Kas tai ir kam tai?
Kas tai ir kam tai?

Aktualu daugeliu atžvilgių, kad ir dabartinių agonizuojančio Baltarusijos diktatoriaus ekonominių grasinimų kontekste.

Rugsėjo 2-ąją buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras (dirbo šiose pareigose nuo 2018-ųjų sausio iki šio rugpjūčio) Jacekas Czaputowiczius interviu „Rzeczpospolita“ pareiškė manąs, jog būdamas šiose pareigose sugebėjo santykius su Lietuva bei Ukraina ištraukti iš gilios krizės. Esą dirbdamas ministru pastebėjo, jog už užsienio politiką atsakingi asmenys Lenkijos vyriausybėje tų santykių dinamiką vertino kitaip nei jis, netrūko nuomonių išsiskyrimų, todėl jis neretai prisiėmė atsakomybę ir veikė pagal savo supratimą.

Politiko pasisakymus galima vertinti įvairiai, nebūtina jais besąlygiškai tinkėti, vis dėlto, jei kažkokio „gilumo“ krizės būta, kaip dabar atrodo tų santykių dinamika?

Irgi rugsėjo pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba su J.Czaputowiczių pakeitusiu Lenkijos kolega Zbigniewu Rau telefonu sutarė dėl naujo Ukrainos-Lenkijos tarpvyriausybinės komisijos ekonominio bendradarbiavimo klausimais posėdžio datos. Ministrai taip pat aptarė būsimą Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitą į Ukrainą šios prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu, iš kurio tikimasi bent pagrindų bendradarbiavimo strateginių gairių, kai tarpvalstybinių ryšių klausimų ratas nesiriboja ekonomika.

Tarkime, Ukrainos užsienio reikalų ministras pokalbyje išskyrė ir dėkojo už sutartį dėl 1945-ųjų mūšyje prie Peremislio pietryčių Lenkijoje 19 kilometrų nuo sienos su Ukraina su sovietiniais NKVD daliniais žuvusių Ukrainos sukilėlių armijos kovotojų laidojimo vietos atkūrimo.

Z.Rau pakartojo nesikeisimą Varšuvos paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui Rusijos agresijos prieš ją aplinkybėmis bei Kijevo euroatlantinės integracijos siekiams, irgi nurodęs, jog šias temas Varšuva laikys sau prioritetinėmis, kai 2022 metais pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. D.Kuleba atskirai pabrėžė visų įmanomų bendradarbiavimo galimybių bei aikštelių svarbą dabartinėmis ne ypač palankiomis (koronaviruso ir ne tik jo) aplinkybėmis.

Viena tokių laikytinas vadinamasis „Liublino trikampis“, dėl kurio steigimo koordinatorių vaizdo konferencijos čia minėtame telefoniniame pokalbyje irgi sutarta. Steigti „Trikampį“ sutarta liepos 28 dieną Liubline vykusiame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikime po saugumo, Ukrainos reformų, Rusijos veiksmų regione, situacijos Baltarusijoje (tuomet dar prieš prezidento rinkimus) aptarimo. Ketinimą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su kolegomis J.Czaputowicziumi ir D.Kuleba patvirtino deklaracijos pasirašymu. Vystant projektą planuojami reguliarūs ministrų trišaliai susitikimai ir užsienio reikalų ministerijų atstovų konsultacijos. Artimiausias susitikimas rudenį suplanuotas Kijeve.

„Liublino trikampio“ preliudija laikytinas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendros Konstantino Ostrogiškio vardo brigados LITPOLUKRBRIG su štabu Liubline įsteigimas, ministrų vizitą liepos 28-ąją į brigados štabą galima laikyti simboliu gestu. Irgi simboliška, kad XV–XVI amžių sandūroje gyvenęs vienas didžiausių karvedžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje K.Ostrogiškis dalyvavo dviejuose Rusijos ir Lietuvos karuose, 1497 metais jam suteiktas etmono titulas.

„Liublino trikampio“ tikslas – stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, gilinti trišalius karinius ir gynybos ryšius, kuo pilniau išnaudojant NATO ir Europos Sąjungos (ES) teikiamą potencialą,  vystyti ES Rytų partnerystės iniciatyvą bei paramą Ukrainos reformoms, perduodant įgytą Lenkijos ir Lietuvos patirtį. Taip pat skatinti ir, svarbiausia, gilinti ekonominį bendradarbiavimą. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro, „Liublino trikampis“ turi potencialo tapti svarbiu ne tik jo šalies, bet ir Vidurio Europos regiono euroatlantinės raidos bei stiprinimo faktoriumi, nes steigėjai regi perspektyvą įtraukti į bendradarbiavimą valstybes, kurios stokoja glaudesnių kontaktų su europinėmis struktūromis.

Pirmiausia turbūt turėtos galvoje ES rytų partnerystės programoje dalyvaujančios - tenka pripažinti,  gana fragmentiškai ir su labai jau permaininga sėkme - Moldova ir Baltarusija, ypač pastaroji. Liepos 31-ąją, dar iki dramatiškų porinkiminių įvykių, Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba telefoniniame pokalbyje su Baltarusijos kolega Vladimiru Makėjumi kalbėjo apie ekonominius ryšius, energetiką, planuotą Ukrainos prezidento vizitą į Minską, spalio 8-9 dienomis Gardine turėjusį vykti Ukrainos ir Baltarusijos regionų forumą. D.Kuleba tada nurodė, kad jo šalis ir Baltarusija - ne tik partnerės, bet ir draugiškos kaimynės, kad Kijevas remia Baltarusijos teritorinį vientisumą bei ekonominį saugumą. Ukrainos užsienio reikalų ministras informavo kolegą apie „Liublino trikampio“ iniciatyvą bei garbės svečio teisėmis pakvietė į rudenį Kijeve vyksiantį Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Po rugpjūčio 9-ąją „nutikusių“ Baltarusijos prezidento „rinkimų“ ir retoriką, ir politiką teko skubiai perfomatuoti. Rugpjūčio 10 dienos vakarą Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos užsienio reikalų ministrai jau kaip „Liublino trikampio“ bendrasteigėjai paskelbė bendrą pareiškimą, ragindami Baltarusijos valdžią nenaudoti jėgos ir paleisti sulaikytus protestuotojus.

Baltarusijos klausimu koordinacijos kad ir „Liublino trikampio“ formatu iš tiesų reikia ir tinkama tikėtis. Ko kas organizacijos narės baltarusius gelbėja, taip sakant, savo ruožtu ir po vieną. Iki rugsėjo 10-osios Lenkija išdavė 234 vadinamąsias humantitarines vizas Aleksandro Lukšenkos režimo terorizuojamiems baltarusiams, Varšuva aktyvavo programą „Solidarūs su Baltarusija“, pagal kurią represuotiems piliečiams bei nepriklausomai spaudai numatyta skirti 50 milijonų zlotų (apie 13,2 milijono dolerių).

Baltarusius priima ir Lietuva (kaip ir visos Baltijos valstybės) bei Ukraina, mūsų šalies Seimas priėmė deklaraciją, kuria Baltarusijos prezidento rinkimų laimėtoja įvardijo opozicijos kandidatę Sviatlana Cichanouskąją, Lietuva padarė tai pirma iš visų valstybių. Minskas keršydamas jau kurį laiką grasina savo krovinius nukreipti nuo Klaipėdos, iškratė iš konsultacijų Kijeve grįžtančio Ukrainos ambasadoriaus Baltarusijoje automobilį, ką buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlas Klimkinas pavadino net ne netoleruotina diplomatine praktika, o banaliu kriminaliniu nusikaltimu, A.Lukašenką atitinkamai - recidyvistu.

Šiuo dramatišku atveju, kaip sakoma, tinka viskas, vis dėlto trijų šalių kaip vieningos bei koordinuotos „Liublino trikampio“ organizacijos narių pastangos, tikėtina, būtų, pavadinkime, įtkinamesnės. Pavyzdžiui, siekiant ypač vieningo „tono“ Baltarusijos atžvilgiu Europoje.

Lygiai taip pat svarbu, kad „Liublino trikampis“ kaip geopolitinė struktūra ne formaliai gyvaliotų ar tiesiog merdėtų. Deja, precedentų posovietinėje erdvėje esama. 2016 metais Dubrovnike, Kroatijoje, paskelbta apie palei Baltijos, Adrijos ir Juodąją jūras gyvuojančias šalis  jungiančią Varšuvos inicijuotą „Trijų jūrų“ iniciatyvą, vienijančią Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Bulgariją, Austriją, Kroatiją, Vengriją, Rumuniją, bei pašauktą atstovauti šio regiono valsybių interesams ES, pavyzdžiui, mažinant skirtumus tarp senų ir naujų Bendrijos narių. Paskutinė žinia apie „Tris jūras“ - kad pernai organziacijos šalių narių atstovus priėmė Rumunijos sostinė Bukareštas, lyg ir kalbėta apie investicinio fondo steigimą. Nuo tada - tyla.

1997 metų spalį Strasbūre įsteigta Ukrainą, Moldovą, Azerbaidžaną bei Gruziją vienijanti GUAM (organizacija už demokratiją bei ekonominį vystymąsi). 2017-aisiais pirmininkaujant Baku regioninė organizacija po beveik dešimtmetį trukusios „komos“ lyg ir ėmė atgyti, tų metų kovo 27-ąją į Kijeve surengtoje konferencijoje dalyvavo Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ministrai pirmininkai bei Azerbaidžano vicepremjeras. GUAM generalinis sekretorius Azerbaidžano diplomatas Altaius Efendiyevas nurodė, jog jo šalis suinteresuota atgimimu organizacijos kaip bendradarbiavimo aikštelės, kurioje galima koordinuoti konfliktų GUAM regione sureguliavimą.

Surinkę „Google“ žodžių junginį „organizacija GUAM“ per pastaruosius metus nerasite išvis nieko, „organisation GUAM“ - keletą fragmentiškų, dažniausiai retrospektyvinių nuorodų. Nebūtų gerai, jei kas panašaus ištiktų „Liublino trikampį“.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
lietuvos-latvijos-estijos-europos-sajungos-veliavos_1605868882-e5469a156dd167bd49208576aef62c82.jpg
Propoganda
Naujiena
Europos realistai baltai
Pradėti turbūt tinkama iš toliau. Praėjusių metų gruodį Rusijos prezidentui...