negali ištirti, ir sako, kad... jo nėra. O jis juk buvo bene svarbiausias...

Galiausiai, regis, sovietologai – irgi žmonės, ir jiems nelabai norėjosi prarasti savąjį tyrimo objektą. Jei nebus SSSR, tai ir sovietologija nelabai bebus reikalinga.

Iš savo studijų sferos pasakysiu, kad visos politinės socialinės struktūros, išgyvenę septynis-aštuonis dešimtmečius, patiria vystymosi krizę, iš kurios arba išeina pasikeitę arba... Su SSSR įvyko tas... arba. Ji tiesiog nusibaigė ir niekam neberūpėjo tos geopolitinės dvėselienos reanimacija.

Egidijus Vareikis



Jums taip pat gali patikti
vladimir_putin_1579507676-789e9b77e3a2ba00898ad5fc00f9a5d5.jpg
Putino Rusija 2020. Dabarties pamokos ir...
2020-01-03
Apie Rusiją kalbama ir rašoma išties daug – apie jos vadovo...
vikipedijos-nuotr-sovietinis-propagandinis-plakatas_1579275405-4a94aac4905a84c5c8b36bb40011b0fc.jpg
Propoganda
Propagandos taikinyje – ir istorija, ir...
Propagandiniai išpuoliai tapo savotiška kasdienybe Lietuvoje (ir plačiau –...
tevynes-sajungos-lietuvos-krikscioniu-demokratu-frakcijos-posedis-5cb591b162c0c_1579273411-4859071a2d67e7fb866e27e7b169e952.jpg
Politika
Nuostabioji ateities Rusija: svajonė, ar...
2020-01-08
2019 metų gruodį Europos parlamente buvo sukurta neformali „Europinės Rusijos...
russian_encyclopedia_office_1610524183-4c3d023863d2fbdc69bdcba85cb86dc4.jpg
Naujiena
Rusų monarchijos enciklopedija
Seniai seniai, dar prezidento Jelcino laikais buvojęs...