Ciniškai chuliganiška „civilizacija“ ima gauti grąžos?
Ciniškai chuliganiška „civilizacija“ ima gauti grąžos?

Rusijos valstybinėje televizijoje „Rossija-1“ gegužės 17-ąją paskelbtame (įrašytas rugsėjį) prezidento Vladimiro Putino interviu šis savo 20 metų valdomą šalį pavadino ne šiaip valstybe, o ištisa „atskira civilizacija“ - esą jei nebūtų civilizacija, neturėtų ginkluotės, kokios nėra niekur kitur. Rusija privalo vystytis, neišleisdama iš akių to, kas darosi/daroma kitose valstybėse, taigi pažangiausių technologijų pagrindu. Apibendrinant, Rusijos prarasti negalima, todėl ir neišleistinos iš akių technologijos.

Kalbos apie atskirumą, suverenumą (pavyzdžiui, „suverenią demokratiją“) šioje valstybėje nenaujos, bet, reikia pasakyti, „atskira civilizacija“ pastaruoju metu demonstruoja ne šiaip aktyvumą, o su ypač agresyvaus santykio į „kitus“ elementais. Tverėje pašalintos atminimo lentelės NKVD 1940-aisiais sušaudytiems belaisviams lenkams, Čeliabinske išniekintas paminklas Rusijos pilietiniame kare po Spalio perversmo dalyvavusiems čekų legionieriams, Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl rusų belaisvių naikinimo suomių koncentracijos stovyklose per Antrąjį pasaulinį karą, gėles ant vokiečių karių bei pabėgėlių kapo padėjusiam Kaliningrado srities Baltijsko gyventojui Sergejui Dustinui užvesta byla pagal baudžiamjo kodekso straipsnį dėl nacizmo reabilitavimo. Ir taip toliau.

Kaip nurodo Miunchene reziduojantis rusų publicistas Ilja Milšeinas, panašūs įvykiai šiandien nutinka kone kasdien, vargu ar būtų suklysta manant, jog nesitaikstymo su buvusiais ir esamais priešais demonstravimas yra valstybinės politikos dalis „visokių“ vokiečių, lenkų, čekų, suomių, baltų etc. atžvilgiu. Priešai būtent tokiu būdu „gyvena“ V.Putino galvoje, tai aidu „atsikartoja“ Rusijos regionų lyderių, tardytojų, „keršytojų-entuziastų“ veikmuose.

Vienas Rusijos „atskiros civilizacijos“ veidų yra vardu infodemija, apie ką tarptautinėje viešojoje erdvėje kalbama nuolat ir seniai ir ką programos „Kremlin Watch“ vadovė Veronika Víchová iš Prahoje įsikūrusios organizacijos „Europos vertybės“ vadina manipuliavimu informacija. Tuo užsiima ir Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės, turinčios biurus Europos Sąjungos (ES) valstybėse (pavyzdžiui, Čekijoje tokių atstovybių - net apie 40).

Pasak tyrėjos, V.Putinas ir jo aplinka (būtinai su Kremliui ištikimais verslo oligarchais) siekia išlikti valdžioje kuo ilgiau, tad pirmiausia vadinamojo „artimojo užsienio“ (Rusijos valdančiojoje klasėje labai gaji sąvoka) šalyse Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje, bet ir kitur (dalį „oponentų“  vardijome antroje-trečioje pastraipose) vykdo agresyvią politiką, kad pačios piliečiai nematytų sektinų pavyzdžių, sėkmės istorijų, rodančių, kad gali būti kitaip nei tėvynėje, ir „netrukdytų“ valdančiajam elitui išlikti.

Gi poreikis vykdyti agresyvią politiką visur, kur tik įmanoma, kreipia rusų valdančiosios klasės žvilgsnį kuo toliau į Vakarus (dabar jau pradedant Baltijos valstybėmis), kurie „pratinami“ būti tolerantiški Kremliaus agresyvumui, per daug nekreiptų į jį dėmesio. Tam tinkami pretekstai prieš daugiau nei dešimtmetį buvo migrantų, dabar COVID-19 pandemijos iššaukta krizė.

Kremliuje seniai įtvirtinta praktika, jog krizės - tai laikas, kai žmonės ypač imlūs neigiamoms emocijoms, tada ir tinkamiausia pirmesti kitiems savo naratyvus. Problema čia ne diskusijose, pavyzdžiui, istorinio teisingumo tema. Kalbėti tenka apie metodą, kai geriausia gynyba - puolimas. Kaip tai susiję su „suverenia Rusijos civilizacija“? Beveik tiesiogiai, nes vienas svarbių tos civilizacijos ingriedientų - beatodairiškas chuliganizmas, atsaini panieka laiko tikrintoms etikos bei padorumo normoms taip pat pažangiausių technologijų pagalba, - šia prasme Rusijos lyderis teisus.

Bet puola jau ne tik Maskva. Gegužės 18-ąją iš naujienų agentūrų sužinojome, kad iš Rusijos siekiantys išmušti kompensaciją už prarastus pinigus, Kremliui nusavinus bendrovę, buvę korporacijos YUKOS akcininkai Nyderlandų apeliaciniame teisme šventė pergalę, kai šis priėmė sprendimą areštuoti degtinės „Stolichnaya“ ir „Moskovskaya“ prekės ženklus Belgijos, Nyderlandų ir Liuksmeburgo teritorijose. Kaip nurodė vienas buvusių akcininkų Timas Osbornas, šis sprendimas – tik pradžia, kai/jei Maskva ignoruoja tarptautinių teismų sprendimus, bus siekiama Rusijos turto konfiskacijų. Rusija dar gali apskųsti sprendimą Olandijos aukščiausiame teisme, bet tokių procesų paraktika rodo, jog niekas nepasikeis, konfiskacijos niekas neatšauks. Apeliacinis teismas Haagoje vasario 18-ąją įpareigojo Rusiją pinigus praradusiems YUKOS akcininkams sumokėti apie 57 milijardus dolerių.

Ši istorija gimininga dar vienai „šviežiai“ Maskvos bandymo bylinėtis baigčiai (ne taip svarbu, kad iš „kitos operos“), kai Europos Sąjungos (ES) teismas gegužės 20-ąją priėmė sprendimą, įpareigojantį vamzdyno „Šiaurės srautas-2“, kuriam nuosekliai priešinasi Baltijos šalys, Lenkija bei Ukraina, operatorių laikytis ES reguliavimo normų, pagal kurias projekto iniciatorius koncernas „Gaprom“ neturės gamtinių dujų monopolijos vamzdžiuose ir privalės įsileisti nepriklausomus tiekėjus. Ir čia rašėme (tekstas „Lietuvos pradėtas energetinių išteklių diversifikacjos vajus įsibėgėja“), jog Baltijos šalis šio amžiaus pradžioje „baudusiam“, dabar tą patį mėginančiam daryti su Ukraina rusų dujų monopolininkui tai reiškia planuoto pelno mažėjimą per pusę.

Beveik 100 medikų iš kelių šalių gegužę atviru laišku, kuris paskelbtas globalios visuomeninės organizacijos „Avaaz“ interneto puslapyje, paragino interneto socialinių tinklų savininkus imtis priemonių prieš dezinformaciją koronaviruso tema - pavyzdžiui, jog šis pagamintas JAV arba Kinijoje kaip biologinis ginklas. Dezinformacijos pažangiausios apraiškos „Fake News“ tėvynė šiaip jau žinoma, taigi, kaip sakoma, lašas po lašo...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdama Bundestage gegužės 13-ąją nurodė, kad vokiečių prokurai surinko pakankamai įrodymų, jog Rusija prisidėjo prie interneto įsilaužėlių atakos prieš Vokietijos parlamentą 2015 metais ir prieš ją gali būti imtasi priemonių, ta proga priminusi čečėnų kilmės Gruzijos piliečio Zelimkhano Khangoshvili nužudymą praėjusią vasarą Berlyne. Po žmogžudystės Vokietijos sostinės centre vidury dienos vokiečiai apkaltino Maskvą nepakankamu bendradarbiavimu, tiriant nusikaltimą, ir išsiuntė porą rusų diplomatų.

Per ataką prieš Bundestago kompiuterių sistemą pavogtas ne tik didžiulis kiekis informacijos apie vokiečių politikus, bet ir duomenys iš A.Merkel parlamentinio biuro. Vartotojas Scaramouche slapyvardžiu kanclerės kompiuteryje įdiegė virusinį laišką apie karą Ukrainoje, kurį atidarius aktyvavosi kenkėjiška programa, leidusi interneto įsilaužėliams prieti prie parlamento kompiuterių tinklo. Pagrobti mažiausiai 16 gigabaitų informacijos paskelbti „WikiLeaks“ interneto puslapyje, kurio iniciatorius bei įkvėpėjas Julianas Assangeas Londone laukia teismo dėl ekstradicijos į Jungtines Valstijas, kur jam pateikta 17 kaltinimų dėl šnipinėjimo bei sąmokslo. Kanclerės laimei, kadangi tai buvo ne vyriausybės kanceliarijos kompiuteris, pagrobta daugiausia asmeninio pobūdžio, o ne konfidenciali informacija.

Kaip nurodė apie tai pranešęs žurnalas „Der Spiegel“ su nuoroda į Vokietijos federalinės kriminalinės policijos valdybą, Federalinę informacinio saugumo tarnybą bei privačias informacinės saugos kompanijas, tyrėjai rusus demaskavo, sugebėję atkurti ataką. Vokietijos federalinis prokuroras gegužės 5-ąją gavo iš teismo tarptautinį orderį Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karininko Dmitrijaus Badino areštui (vokiečiai identifikavo dar vieną įsilaužėlį rusą, bet nepavyko surinkti pakankamai įrodymų gauti orderį jo suėmimui). 29-erių karinio dalinio nr. 26165 Maskvoje pareigūnas priklauso interneto įsilaužėlių grupei „Fancy Bear“, amerikiečiai įtaria jį atakomis prieš pasaulinės antidopingo agentūros WADA bei JAV demokratų partijos štabo kompiuterius per prezidento rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Be abejo, Kremlius bei Rusijos užsienio reikalų ministerija bet kokį prisidėjimą prie interneto įsilaužėlių atakų visada neigė ir neigia, vis dėlto moralas šįkart toks, kad jaunam rusui D.Badinui durys į užsienį užsivėrė gal net visam laikui. „Hibridinio karo“ fragmentas, nieko naujo, bet irgi lašas po lašo...

„Deutsche Welle“ su nuoroda į naujienų agentūrą „The Associated Press“ gegužės 5-ąją informavo apie Jungtinėse Valstijose vertinamus 8 Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus lapkričio 3-ąją  scenarijus. Pasak agentūrų, Amerikos vidaus saugumo ministerija bei Federalinis tyrimų biuras su kandidatų (reikia suprasti, Donaldo Trumpo ir Joe Bideno) atstovais slaptose konsultacijose aptarė tokius klausimus kaip manipuliavimas informacija bei rinkėjų duomenimis, tai yra 2016-ųjų prezidento rinkimuose aktualizuotais scenarijais, kurių aktyvavimo rusų interneto įsilaužėlių autoryste Amerikos specialiosios tarnybos neabejojo ir neabejoja. Kadangi tai jau buvo 2016-aisiais, kartojimasis nurodo į fantazijos stoka, „žanro krizę“, kam Amerika šįkart rengiasi iš anksto.

Jau patikimai be iliuzijų į Rusiją žvelgia interneto socialinių tinklų valdytojai, vienas kurių „Facebook“ vykdantysis direktorius Markas Zukerbergas gegužės 21-ąją pareiškė esąs įsitikinęs, jog Rusija tęs „Fake News“ praktiką ir jo valdomame tinkle. Pasak M.Zukerbergo, kompanija „Facebook“ jau dalyvauja gigantiškose kovose bei „ginklavimosi varžybose“, siekdama apsaugoti Ameriką iš išorės skleidžiamos dezinformacijos.

Kad nuo iliuzijų išsivaduotų didžiausio planetoje interneto socialinio tinklo šefas, veikiausiai turėjo „nutikti“ precedentai tokiose „nežymiose“ ir Baltijos valstybėse kaip Estija, kur Kremliaus ruporo „Sputnik“ padalinio interneto svetainės visi darbuotojai buvo priversti nuo sausio 1-osios išeiti iš darbo dėl ypač kryptingų Talino veiksmų prieš propagandinį kanalą.

Ukrainoje rugsėjo 17 dieną dar pats „Facebook“ likvidavo koordinuotai melagingas žinias skleidusius 168 interento paskyras, 149 puslapius bei 79 grupes. Jau gegužės 12-ąją interneto dienraštis „Censor. NET“ informavo apie Ukrainos saugumo tarnybos nutrauktą veiklą interneto agitatorių, kurie pagal rusų kuratorių nurodymus skelbė raginimus versti šalies valdžią, peržiūrėti sienas, kurstė mitingus Ukrainos federalizacijos naudai, melavo apie COVID-19. Laisvasis pasaulis nestovi vietoje, reaguodamas į rusų provokacijas, reikia pasakyti, gana inertiškas.

Maskvoje „tebegrojama“ pagal kelerių metų senumo algoritmą vargu ar be vyriausiojo patrono žinios. Kaip gegužės 9-ąją diskusijoje internetu Kijeve surengtame forume „Karas, kuris tęsiasi: Antrojo pasaulinio karo tragedija bei pamokos naujoje tikrovėje“ nurodė šeštoji Latvijos prezidentė Vaira Vīķe-Freiberga, šovinistinius, imperialistinius naratyvus ypač mėgstąs V.Putinas, pripažinęs, jog jį auklėjo propagandiniai filmai apie sovietinį heroizmą, panašu, įstrigo „laiko mašinoje“ ir taip ir nesugebėjo užaugti iki supratimo apie demokratijos naudą. Be abejo, niekas, jokia pandemija neprivers Rusijos prezidento atsisakyti agresyvių užmačių ir posovietinės erdvės, ir visų Vakarų atžvilgiu. Tik reikalas tas, kad visi užmačias vis geriau perpranta.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti