Abejingi Vakarai ir geradarė Rusija: žlungantis mitas
Abejingi Vakarai ir geradarė Rusija: žlungantis mitas

„Ačiū, brangus Macronai, brangi senjora Merkel! Ačiū, kad palikote mus, kai mums taip reikia pagalbos! Ačiū, kad nesuteikėte mums galimybės įsigyti iš jūsų paprastų kaukių ir kitų medicinos prekių kovai su viruso plitimu“. Tokiais priekaištais įtakingiausių ES valstybių lyderiams prasideda vaizdo įrašas, kurį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė televizijos kanalo „Calabria TV“ žurnalistas Lino Polimenis.

Emocingame 8 minučių trukmės įraše taip pat kreipiamasi į  JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Johnsoną, neva izoliavusius Italiją, užuot jai padėjus. Čia pat primenamos ir senesnės krizės: „Jūs sugriovėte vargšę Graikiją savo finansine politika, jūs mėginote kažką panašaus padaryti ir su Italija, bet kol kas jums nieko nepavyko. O dabar, tikriausiai, jūs nutarėte pasinaudoti situacija, nusprendėte išnaudoti galimybę ir suduoti paskutinį smūgį, bet jūsų aklas egoizmas nenumatė, kad virusas neturi sienų, jis smogs visiems, taip pat ir jums!“ – su nuoskauda balse sako vaizdo įrašą įgarsinusi aktorė.

Reikia pastebėti, kad profesionaliai parengtas vaizdo įrašas tikrai įtaigus ir negali nekelti žiūrovų emocijų. Gražius Italijos vaizdus: gamtą ir miestus, bažnyčias ir parkus, muziejus ir jų dailės šedevrus, antikos palikimą ir kulinarines tradicijas lydi žodžiai apie ypatingą šios šalies įtaką Europos ir pasaulio civilizacijai.

„Tai mes, italai, padovanojome jums meną ir kultūrą, kuri yra mūsų ir jūsų civilizacijos pagrindas, padovanojome jums aukščiausią grožio harmonijos, balanso, kurį kada nors pasiekė žmogus, išraišką. Tai mes, italai, kurie iš pradžių padovanojome jums civilizaciją, kurią jūs paskui sugriovėte, įtraukdami pasaulį į viduramžius, o po to, kai mums pavyko prisikelti ir atgimti, vėl padovanojome jums pasaulinę civilizaciją, meną, geografiją, ekonomiką, švietimą,“ – pasakoja filmuką įgarsinusi aktorė.

Žinią apie šį vaizdo įrašą netruko pasigauti Rusijos žiniasklaida, pateikdama jį kaip labai teisingą ir labai populiarų. Štai laikraščio „Russkaja gazeta“ interneto portale teigiama, kad vos kelias dienas filmukas sulaukė daugiau nei 2 mln. peržiūrų. Tuo galima tikėti, o galima ir ne, mat populiariajame Youtube susidomėjusiųjų šio įrašu skaičiai gerokai kuklesni – itališka jo versija sulaukė kiek daugiau nei 26 tūkst., o rusiška – nepilnų 4 tūkst. peržiūrų. Beje, rusiškais subtitrais papildyto ir Rusijos interneto vartotojų paskelbto įrašo komentarai diametraliai priešingi, bet abiem atvejais labai simptomiški.

„Užjaučiu... verkiu drauge su jumis... dabar jūs žinote, kas yra kas... Europos Sąjunga galutinai žlugo... tai jos vertybės“ , - rašo viena komentatorė. Tuo tarpu kitam rusakalbiam žiūrovui filmukas sukėlė visai kitokias mintis: „Kiek šiame vaizdo įraše patoso ir šovinizmo! Kažkam labai knieti įkalti pleištą tarp ES šalių. Principas „skaldyk ir valdyk“. Jei neklystu, Italijos valdžioje dabar ultradešinieji populistai – euroskeptikai, labai draugiški Kremliui. Žodžiu, jei šis vaizdo įrašas iš tiesų Made in Italy, tai asmeniškai man nekyla abejonių, kas jo prodiuseris.

Jei pirmajame komentare aiškiai matyti pagrindinė filmuko kūrėjų (ar užsakovų) siunčiama žinia (ES – egoistiškas, amoralus ir griūvantis darinys), tai antrajame atsiliepime netiesiogiai siūloma pagalvoti, kam tokia žinia naudinga. Ir čia noromis nenoromis žvilgsnis krypsta į Rusiją. Juolab, kad rusiškoji vaizdo įrašo versija Youtube pasirodė jau vykstant pompastiškai humanitarinės pagalbos akcijai, kurią Italijai pasiūlė Maskva. Pažvelkime, kaip pasakojimas apie Vakarų egoizmą ir Rusijos meilę įtelpa į platesnį propagandos kontekstą.

Kaip jau pastebėjome, minėtas vaizdo įrašas sukonstruotas iš klasikinių tiesos ir netiesos kaladėlių. Tai, kad Italiją galima laikyti Europos kultūros lopšiu, be abejo, tiesa. Tai galbūt tiesa ir antroji žinutės dalis – Europa ir kitos Vakarų valstybės nei sugeba, nei nori padėti savo draugams, patekusiems į bėdą? O jei taip, tai galbūt neverta kliautis nei ES solidarumu, nei transatlantine saugumo sistema?

Be abejo, negalima – tokią mintį vartotojams kala į galvas rusiški ar prorusiški propagandos ruporai. O ir kaip galima ja pasitikėti, jei NATO partneriai ne tik nepadeda vieni kitiems, bet dar ir kaišioja pagalius į ratus? Tokį teiginį turėjo iliustruoti Kremliaus kontroliuojamų kanalų paskleista melaginga naujiena – neva per savo oro erdvę Rusijos lėktuvų, gabenančių humanitarinę pagalbą Italijai nepraleidusi Lenkija.

Kovo 24 dieną gausybė rusiškų internetinių naujienų portalų ir kai kurie Kremliaus propagandą atkartojantys lietuviški tinklalapiai, pavyzdžiui, bukimvieningi.lt  ėmėsi platinti žinią, kurią socialiniuose tinkluose paskleidė Rusijos Federacijos Tarybos informacinės politikos komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas. Cituojamame šio politiko pareiškime rašoma: „Lenkija nepraleido Rusijos lėktuvų su pagalba Italijai per savo oro erdvę. Tai valstybinės politikos lygio niekšybė. Juo labiau, kad pagalba buvo skirta Lenkijos sąjungininkei ES ir NATO. Nuo šiol Rusija neturėtų daryti jokių nuolaidų Lenkijai. Jokių“.

Šioje žinutėje yra tik kruopelė tiesos: kaip rodo pasaulinės skrydžių stebėjimo tarnybos portalas flightradar.com, iš Pamaskvės Čkalovsko karinio aerodromo iki Romos rusų lėktuvai išties skrido dideliu 2400 km lanku per Voronežą, Rostovą prie Dono, Juodąją jūrą, Stambulą, Salonikus, Albaniją ir Adrijos jūrą. Tačiau likusioji žinios dalis – visiškas melas. O tiesa yra ta, kad skristi per Lenkija rusai nė neketino. „Iš Rusijos pusės nesulaukėme jokių prašymų kirsti Lenkijos oro erdvę“, – Taip į Lenkijos naujienų portalo defence24.pl paklausimą atsakė šalies Krašto apsaugos ministerijos viešųjų ryšių skyriaus atstovai. Rusijos paskleistą žinią paneigė ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra (PANSA) atstovas Pawelas Lukaszewiczius. „Teiginiai, esą Lenkijos oro erdvė lėktuvams iš Rusijos buvo uždaryta, yra neteisingi. Oro erdvė virš Lenkijos yra atvira, efektyviai valdoma ir saugi. Oro transportas virš Lenkijos nėra ribojamas“, - sakė pareigūnas.

Nepaisant to, kad ši melagiena subliuško, Rusijos propaganda ir toliau mėgina parodyti Lenkiją kaip nepataisomai rusofobišką šalį, šokančią pagal D. Trumpo dūdelę. Tokioms pat spalvomis piešiama ir Lietuva. Jau kitą dieną po to, kai buvo paskleista melagiena apie Varšuvos nepraleistus Rusijos lėktuvus, lietuviškoje propagandiniame portale sputniknews.lt pasirodė rašinys, kuriame, cituojant kito propagandos kanalo "RuBaltic.ru" autorių Aleksandrą Nosovičių, teigiama: Aršūs Lenkijos ir Lietuvos rusofobai susirūpinę dėl Rusijos humanitarinės pagalbos Italijai. NATO "rytinis flangas" bijo, kad Rusijos virusologų kova su koronavirusu Italijoje sustiprins Kremliaus geopolitinę padėtį ir susilpnins transatlantinį NATO šalių solidarumą. Nėra jokio reikalo parodyti šį solidarumą ir padėti Italijai. Priešingai, kritinėje situacijoje Lenkija atima iš italų medicinines kaukes Iš viso to skaitytojui peršama išvada: NATO ir ES sąjungininkai Baltijos šalis "paliks ant ledo" taip pat, kaip ir italus.

Kai dėl Lietuvos, tai jai Rusijos žiniasklaida piešia beveik apokaliptinį scenarijų – dėl pandemijos ir trūkinėjančių ryšių su Vakarų partneriais šalies neva laukia ekonomikos chaosas, kurio įveikti jai niekas nepadės. Interneto portalas pravda.ru įrodinėja, kad, Šengeno šalims grąžinus pasienio kontrolę, nutruks maisto produktų tiekimas iš Vakarų šalių, pirmiausia – iš Lenkijos, Vokietijos ir Ispanijos, nuo kurių Lietuva yra labai priklausoma. Be to, šalis praras ir didžiąją dalį eksporto rinkos. Rašinyje nė žodžiu neužsimena apie tai, kad bet kokių krovinių judėjimas į Lietuvą ir iš Lietuvos, nepaisant pandemijos, vyksta kaip vykęs.

Galiausiai iš visų savo pačios abejotinų teiginių straipsnio autorė Liubovė Stepušova daro tokią išvadą: „Lietuvos politikams derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prieš Rusiją nukreiptos sankcijos trukdo šaliai tiekti savo žemės ūkio produkciją plačiai Rusijos rinkai. Galbūt laikas labiau galvoti apie savus gyventojus, o ne apie JAV ambicijas.“

Sankcijos čia pabrėžtos neatsitiktinai – šiandien tai itin skaudi tema Rusijai, patiriančiai dvigubą smūgį tiek dėl koronaviruso, tiek dėl rekordiškai kritusių naftos kainų. Štai kodėl Vakarų šalių gyventojams skirtose žinutėse Maskvą mėginama priešpastatyti bejėgei Europai, parodyti ją kaip geradarę ir gelbėtoją, kuriai taikyti sankcijas dabar būtų tiesiog nesąžininga. O pompastiška „humanitarinės pagalbos“ Italijai akcija – kaip reta gera galimybė dar kartą paspausti Vakarus sankcijų atsisakyti, pasinaudojus silpniausia ES grandimi. Silpniausia ne tik katastrofiškų pandemijos pasekmių šiai šaliai, bet ir todėl, kad tarp Romos politikų netrūksta karštų Kremliaus simpatikų, per kuriuos galima daryti įtaką visos ES sprendimams.

Ar pagalba, kurios 80 procentų, pasak Italijos dienraščio „La stampa“, visiškai nenaudinga, davė apčiuopiamų rezultatų? Atrodo, kad, nepaisant, jog socialiniuose tinkluose bloga italų kalba prirašyta tūkstančiai komentarų su Maskvai skirta panegirika ir pasipiktinimu tebegaliojančiomis sankcijomis – šios propagandinės akcijos sėkmė labai abejotina. Kaip „Laisvės“ radijo transliuotame pokalbyje pastebėjo italų žurnalistas Mario Cortis, didžioji dalis Italijos žiniasklaidos supranta, ko verta pagalba iš Rusijos, kuri pati nesusitvarko su pandemijos proveržiu ir už kurios aferą italams vienaip ar kitaip teks atsilyginti.

O tuo tarpu balandžio 3 dieną JT Generalinė Asamblėja atsisakė priimti Rusijos ir dar septynių šalių Kinijos, Irano, Kubos, Sirijos, Nikaragvos, Venesuelos ir Šiaurės Korėjos  pasiūlytą rezoliuciją, dėl kovos su koronavirusu atšaukti sankcijas daugeliui šalių, tarp jų- ir pačiai Rusijai. Tam Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra „Ria novosti“ galėjo priešpastatyti tik piktą pareiškimą, jog „nedidelė sankcijų politikos apologetikų grupė (...) negalėjo atsisakyti savo politizuoto požiūrio ir interesų“.

Belieka palaukti ir pažiūrėti, kokių priemonių savo tikslams siekti dar liko Rusijos arsenale. Naujų „humanitarinės pagalbos“ konvojų? Turint galvoje, kad pačioje Rusijoje katastrofiškai trūksta tiek gydytojų, tiek elementarių apsaugos priemonių o jos sveikatos apsaugos sistema jau griūva, tokių galimybių Maskvai beveik nelieka. Nebent, aukodamas savo piliečius, Kremlius imtų pardavinėti Vakarams paskutinius medicininės įrangos likučius. Vietoje vis labiau nuvertėjančios naftos.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti