Rusija neatsisakys „Pergalės šėlsmo“
Rusija neatsisakys „Pergalės šėlsmo“

Šiais metais Rusija planavo pompastiškai atšvęsi pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-metį. Galima buvo prognozuoti, jog visos pagrindinės Kremliaus propagandos pastangos bus mestos egzistuojančio „Pergalės kulto“ įtvirtinimui. Tačiau pasaulinė koronaviruso COVID-19 pandemija pakoregavo Rusijos vadovybės planus. Kita vertus, galima prognozuoti, jog išsvajotos Pergalės šventės Kremlius vis vien neatsisakys. Maskvai ši data ideologiškai yra pernelyg svarbi.

Paradą teko perkelti

Kremliui jau teko atšaukti pompastišką paradą Raudonojoje aikštėje – tradicinį Pergalės dienos šventės atributą. Tiesa, priimant šį sprendimą nevengta manipuliacijų. Balandžio viduryje buvo pranešta, jog trys organizacijos, vienijančios Didžiojo Tėvynės karo karo, kreipėsi į Vladimirą Putiną, prašydamos perkelti paradą vėlesniam laikui dėl koronaviruso pavojaus. Žinoma, jau kitą dieną Rusijos prezidentas atsižvelgė į „veteranų prašymą“. Čia nesunku padaryti prielaidą, jog „veteranų kreipimasis“ buvo organizuotas ne be valdžios žinios, juo labiau, kad tikrų ano karo veteranų liko visai nedaug, visi jie yra labi garbaus amžiaus.

Verta susimąstyti, kodėl Kremliui reikėjo tokio manevro – „veteranų kreipimosi“ – perkeliant paradą? Įdomu tai, jog dabartinėje situacijoje net tiesioginis valdžios sprendimas nesukeltų papildomų klausimų. Masiniai renginiai yra atšaukiami ar perkeliami visame pasaulyje. Kita vertus, panašu, kad Kremlius tiesiog pamiršo, ką reiškia priiminėti tiesioginę atsakomybę už savo – net būtinus – veiksmus ir sprendimus. Net minėtoje situacijoje valdžiai buvo reikalinga „širma“, kuria tapo atitinkamas kreipimasis, t. y. vadinamoji iniciatyva iš apačios.

Kitas paaiškinimas potencialiai susijęs su tuo, kad Kremlius išsigando, jog gali būti apkaltintas „pavogęs iš veteranų šventę“. Galiausiai, Pergalės naratyvas ir pats savaime „Pergalės kultas“ Rusijoje iš tikrųjų yra labai stiprus. Savo laiku sociologas Levas Gudkovas yra rašęs, jog pergalė Didžiajame Tėvynės kare yra pagrindinis istorinis įvykis masinėje dabartinės Rusijos visuomenės sąmonėje. Tokiu būdu Kremlius negali rizikuoti paleisti šio naratyvo iš rankų ar sudaryti bet kokias sąlygas „žaisti“ su tuo naratyvu kitiems. Dabar gi viskas atrodo tai, kad ne valdžia buvo parado perkėlimo iniciatorė, o patys veteranai. Be to, ir V. Putinas tokiu būdu gavo dar vieną progą parodyti, jog jis „girdi paprastus žmones“.

Kol kas oficialiai nenuspręsta, kada dabar turėtų įvykti šventinis paradas, kuriuo metu Rusija ne tik mini istoriją, bet ir siekia pademonstruoti pasauliui turimus karinius pajėgumus. Viešoje erdvėje kol kas minimos dvi galimos datos. Pažymima, kad paradas galbūt bus pravestas Antrojo pasaulinio karo pabaigos dieną – tiesa, ne rugsėjo 2 d., kai visas pasaulis mini šią datą, bet rugsėjo 3 dieną, į kurią atminties data buvo perkelta Rusijoje šiemet. Kitas galimas variantas – lapkričio pradžioje, prisiminant 1941 metais Maskvoje įvykusį Raudonosios armijos paradą.  

Kada baigėsi Antras pasaulinis karas?

Dėmesio reikėtų skirti ir jau minėtam Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kaip atmintinos dienos, perkėlimui iš rugsėjo 2 į rugsėjo 3 dieną. Atitinkamą įstatymą V. Putinas pasirašė balandžio pabaigoje. Rimtos argumentacijos, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, taip išgirsti ir nepavyko apart to, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigą rugsėjo 3 dieną kurį laiką buvo minima Sovietų Sąjungoje, o taip pat šią dieną karo pabaigą švenčia Kinija, tad Rusija taip savotiškai solidarizuojasi tiek su sovietine praeitimi, tiek ir su savo „strategine partnere“. Kita vertus, čia galima įžvelgti savotišką tradiciją. Prisiminkime, kad Pergalę Didžiajame Tėvynės kare Rusija švenčia gegužės 9 dieną, tuo tarpu kai visas pasaulis Vokietijos kapituliacijos 1945 metais kontekste mini gegužės 8 dieną.

Yra ir dar vienas pikantiškas niuansas. Rugsėjo 3-oji Rusijoje taip pat yra Beslano teroristinio akto aukų atminimo diena. Galima priminti, jog minėtas išpuolis tapo vienu skaudžiausių naujausioje Rusijos istorijoje. 2003 metų rugsėjo 1 dieną čečėnų kovotojai užgrobė mokyklą Beslano mieste ir paėmę įkaitais mokytojus, mokinius ir jų tėvus. Rugsėjo 3 dieną įvyko mokyklos šturmas, per kurį nemaža dalis įkaitų žuvo. Teroro išpuolis Beslane pademonstravo Rusijos specialiųjų tarnybų bejėgiškumą.

Dėl Beslano kyla ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, V. Putinas šių įvykių kontekste kaltinamas atsisakęs derėtis su teroristais ir tokių būdu neišnaudojęs visų galimybių išsaugoti įkaitų gyvybes. Savo pagalbą derybose su kovotojais tuo metu siūlė net išrinktasis, bet Maskvos tuo metu jau nepripažįstamas Ičkerijos prezidentas Aslanas Maschadovas. Jis buvo pasiryžęs atvykti į Beslaną, jeigu jam būtų suteiktos saugumo garantijos. 

Taip pat egzistuoja versija, jog nemaža dalis įkaitų žuvo būtent dėl mokyklą šturmavusių Rusijos specialiųjų tarnybų ir kariuomenės veiksmų, kurie ir išprovokavo sprogimus mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi užgrobti žmonės. Pavyzdžiui, tokią versiją palaikė Rusijos parlamentinės komisijos, tyrusios šį teroro išpuolį, narys Jurijus Saveljevas. 2006 metais jis šiuo klausimu paskelbė savo atskirą nuomonę, nesutampančią su oficialiomis tyrimo išvadomis.

Dabartinis Antrojo Pasaulinio karo atmintinės dienos perkėlimas į rugsėjo 3 dieną gali būti skirtas ir siekiui užgožti pergalės retorika atminti apie Beslaną. Šį nuogąstavimą jau yra išreiškusi ir minėtame teroro akte nukentėjusius asmenis ir jų artimuosius vienijanti organizacija „Beslano motinos“.

Neatsitraukia nuo ideologinių kovų

Tai, kad Kremlius rūpinosi atmintinės datos perkėlimu per koronaviruso pandemiją – tuo metu, kai yra žymiai aktualesnių klausimų – rodo, keik ideologinės kovos, paremtos istorija, svarbios Rusijos valdžiai. Galima numanyti, jog Maskva jaučia savotišką nuoskaudą, jog iš Pergalės 75 metų jubiliejaus kol kas nepavyks išspausti visų ideologinių ir propagandinių dividendų. Kita vertus, dabartiniai veiksmai rodo, jog Kremlius neatsisako minties surengti pompastišką Pergalės minėjimą vėliau, ištempiant jos 75-mečio minėjimo diskursą per visus 2020 metus.

Beje, Maskva siekia pasinaudoti minėtu pergalės diskursu ir savo politiniams reikalams pataisyti. Balandžio pabaigoje Kremlius, sinchroniškai su JAV Baltaisiais rūmais, paskelbė bendrą pareiškimą, skirtą Raudonosios armijos ir JAV pajėgų 1945 metų susitikimui prie Elbos upės metinėms. Pareiškime pažymima, kad minėtas istorinis įvykis demonstruoja, ką abi šalys gali pasiekti, įveikdamos prieštaras vardan bendro tikslo. Nėra abejonių, kad Maskvai minėtas pareiškimas yra svarbus kalbant ir apie dabartinę politinę situaciją (Kremlius jau bandė manipuliuoti koronaviruso COVID-19 pandemijos tema, siekdamas, kad būtų atšauktos Rusijai taikomos sankcijos). Tuo tarpu žurnalas „The Wall Street Journal“ pranešė, jog JAV prezidento administracijoje vyko gana aštrios diskusijos ir buvo abejojama dėl šio bendro pareiškimo tikslingumo. 

Visos minėtos informacijos kontekste belieka pagalvoti, kokį poveikį visa tai gali turėti Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms. Pirmiausiai, tai reiškia, jog artėjant perkeltam paradui ir kitiems minėjimams, Kremliaus agresyvi propagandinė retorika, paremta Maskvos propaguojama istorijos vizija, tik stiprės.  Tai iš esmės reiškia ir aktyvų propagandinių naratyvų nukrypimą prieš Lietuvą (o taip pat Latviją, Estiją ir net Lenkiją). Galima priminti, jog Lietuva akcentuoja kitokius istorijos aspektus, prisimindama sovietinės okupacijos faktą, pokario rezistencijos judėjimą ir pan.

Požymių, kad Rusija vis labiau grįžta prie sovietinės Antrojo pasaulinio karo įvykių versijos (o kartais net prie 1939 metų naratyvų) yra nemažai. Pavyzdžiui, praeitais metais Maskva aktyviai siekė pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą. Tarp įdomesnių aspektų buvo ir bandymas suversti kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios Lenkijai. Todėl nesunku prognozuoti, jog ir Baltijos šalys gali laukti istoriniais naratyvais paremtų propagandos išpuolių suaktyvėjimo link rudens – tada, kai Kremlius vėl panirs į tai, kas pačioje Rusijoje opozicijos sluoksniuose neoficialiai vadinama „Pergalės šėlsmu“ (rus. „победобесие“).

Viktor Denisenko



Jums taip pat gali patikti
vladimir_putin_1579507676-789e9b77e3a2ba00898ad5fc00f9a5d5.jpg
Putino Rusija 2020. Dabarties pamokos ir...
2020-01-03
Apie Rusiją kalbama ir rašoma išties daug – apie jos vadovo...