Europos realistai baltai
Europos realistai baltai

Pradėti turbūt tinkama iš toliau. Praėjusių metų gruodį Rusijos prezidentui Vladimirui  Putinui užteko įžūlumo per „Normandijos ketverto“ (pašauktas reguliuoti konfliktą Ukrainos rytuose, įeina Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Rusija) pareikšti, jog Ukrainos sienos su Rusija bei separatistinėmis Donecko bei Luhansko „respublikomis“ kontrolės perdavimas Kijevui gali atvesti prie naujos Srebrenicos. 1995 metų liepos 12 dieną Bosnijos karo metu ten serbų dalinių įvykdytos civilių musulmonų žudynės, kai gyvybės neteko ne mažiau aštuonių tūkstančių žmonių, tuo metu buvo didžiausios Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Makabriškai simboliška, jog dabar „rekordininke“  su ne mažiau kaip 12 tūkstančių civilių mirčių tapo rytų Ukraina.

Štai toks „rimtas“ V.Putino pareiškimas, turint galvoje, kad Maskva oficialiai žudynių nelaiko genocidu, o „tik“ nusikaltimu, taip sakant, „karo įkarštyje“, kai esą žudyti karo belaisviai iš 28-osios Srebrenicos musulmonų divizijos ir kad jas išprovokavo anksčiau vykdytos represijos prieš serbus. Rusiškas internetas „eina toliau“ ir sąmokslininkiškai skelbia, esą skerdynes musulmonų vadovybė pati ir išprovokavo kaip pretekstą NATO įsikišti į Bosnijos karą. Ir apskritai, aukų būta ne virš aštuonių tūkstančių, o daugiausia du tūkstančiai. Nors visi laidojimai, liudijimai įrodo žuvus ne mažiau aštuonių tūkstančių ir kad beveik visi jie civiliai.

„Gyvenimiškas“ pavyzdys (vienas iš) jau mūsų dienomis. Ukrainos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Jevhenius Tsymbalyukas ESBO posėdyje rugsėjo 17-ąją informavo apie Donbase Maskvos taikomą kontroliuojamos eskalacijos taktiką, siekiant provokacijomis priversti Kijevą sutikti su jos siūlomomis konflikto sureguliavimo sąlygomis. Dėl nuo liepos 27-ąją įsigaliojusių paliaubų susitarta labai sunkiai, vis dėlto ukrainiečių pajėgoms teko demonstruoti santūrumą, kai Rusijos remiami separatistai jas ugnimi provokavo rugsėjo 6-ą ir 10-ą dienomis.

Tik papildant „vaizdelį“. Rugsėjo viduryje „Google“ informavo, jog vien per šių metų antrą ketvirtį pašalino 78 su Rusija sietinus „YouTube“ kanalus bei tris interneto dienoraščius rusų ir anglų kalba apie Siriją, kovą su COVID-19 Amerikoje, Europos Sąjungoje (ES), išskiriant Lietuvą ir Latviją. Kremliaus „varžytuvės“ su civilizuotomis taisyklėmis (sakyti „pasauliu“ nebepakanka) iš rimtųjų atlaiko trukmės testą. Dera kalbėti ne apie 10 mėnesių tarp pirmose dviejose pastraipose pateiktų pavyzdžių, o beveik 14 metų po V.Putino kalbos Miuncheno taikos konferencijoje 2007-ųjų vasario 10 dieną, kurioje jis išdėstė pretenzijas Vakarams dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir apkaltino   Ameriką už kuriamą vienpolį pasaulį.

Panašios kilmės reikalai jau rutina, apie kurią ir čia rašome, ir turėsime rašyti gal net erzinančiai nuolat. Juos simboliškai galima pavadinti geopolitine Mebijaus juosta, ne gilinantis į geometrinį šio daikto apibrėžimą, o koncentruojantis į aplinkybę, jog tai tuo pat metu ir labai paprastas, ir labai sudėtingas objektas. Iš „Mebijaus“ tikrovės neįtikėtinu šuoliu 1914-aisiais pavyko ištrūkti nuo tada Kremliaus drastiškai testuojamai Ukrainai, dar niekas negali pasakyti, jog tas šuolis - jau su visam.

Interneto puslapyje „svoboda.org“ rugsėjo 16-ąją paskelbtame žurnalistės Jelenos Fanailovos tekste „Vatikano divizijos“ primenama, kad geopolitinė situacija ir istorinė patirtis Lenkiją ir Baltijos šalis įpareigoja neprarasti budrumo Kremliaus projektų jau ХХI amžiuje akivaizdoje. Skaitome ir žiūrime knygas bei filmus apie Winstoną Churchillį ir Josifą Staliną, o galvojame apie V.Putiną ir Angelą Merkel, Emmanuelį Macroną ir Donaldą Trumpą, naujuosius populistus, „Šiaurės srautą-2“, Rusijos prezidentu apžavėtus Europos antiamerikiečius etc.

Pasak rusų-amerikiečių istoriko Jurijaus Felʹštinskio, politinė sistema dabartinėje Rusijoje absoliučiai stabili, jai niekas negresia, nebent V.Putinas pats imtųsi radikalių griaunančių žingsnių užsienio politikoje. Klausimas tebėra atviras, nes turbūt vienintelis, tarkime, Europoje Kremlių stabdantis faktorius yra Amerikos įsikišimo galimybė. Pasak istoriko, deja, prezidentaujant D.Trumpui, Maskvoje auga įsitikinimas, kad tai nebūtinai nutiks. Kai taip, atviras klausimas, kiek Rusija pasirengusi ne tik užimti Baltarusiją, bet ir nebaudžiama įsiveržti, tarkime, į NATO priklausančios Estijos rusakalbį Narvos miestą.

Juo labiau, kad įtampas Europoje Kremlius provokuoja. Po Gruzijos 2008-aisiais, Ukrainos 2014 metais, nuodijimų ar galabijimų „kitaip“ namuose ir ne namuose Vakarai droviai reiškia „susirūpinimus“, bet nieko realaus nedaro. Tokia reikalų padėtis tik skatina V.Putinui įžūlumą, tarkime, Maskva realiai pretenduoja tapti pagrindine Baltarusijos „harmonizuotoja“.

Interviu prancūzų laikraščiui „Les Echos“ rugsėjo 18-ąją Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, jog „Šiaurės srautas-2“ - ne tik ekonominis, bet ir politinis projektas, todėl dabartinėmis aplinkybėmis (pirmiausia dėl žymiausio rusų opozicinio politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo) turi būti peržiūrėtas, nes Rusijos elgesys negerėja, Europoje sklaidosi viltys, kad santykiai tarp ES ir Maskvos šio vamzdyno dėka taps glaudesni.

Pagaliau, praregėjo, po mažiausiai trejų metų „manevravimo“... Negi 2018-aisiais palaiminusieji V.Putino norą tiesti dar vieną vamzdį į Europą iš tiesų tikėjo, kad jį „gavęs“ Kremliaus šeimininkas iškart nustos kėsintis į kaimyninių valstybių suverenumą, metų metams jų teritorijoje įšaldys karinius konfliktus, užsiimti teroru (civilių oro lainerių su keleiviais numušimu ar oponentų galabijimu) namuose ir užsienyje?

Baltijos šalys su Lenkija apie grėsmes atvirai ir be jokių išsisukinėjimų perspėjo nuo pat pradžių.

Dar apie manevrus. Rugsėjo Vokietijos bundestage rugsėjo 18-ąją svarstyti du projektai viena kitai prieštaraujančių rezoliucijų – frakcija „Sąjunga“/ Žalieji“ reikalavo stabdyti „Šiaurės srautas-2“, partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovai, atvirkščiai, ragino jį palaikyti, mat jis užtikrina energetinę nepriklausomybę. Iki balsavimo neprieita. Pasak savaitraščio „Der Spiegel“, Berlyne tą pačią dieną vyko konferencija, kurioje šešių Vokietijos rytinių žemių vyriausybių vadovai irgi pasisakė už „Šiaurės srautas-2“.

Pagaliau, ką ten Vokietija, kurios kompanijoms gal iš tiesų dėl projekto stabdymo gresia prarasti 12 milijardų eurų, kaip grasina Vokietijos kancleris 1998-2005 m., nuo tada Kremliaus lobistas Gerhardas Schroederis (esama ir termino - Europos schroederizacija). Tarkime, ir Vengrija mielai eina su Maskva „obuoliauti“, tarsi 1956-ųjų tragedijos, kai sovietai tankais sutrypė Budapešto demokratinę revoliuciją, nė nebūtų buvę. Autoritaro reputaciją pelniusį Viktoro Orbano režimą Vengrijoje A. Lukašenka įvardijo artimiausiu partneriu ES. Tinka priminti apie birželio pradžioje Minske pirmą kartą su oficialiu vizitu apsilankiusio V.Orbano raginimą ES atšaukti sankcijas Minskui dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Su sankcijomis jau „porinkiminei“ Baltarusijai - irgi klampios istorijos. Rugsėjo 18-ąją Briuselyje vykusio ES atstovų komiteto posėdyje dėl jų sutarti nepavyko, nes nutarimą ne pirmą kartą blokavo Kipras (sprendimą vienbalsiai turi priimti visos 27 ES šalys narės), susiejęs sankcijų A.Lukašenkos režimui klausimą su Nikozijos pageidaujama bausme Turkijai ginče dėl gamtinių dujų žvalgybos Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Po derybų su Kipro užsienio reikalų ministru Nikosu Christodulidesu Kipro poziciją parėmė Prancūzijos valstybės sekretorius Europos klausimais Clementas Bone'as.

Su visa pagarba Kipro ekonominiams interesams, net jei Nikozija juos linkusi sieti su savo šalies  suverenumu, vis dėlto tai skirtingo vertybinio svorio klausimai, kai kalbama apie atvirą terorą prieš piliečių norą laisvai reikšti savo valią.

Ypač kai Baltarusijos diktatorius ir terorizuoja, ir tiesiai prašo Rusijos prezidento naujų ginklų. Ir dar atlapaširdiškai duoda suprasti, kam jie jam: „Kad iškart būtų nuplėštos visos kaukės, išvardinkime tuos žaidėjus. Globalių centrų lygyje tai pirmiausiai Jungtinės Valstijos, konkretūs jų fondai, pašaukti remti vadinamąją demokratiją. Europos kontinente aktyviai veikia Amerikos stalitės - Lenkija, Lietuva, Čekija ir, deja, mūsų Ukraina.“

Štai tokiame kontekste baltai ir veikia. Latvijos ministras pirmininkas Arturs Krišjānis Kariņšas rugsėjo 13 dieną Vokietijos interviu televizijai ARD retoriškai paklausė, kas dar turi nutikti po A.Navalno apnuodijimo, kad europiečiai įsisąminintų, jog didžiausią grėsmę Europai bei jos vertybėms kelia būtent Rusija. Ir tiesiai apibendrino, kad dera atverti pagaliau akis, ES santykius su Rusija turi grįsti realistiškeniais pagrindais. Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalys ir Lenkija visada nuosekliai ragino Europą trauktis iš „Šiaurės srautas-2“ projekto, dabartinių įvykių kontekste to ignoruoti nebeįmanoma.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu rugpjūčio 14-ąją Jungtinės Karalystės (JK) televizijai „Sky News“ pareiškė, kad A.Lukašenkos valdžia nelegitimi ir perspėjo, kad, Vakarams tik pasyviai stebint situaciją, Rusija gali siekti visiškai integruoti Baltarusiją. Interviu naujienų agentūrai BNS rugsėjo 11-ąją nurodė, jog sankcijų sąrašas be A.Lukašenkos (ES dėl to tebesiginčijama) tekelia šypseną.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius to paties mėnesio 18 dięną ramiai resagavo į  Baltarusijos „prezidento“ pareiškimus apie sienų uždarymą ir stiprinamą apsaugą Vakarų pusėje kaip neadekvačius. Pasak ministro, Minskas kaltę dėl krizės mėgina versti išeorinėms jėgoms, jei tokių nėra, mėgina žūtbūt jų rasti. L. Linkevičiui tik nerimą kelia pareiškimai apie kariuomenės perkėlimą prie sienų irgi kaip neadekvataus žmogaus neadekvati  reakcija.

Apie santykį tarp blaivios nuovokos, realių galimybių ir riksmų: Baltarusijos diktatoriui prieš visas įmanomas televizijos kameras ypač rūsčiai „pasisklaidžius“ apie baltarusiškų krovinių nukreipimą į Rusiją, kiek vėliau jis jau tyliau ir adekvatesniu tonu patikslino - jei suteiks tas pačias sąlygas.  Teoriškai Baltarusija turi visas galimybes būti Europos aruodu, klestinčio žemės ūkio valstybe. Bet tris kartus teritorija ir gyventojų skaičiumi Lietuvą prankstanti šalis eksportuoja už ją mažiau žemės ūkio produkcijos. Nors sąlygos ūkininkavimui absoliučiai vienodos. Todėl, kad Lietuvos žemės ūkis jau reformuotas ir su ES pagalba, Baltarusijos - vis dar kolūkiai ir tarybiniai ūkiai.

Baltai daug ką daro pavyzdžiu ir nedaugžodžiaudami. Dar sykį primintina, jog jos yra vienos nuosekliausių Sergejaus Magnitskio bei kitų sankcijų šalininkių kaip spaudimo priemonei Maskvai grįžti prie civilizuoto problemų sprendimų kelio. Liepos pradžioje Latvijoje bei Lietuvoje priimtas sprendimas uždrausti Kremliaus tarptautinio ruporo RT (anksčiau „Russia Today“) televizijų transliacijas dėl ryšių su ES „juodajame“ sąraše esančiu propagandininku Dmitrijumi Kiseliovu. Pastarajam taikomos sankcijos dėl reikšmingo vaidmens remiant Krymo aneksiją 2014-aisiais (Rusijos prezidento apdovanotas ordinu) bei Rusijos agresiją Ukrainos rytuose. Ir taip toliau.

Galima - iš dalies pagrįstai - šį naratyvą kaltinti jau žinomo kartojimu. Viskas taip, tik kad reikalai, sprendžiant ir iš čia pateiktų faktų, prakeiktai kartojasi. Tad gal ir ne žudanti nuodėmė dar sykį pakartoti, ką gegužės 9-ąją Kijevo forume „Karas, kuris tęsiasi: Antrojo pasaulinio karo tragedija bei pamokos naujoje tikrovėje“ nurodė šeštoji Latvijos prezidentė Vaira Vīķe-Freiberga: šovinistinius, imperialistinius naratyvus ypač mėgstąs V.Putinas, pripažinęs, jog jį auklėjo propagandiniai filmai apie sovietinį heroizmą, panašu, įstrigo „laiko mašinoje“ ir taip ir nesugebėjo užaugti iki supratimo apie demokratijos naudą.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
liublino-trikampis-msz_1605603754-4c8304fbe728d983aa35f30c24e7cedc.jpg
Propoganda
Naujiena
Kas tai ir kam tai?
Aktualu daugeliu atžvilgių, kad ir dabartinių agonizuojančio Baltarusijos...
putin-erdoganas-afp-scanpix_1605250651-492924bd3cdc7d1210a816c1ffe93b3f.jpg
Politika
Naujiena
Rusijos žaidimai tarp ambicijų ir galimybių
Ruduo posovietinėje erdvėje buvo karštas, ir kalba čia ne apie orą....
aleksander-lukaszenka_1604661730-6e5fd055c8e253b1fd9b60098ea72a1f.jpg
Politika
Naujiena
A.Lukašenkos režimas - jau kaip regioninis...
Daugėja ženklų, jog Europos Sąjunga (ES) veikiausiai netaikys personalinių...