„Danajų dovanos“ nuo COVID-19 kaip mėginimas „išsipirkti“ iš sankcijų
  • Titulinis
  • Propaganda
  • „Danajų dovanos“ nuo COVID-19 kaip mėginimas „išsipirkti“ iš sankcijų
„Danajų dovanos“ nuo COVID-19 kaip mėginimas „išsipirkti“ iš sankcijų

„Bijok danajų, dovanas nešančių!“ - žodžiai iš romėnų poeto Vergilijaus Maro poemos „Eneida“, kuriais žynys Laokoontas bandė atkalbėti trojėnus nuo minties įsitempti į miestą graikų (danajų) jiems neva dovanotą medinį arklį. Arklio viduje pasislėpę danajai atidarė saviškiams Trojos vartus, ir miestas buvo nugalėtas po dešimties metų trukusios karo apgulties. Nuo tada danajų dovanomis įvardijama veidmainiškai dangstoma klasta. Danajų dovana pražūtinga tam, kas ją gauna.

Pora tos pačios dienos faktų - geografiškai gal nutolusių, vis dėlto semantiškai ir simboliškai  giminingų.

Balandžio 11-ąją Baltarusija atsisakė pirkti 30 tūkstančių rusiškų COVID-19 diagnozuojančių testų ir dėl į aklavietę patekusių derybų jų pirkimo klausimu, ir abejotino patikimumo (pasak Maskvos „Kommunarkos“ ligoninės vyriausiojo gydytojo Deniso Procenko, jų koronaviruso nustatymo tikimybė siekia 60 proc.). Kaip interviu interneto leidiniui „tut.by“ nurodė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, jų ne ypač reikia, kai baltarusiai patys ėmė testus gaminti, be to, 50 tūkstančių gavo iš kitų valstybių.

Tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė memorandumą dėl paramos Italijai kovoje su COVID-19. Dokumente nurodoma, jog nors pagrindinis Vašingtono rūpestis yra amerikiečiai, Jungtinės Valstijos nesikrato lyderystės, priešingai nei skelbia Kinijos bei Rusijos dezinformacija. Amerika planuoja teikti Italijai humanitarinę paramą bei įrengti joje keletą lauko ligoninių, be to, remti italų verslą. Tokiu būdu tebesitęsia ir, matyt, neribotą laiką tęsis retorinis „ping pongas“ Kremliaus tikro arba tariamo altruizmo tema.

Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje po susitarimo tarp Italijos ministro pirmininko Giuseppės Contės ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino į Italiją pasiųstos kelios rusų misijos su įranga, ant kurios užrašyta „Su meile – iš Rusijos“, sulaukė įvairių interpretacijų.

Ir lietuviškoje viešojoje erdvėje cituotas britų cheminės, biologinės, radiacinės ir branduolinės gynybos pulko buvęs vadas atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas Gordonas interviu dienraščiui „The Telegraph“ konstatavo, jog užuot kovoję su koronavirusu, virš 100 rusų kariškių, taip pat cheminio ir biologinio karo ekspertų slapta rinks žvalgybinius duomenis. Pasak britų pulkininko, italams ne itin reikalinga papildoma senstančios rusų biologinės ir radiologinės įrangos partija, kai jie patys yra šios rūšies ginkluotės NATO ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai. Ir Neapolio dienraštis „La Stampa“ pažymėjo, jog 80 proc. rusų atgabentos įrangos ne ypač naudinga.

JAV geopolitikos žurnalas „Foreign Policy“ nurodė dar vieną priežastį, dėl ko rusų misija atrodo įtartina. Italija - viena daugiausiai kariniu personalu prisidedančių valstybių NATO užsienio misijose, 166 jos kariai šiuo metu dislokuoti Latvijoje. Maždaug tuo metu, kai į Italiją išsirengė Rusijos pareigūnai, NATO naikintuvai netoli Aljanso oro erdvės perėmė rusų orlaivį. Natūralu, kyla klausimų, ar rusų vizitas nepašauktas kaip nors keisti Italijos poziciją NATO solidarumo klausimu. Pastaraisiais metais Maskva stengiasi palaikyti kiek įmanoma glaudesnius santykius su Italija, yra prašiusi Romos padėti įtikinti ES panaikinti Rusijai dėl 2014 m. įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos taikomas sankcijas. Briuselis po Maskvos bei Pekino dovanų Italijai viešai padarė išvadą, jog Kinija bei Rusija naudojasi kova su koronavirusu siekdamos plėsti savo įtaką.

Gana savotiškai atrodo ir Rusijos pagalbos Amerikai „saga“. Kai balandžio 1-ąją Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų lėktuvas į ypač nuo COVID-19 kenčiantį Niujorką nuskraidino apsaugos priemonių nuo koronaviruso krovinį, ši akcija Rusijoje reklamuota kaip humanitarinė parama. Dabar tarptautinėje viešojoje erdvėje jau nurodoma, kad amerikiečiai už krovinį mokėjo. Pasak interneto leidinio „Newsland“, Maskva esą tebeparduoda apsaugos priemones Amerikai, pradedant balandžio 1-ąja kiekvieną dieną iš karinio oro uosto „Čkalovskij“ kyla lėktuvai su įranga, skrydžiai tęsis bent iki balandžio vidurio. Tačiau tai nebereklamuojama dėl nepalankios opinijos pačioje Rusijoje, kurios piliečiai pasipiktinę parama kitiems, kai apsaugos priemonių (pirmiausia gydytojams) trūksta tėvynėje.

Vis dėlto prasminga patyrinėti Maskvos taikomo humanitarinių klausimų sprendimo būdo paveldą. Niekas neginčija paramos kaip kilnaus gesto prasmės, bet tik ne kaip ideologijos propagandos kiršinimo bei priešinimo tikslais ar siekiant sau palankaus sandėrio. Priešingai nei pagalbos ranką tiesiantis ir nieko už tai nesitikintis biblinis samarietis, Maskva, panašu, tiesia pagalbos ranką, kai ko už tai vis dėlto tikėdamasi.

Savo laiku plačiai sklido istorija apie rusų advokatę Nataliją Veselnickąją , kuri pro „užpakalines duris“ siekė atšaukimo 2012 metais JAV Kongreso priimto Sergejaus Magnickio įstatymo, pagal kurį sudarytas Rusijos piliečių, kaltinamų žmogaus teisių pažeidimais, sankcijinis sąrašas. Tuo reikalu ji 2016-ųjų birželį Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ susitiko su dar būsimo prezidento sūnumi Donaldu Trumpu jaunesniuoju, žentu Jaredu Kushneriu ir buvusiu JAV prezidento patarėju, dabar už pinigų plovimą įkalintu Paulu Manafortu. Susitikimo pretekstu pasitelktas rusų teisininkės laiškas su pasiūlymu iš Rusijos vyriausybės gauti D.Trumpo tuometinę varžovę Hillary Clinton kompromituojančios informacijos.

Kartojasi tarptautinės spaudos pranešimai apie Maskvos mėginimus „susitarti“ su Olandija dėl kompensacijų išmokėjimo „tyliai“ (tai yra, be teismo) artimiesiems aukų tragedijos, kai 2014 m. liepą virš Rusijos agresiją jau patiriančios Rytų Ukrainos rusiška raketa žemė-oras numuštas „Malaysian Airlines“ lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės, įskaitant 80 vaikų.

Balandžio 8-ąją Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Belgija ir Estija (gaila, sąraše nėra Lietuvos) bendru pareiškimu reagavo į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje svarstytą klausimą dėl „Malaysian Airlines“, sveikino kovo 9-ąją Hagoje prasidėjusį teismo procesą dėl tragedijos bei reiškė tvirtą įsitikinimą, kad jis bus nepriklausomas, nešališkas bei profesionalus. „Koks duobėtas bebūtų kelias, tikros tragedijos priežastys bus nustatytos, nusikaltimo užsakovai bei vykdytojai turės atsakyti.“ – apibendrino šalys, rezoliucijos autorės. Šiaip jau pasaulyje niekam nekyla abejonių, jog zenitinė sistema „Buk“ į rytų Ukrainą pristatyta iš Rusijos.

Baltijos šalių garbei dera priminti, jog jos yra vienos nuosekliausių S.Magnitskio bei kitų sankcijų šalininkių kaip spaudimo priemonei Maskvai grįžti prie civilizuoto problemų sprendimų kelio. Šiame interneto puslapyje apie tai skaitykite publikacijoje „Magnitskio sąrašas“ - ir baltų indėlis į skaidrumą dabartinėje geopolitinėje sumaištyje“.

Europos Parlamento (EP) Lietuvos delegacijos vadovas Andrius Kubilius su EP nariais Petru Auštrevičiumi ir buvusiu Lenkijos užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu balandžio pradžioje raštu kreipėsi į Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen ir kitus EK vadovus, reikšdami susirūpinimą dėl Kremliaus spaudimo Vakarams panaikinti sankcijas naudojantis „Covid-19“ situacija po to, kai kovo 26-ąją per G-20 lyderių virtualią konferenciją Rusijos prezidentas V.Putinas „susirūpino“ sankcijų atšaukimu valstybėms, kurias šios ypač kamuoja. Esą dera konsoliduoti pastangas kovai su koronavisurusu, mat tai gyvybės ir mirties klausimas. Na, taip, po „Malaysian Airlines“ lėktuvu skridusių 298 žmonių žūties...

Taigi apskritai netrūksta faktų, kai Kremliaus „danajai“ vadovaujasi abejotinais etiniais-moraliniais metodais. Kiek/ar ši taktika civilizuota bei veiksminga, rodo, tarkime, toks „vertybinio barterio“ mėginimas.

Jeruzalės apygardos teismas balandžio 8-ąją laikinai sustabdė Aleksandro parapijos komplekso  Jeruzalėje perdavimą Maskvai, dėl ko sausio 23-ąją per Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-mečio minėjimą Jeruzalės Holokausto memoriale ir muziejuje „Yad Vashem“ (Izraelio politologas Emilis Shleymovichius renginį palydėjo komentaru, jog jis buvo paverstas politinio barnio arena ir virto pasityčiojimu iš tragedijos) „tiesiai“ susitarė Izraelio ministras pirmininkas Beniaminas Netaniahu ir Rusijos prezidentas, pažadėjęs „mainais“ už kompleksą Jeruzalėje iš kalinimo išleisti Izraelio pilietę Naamą Issachar, pernai už 9,6 gramo hašišo nuteistą septyneriems su puse metų kalėjimo už narkotikų kontrabandą, nors sulaikyta Maskvos oro uosto išvykimo zonoje ji prie bagažo niekaip nepriėjo, tad apie kontrabandą negalėjo jokios kalbos.

Panašu, mergina tapo „neformalios“ susitarimų diplomatijos įkaite. Galų gale ji paleista, bet į Aleksandro parapijos kompleksą pretenduojanti Rusijos imperatoriškoje stačiatikių palestiniečių draugija gali likti it musę kandusi, nes atsišaukė jos savininkė Vokietijoje registruota Rusų stačiatikių Šventorios Žemės draugija, kuri nusprendė reikalą spręsti civilizuotai, kreipdamasi į teismą. Šiaip jau ši kaip ir kitos aukščiau išdėstytos istorijos primena vertybinį groteską.

 

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti