Lietuvos kariuomenė naujų melagingų naujienų taikinys
Lietuvos kariuomenė naujų melagingų naujienų taikinys

Kovo 20 dieną Lietuvos krašto apsaugos ministras ir šalies kariuomenė vėl atsidūrė melagingas naujienas platinančių propagandistų taikiklyje. Tai jau antra dezinformacijos ataka prieš Lietuvos kariuomenę ir jos NATO sąjungininkus, įvykdyta plintančios koronaviruso pandemijos fone. Pažvelkime į jos ištakas.

Kaip žinia, gegužę dešimtyje Europos šalių (tarp jų – ir Lietuvoje) turėjo vykti didelio masto pratybos „Defender Europe 2020“, į kurias planuota pasiųsti 20 tūkst. JAV karių.  Deja, plintanti koronaviruso pandemija privertė šių planų atsisakyti. Kovo 16 dieną, kai į Europą jau buvo permesti maždaug 6 tūkst. amerikiečių,  Pentagonas dėl pavojingos infekcijos grėsmės nutarė sustabdyti savo karių siuntimą į Senąjį žemyną. Toks sprendimas atsilieps ir dar ketverioms su „Defender Europe 2020“ susijusioms NATO pratyboms, trejos iš kurių - „ Joint Warfighting Assessment“, „Saber Strike“ ir „Swift Response“ taip pat turėjo vykti ir Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis į tokį partnerių sprendimą reagavo ramiai ir supratingai. Jis sakė esąs tikras, kad karinių pratybų planų koregavimas  tėra tik laikinos ir racionalios priemonės, ir kad sustabdžius infekcijos plitimą, Lietuvos karinis bendradarbiavimas su JAV vėl grįš į ankstesnes vėžes.

Šiais komentarais viskas ir būtų pasibaigę, jei ne kovo 16-ąją pasirodę Lietuvos kariuomenės vardu parašyti laiškai, visiškai prieštaraujantys prieš kelias dienas pasakytiems ministro žodžiams. Laiškuose, kuriuos gavo įvairios užsienio institucijos, tarp kurių yra ir NATO štabo spaudos atstovybė bei Lenkijos gynybos ministerija bei kai kurios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, R. Karoblis neva prašo amerikiečių dalyvauti minėtose pratybose, nepaisant koronaviruso grėsmės. 

Patiklesnis adresatas tokiu laišku galėjo ir patikėti, mat kaip jo siuntėjas nurodomas Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Laimis Bratikas. Maža to, sakoma, kad toks prašymas priimtas Valstybės gynimo tarybos posėdyje, o jis kovo 13-ąją iš tikrųjų vyko.

Vis dėlto nė vienas iš adresatų šio laiško tikrumu nepatikėjo. Lietuvos partneriai tuoj pat atrašė atgal, prašydami patvirtinti jo turinį ir sulaukė atsakymo jog tai – dezinformacija. Kas ir kokiu būdu paskleidė šią melagieną,  aiškinasi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Kariuomenės strateginės komunikacijos departamento specialistai. O tai kokiu tikslu buvo siunčiami tokie netikri dokumentai ir kam tai naudinga – abejonių nekelia: kelti partnerių nepasitikėjimą Lietuvos gynybos institucijomis visų pirma suinteresuota Rusija.

Kaip minėta, tai jau antras atvejis, kai prieš Lietuvos kariuomenę ir jos partnerius nukreipta dezinformacija siejama su koronaviruso plitimu. Vasario 28-ąją, programišiams įsilaužus į naujienų portalų kauno.diena.lt,  klaipeda.diena.lt, diena.lt,  kaunas.kasvyksta.lt ir baltictimes.com serverius, remiantis niekuomet neskelbta agentūros BNS žinia, buvo paskleista melaginga informacija apie neva koronavirusu Lietuvoje užsikrėtusį JAV karį. Be to, įvairios Lietuvos valstybinės institucijos ir savivaldybės gavo suklastotą Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo pranešimą, patvirtinantį portaluose paskleistą žinią.  

Iš pirmo žvilgsnio melaginga žinia buvo gerokai panaši į tikrą portalo naujieną, įtarimą galėjo sukelti tik kai kurie stilistiniai neatitikimai iš šiek tiek kitoks pranešimo šriftas.  Klastotė buvo prieinama maždaug 10 minučių, kol buvo pastebėta ir ištrinta. Kaip pastebėjo kariuomenės atstovas L. Bratikas, šiuo melu mėginta nuteikti visuomenę prieš Lietuvos partnerius ir prisidėti prie panikos skleidimo.

Melagingų žinių apie Lietuvos krašto apsaugos sistemą, paskleistų įsilaužus į naujienų portalus ar siuntinėjant suklastotus laiškus,  būta ir anksčiau dar gerokai prieš kylant koronaviruso grėsmei. Štai pernai spalį iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento elektroninio pašto adreso media@urm.lt žiniasklaida, NATO šalių institucijos ir diplomatijos žinybos gavo netikrą laišką, kuriame pranešama apie Prezidento Gitano Nausėdos prašymą įkurti Lietuvoje JAV karinę bazę ir perkelti čia dabar  Turkijoje dislokuotą branduolinį ginklą. Reikia pastebėti, kad šiuo melu, kuriuo mėginta diskredituoti Vilniaus ir Vašingtono karinį bendradarbiavimą, niekas nepatikėjo.

Kad Rusijos dezinformacija ir propaganda, kuria siekiama tiesiogiai paveikti krašto gynybą, ją diskredituoti, palaužti Lietuvos piliečių valią priešintis yra menkai paveiki, pripažįsta visi šios srities ekspertai. Nepaisant to, melo ir dezinformacijos srautas kiekvienais metais auga tarsi nuo kalno riedantis sniego kamuolys. Reikia pastebėti, kad apie skleidžiamos informacijos kokybę Kremliaus propagandistai dabar galvoja kur kas mažiau, nei kadaise. Tad svarbiausiu veiksniu melo intensyvumas – nuolat jį kartojant tikimasi įtvirtinti jį dalies auditorijos pasąmonėje.

Informaciniame kare mėginama paveikti žmonių jausmus, priskirti autoritetingiems ar atsakingiems asmenims niekada jų nepasakytus žodžius ar tiesiog skleisti melą apie jų asmeninį gyvenimą, propagandistų požiūriu nesutampantį su užimamomis pareigomis. „Lietuvoje NATO pratybose „Saber Strike 2018“ žuvo vaikas“. „Lietuvos kariuomenės vadas:  „NATO, ne gynyba, o grėsmė“. „Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis prisipažino esantis gėjus“. Tai tik trys antraštės išgalvotų žinių, paskleistų prisidengiant žinomų naujienų portalų ar populiarių televizijos kanalų vardais. O ką jau kalbėti apie socialiniuose tinkuose ir Youtube platinamas melagienas.

Žinoma, išlieka ir ne tokie drastiški propagandos metodai. Jais mėginama formuoti nuomonę, kad Lietuvos kariuomenės kovinis pasirengimas toks menkas, kad jos pasipriešinimą galėtų palaužti viena rusų desantininkų kuopa. Mėginama sukelti abejonių ir Lietuvos piliečių motyvacija ginti savo šalį. Galiausiai, išnaudojamas ir dar vienas motyvas, beje, randantis tam tikrų atgarsių ne vien lietuviško interneto komentatorių, bet ir kai kurių užribyje atsidūrusių politikų kalbose – neva kariuomenė Lietuvos žmonėms kainuoja per brangiai, jos labui aukojama žmonių gerovė, socialinė apsauga, švietimas. Tačiau ir toks naratyvas, pasak ekspertų, yra menkai paveikus ir siekia ne daugiau nei 10 procentų. Vadinasi, Rusijos propagandistai ir toliau mėgins paveikti mūsų auditoriją ne kokybe, o kiekiu, tad prieš mus nukreipti melo ir propagandos srautai ir toliau didės.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti