Maskva kaip žvangino, taip tebežvangina ginklais
Maskva kaip žvangino, taip tebežvangina ginklais

Kai kurie siužetai pastaruoju metu turi tendenciją prakeiktai kartotis.

Liepos 1-ąją paskelbtame bendrame Amerikos ir Jungtinės Karalystės specialiųjų tarnybų pranešime nurodoma, jog interneto įsilaužėliai iš Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karinio dalinio nr. 26165 nuo 2019-ųjų vidurio iki šių metų pradžios atakavo šimtus privačių bei valstybinių organizacijų visame pasaulyje.

Pranešime nevardytos konkrečios kibernetinių atakų aukos ar išvogta informacija, tik nurodoma, jog sėkmingai laužtasi į daugybę paskyrų, tarp jų ir elektroninio pašto, atakų taikiniais buvo karinės organizacijos (įskaitant Pentagoną), politinės partijos, politiniai konsultantai, energetikos, logistikos, teisinių paslaugų kompanijos, aukštoskios mokyklos, žiniasklaida, ekspertiniai centrai. Pasak pranešimo autorių, GRU kibernetines atakas beveik neabejotinai tęsia ir dabar.

Karinis dalinys nr. 26165 ne kartą kaltintas rengęs atakas Europoje bei Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, įsilaužimą į kandidatės 2016-ųjų Amerikos prezidento rinkimuose nuo demokratų partijos Hillary Clinton štabo elektroninį paštą, atakas prieš Vokietijos Bundestagą 2015 metais, Švedijos sporto konfederaciją. Ir taip toliau. Grupei dalinio karininkų JAV ir Vokietijoje iškelti kaltinimai.

Tyrėjų grupė „InformNapalm“ birželio 14-ąją informavo apie su Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje rusų pagreitintais tempais tveriamą 18-ąją gvardijos šaulių diviziją, kurią Maskva planuoja baigti formuoti iki rudens. Diviziją sudarys trys šaulių pulkai, tankų pulkas bei keturi batalionai (žvalgybos, automobilių, inžinerinis-išminavimo ir ryšio).

Galimais divizijos dislokavimo punktais tyrėjai nurodė Sovetsko (pasienyje su Lietuva) ir Gusevo (36 kilometrai nuo Lietuvos ir 26 kilometrai nuo Lenkijos) miestus. Pasak „InformNapalm“, rusai šių miestų rajonuose užsiima aktyvia vietovių žvalgyba, potencialaus priešininko ugnies taškų fiksavimo, bepiločių aparatų nuleidimo neparengtose aikštelėse pratybomis.

Tą pačią birželio 14-ąją prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu naujienų agentūroms „Agence France-Presse“, „Reuters“, „Associated Press“ nurodė, kad net po tarptautinės bendruomenės kryptingai konsoliduotų pastangų Rusija vangiai atitraukia pajėgas iš pasienio su Ukraina.

Primintina, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Ruslanas Khomchakas kovo 30-ąją kalbėdamas Ukrainos aukščiausioje radoje informavo apie Maskvos kaupiamą armiją pasienyje su jo šalimi (dislokavo 110 tūkstančių kariškių). Ukrainos žvalgyba tada perspėjo, jog rusų armija gali mėginti skverbtis į Ukrainos gilumą.

Balandžio viduryje rusams dar lyg ir nė negalvojant judinti 110 tūkstančių grupuotės nuo Ukrainos pasienio Rusijoje sustiprėjo prieš ukrainiečius nukreipta militaristinė propaganda, prie kurios jungėsi ne tik atvirai prokremliška žiniasklaida, bet lyg ir nepriklausomi leidiniai. Viename tokių laikraštyje „Novaya gazeta“ balandžio 12-ąją paskelbtoje publikacijoje aiškinta, kaip Rusijos armija surengs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Donbase apsupimą bei sunaikinimą, greitos pergalingos operacijos dėka užims pagrindinius rusakalbius miestus Ukrainos rytuose bei pietuose bei atkirs „Kijevo Ukrainos“ priėjimą prie Juodosios jūros.

Prie tios pačios mentalinės kilmės pareiškimų priskirtinas Rusijos prezidento administracijos direktoriaus pavaduotojo Dmitrijaus Kozako viešas sakinys, jog Ukrainos armijai įžengus į rusų okupuotas rytų Ukrainos teritorijas, Rusija įsikiš ir tai bus Ukrainos valstybės pabaigos pradžia.

Jau rutininiu dera laikyti Ukrainos jungtinių pajėgų operacijos vadovybės pranešimą irgi birželio 14 dieną, kad rusų samdiniai laikinai okupuotose rytų teritorijose birželio 14-ąją du kartus apšaudė ukrainiečių pozicijas iš prieštankinių pabūklų, granatasvaidžių, kulkosvaidžių bei kitų šaunamųjų ginklų. Ukrainiečiai atsakė ugnimi, aukų tą sykį išvengta, tačiau taip būna ne visada, kai rusai praktiškai kožną parą pažeidžia ugnies nutraukimo režimą. Apie rusų kariškių veiksmus Ukrainos pusė informavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misiją.

Prezidentas Vladimiras Putinas birželio pabaigoje susitiko su absolventais Rusijos karinių aukštųjų mokyklų, kurių šalyje yra 18 - kiekviena galios struktūra (gynybos ministerija, „Rosgvardija“, Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba, Rusijos Federacijos Federalinė apsaugos tarnyba, GRU etc.) disponuoja nuosava. Į susitikimą atvykusius 400 absolventų pirmūnų V.Putinas ragino sekti vyresniųjų pavyzdžiu ir kautis ne tik su išorės, bet ir vidaus grėsmėmis.

Su strateginiais rusų kariškių planais gegužės 31 dieną supažindino Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, pasak kurio, Rusijos vakarų karinėje apygardoje iki metų pabaigos bus suformuota 20 naujų karinių juginių. Toks būsiąs atsakas į priešiškus NATO veiksmus.

Įdomu, kad pareiškimas paskelbtas Rusijos ir Amerikos prezidentų susitikimo Ženevoje išvakarėse ir iškart po permetimo į Siriją trijų bombonešių „Tu-22М3“, kuriuos rusų žiniasklaida krikštija „lėktuvnešių žudikais“. Be abejo, amerikietiškų. Išeitų, visai planetai lyg ir svarbaus, gal net lemtingo pokalbio išvakarėse rusų generolai nusprendė demonstratyviai „pamojuoti vėzdais“?

Pasak Prahoje reziduojančio rusų karinio eksperto Jurijaus Fiodorovo, S.Šoigu veikiausiai anonsavo formavimą mažiausiai dviejų divizijų, kiekvienoje nuo 15 iki 20 tūkstančių kariškių ir 400-500 tankų bei atitinkamas kiekis kitos sunkios karinės technikos. Tokia regioniu mastu galinga karinė grupuotė puikiai tinka staigioms puolamosioms operacijoms.

J.Fiodorovas siūlo asvarstyti tris galimas grupuotės dislokavimo vietas - prie sienos su Latvija bei Estija, prie šiaurinės Ukrainos sienos Rusijos Smolensko bei Kursko srityse ir Baltarusijoje.

Pirmas variantas galimas, bet nelabai tikėtinas, mat pasienyje su Estija ir Latvija rusai ir taip laiko didelius karinius kontingentus, kurių užtektų ir okupuoti šias Baltijos valstybes, ir įsiveržti į Lietuvą.

Dar viena grupuotė prie Ukrainos, be abejo, didintų karinį spaudimą šiai šaliai, bet Rusijos gynybos ministras jos kūrimą argumentuoja NATO grėsme. Todėl logiškiausia jos potencialios dislokacijos vieta (nes arčiausiai Aljanso) - Baltarusija, ne veltui respublika vadinama „į NATO širdį nukreiptu durklu (kinžalu)“ ar „peiliu prie Aljanso kaklo“.

Baltarusija gali virsti placdarmu, iš kurio šimtais tankų disponuojančios divizijos gali esmingai veikti karinę-politinę situaciją regione, į kurį įeina Baltijos valstybės, Lenkija, Volynė, Podolė ir Uždnieprė. Kiltų karinė grėsmė Lietuvai iš pietų, rusų armija gautų galimybę smogti Lenkijai Bialystoko (Balstogė)-Varšuvos linija. Galų gale, Ukraina būtų priversta laikyti reikšmingas pajėgas prie sienos su Baltarusija.

Baltarusijos strateginę reikšmę, taigi ir Maskvos dėmesį jai nurodo ir galimo karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO scenarijai. Daugumos karinių ekspertų vertinimu, jis prasidėtų nuo rusų bandymo oro desanto pajėgomis užimti Baltijos šalių sostines, politinės karinės vadovybės centrus, oro uostus etc., taip paralyžiavus vadovavimą vietos karinėms pajėgoms ir palengvinus pilną užgrobimą iš pradžių Latvijos bei Estijos, paskui Lietuvos.

Po šio pirmo etapo rusų armija turėtų išeiti prie Lietuvos-Lenkijos sienos Baltarusiją bei rusų eksklavą Kaliningrado sritį jungiančio apie 70 kilometrų ilgio Suvalkų koridoriaus rajone ir pasistengti užimti kuo didesnę Lenkijos dalį prieš tai, kol Aljansas nepermes pirmiausia iš Vokietijos pagrindinių savo pajėgų.

Tada Maskva galėtų skelbti ultimatumą: Rusija panaudoja branduolinį ginklą ir paverčia Rytų bei Vidurio Europą radioaktyvia dykuma arba kariniai veiksmai stabdomi, tačiau Baltijos šalys lieka Rusijos įtakos zonoje.

Be abejo, tai ne vienintelis karo Baltijos regione scenarijus, tačiau visų jų atvejais ypač svarbus yra laiko faktorius – kuo greičiau rusai palaužtų NATO priešinimąsi Baltijoje bei Lenkijoje, tuo Maskva gautų stipresnę poziciją situacijoje, kurią galima pavadinti „pokariniu reguliavimu“.

Todėl Rusijos gynybos ministro anonsuotos karinės grupuotės atsiradimas Baltarusijoje labai tikėtinas. Beje, į tai nurodo ir pastaruoju metu ypač liguisti Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai (šiai temai skirsime specialų tekstą).

Iki 2014 metų Rusijos atakos prieš Ukrainą apie V.Putino režimo keliamą karinę grėsmę kaimynėms (ir ne tik) perspėdavę analitikai Vakarų ekspertinių bendruomenių, akademinių centrų buvo vertinami kaip savotiški miesto bepročiai. Šiandien ir NATO šalių narių generaliniuose štabuose kaip ir paties Aljanso struktūrose karštligiškai rengiami planai bei konsoliduojamos pajėgos, pajėgios stabdyti galimą Rusijos karinę agresiją, NATO mokymai „Defender Europe 21“ birželio pradžioje buvo didžiausi per pastaruosius 30 metų ne šiaip.

Radijo „Svoboda“ paklaustas, kaip vertinti/suprasti Rusijos prezidento užuominą apie Trečiąjį pasaulinį karą per šio eilinę „tiesioginę liniją‘ su Rusijos liaudimi birželio 30-ąją, rusų politinis apžvalgininkas Glebas Pavlovskis sakė motyvų taip ir nesupratęs. Net dar klestėjimo (ir geopolitinio) viršūnėje buvusios Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas šios temos stengėsi neaktualizuoti. Apžvalgininkas šį fragmentą apibendrino žodžių junginiu „džiaugsmo maža“.

Bet gal suprasti čia tiesiog nėra ko. Tik prisiminus kiekybę (čia išvardyti faktai tėra dalis visumos), smelkiasi ne ypač guodžiantis įtarimas, kad ne tik besikartojanti, bet linkusi gana sparčiai daugintis to paties turinio kiekybė paklusdama dialektikai gali ir virsti kokybe. Tada iš tiesų - maža džiaugsmo.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
geopolitika_1623330566-bd57bf5400e525abbccfbf28259fa534.jpg
Propoganda
Naujiena
Rusai puola
Yra tokių, kurie sako, jog posakis „rusai puola“ virto politikos...
tevynes-sajungos-lietuvos-krikscioniu-demokratu-frakcijos-posedis-5cb591b162c0c_1579273411-4859071a2d67e7fb866e27e7b169e952.jpg
Politika
Nuostabioji ateities Rusija: svajonė, ar...
2020-01-08
2019 metų gruodį Europos parlamente buvo sukurta neformali „Europinės Rusijos...