Propagandos taikinyje – ir istorija, ir realūs skauduliai
Propagandos taikinyje – ir istorija, ir realūs skauduliai

Propagandiniai išpuoliai tapo savotiška kasdienybe Lietuvoje (ir plačiau – regione). Jų fiksavimas ir analizė kartais jau primena gana monotonišką veiklą. Kita vertus, minėto iššūkio kasdieniškumas nemažina jo reikšmės bei pavojaus. Fiksuoti aktualius propagandinius išpuolius ir jų „stumiamus“ naratyvus reikia pirmiausiai tam, kad galima būtų suprasti, į ką taiko vadinamoji Kremliaus propaganda bei kokiu būdu ji siekia poveikio.

Molotovas ir Ribentropas neduoda ramybės

Jokia paslaptis, kad propagandinių kovų lauku neretai tampa ginčai dėl istorijos. Kremlius gana aktyviai adaptuoja sovietinę istorijos interpretaciją, grąžina į aktualią darbotvarkę pamirštus naratyvus – net tuos, kurie, atrodytų, jau buvo savo laiku demaskuoti kaip melagingi.

Šių metų rugpjūčio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministerija surengė visą propagandinę kampaniją, skirtą Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 80-tosioms metinėms. Šis istorinis įvykis suvaidino tragišką vaidmenį mūsų regiono istorijoje ir faktiškai atvėrė kelią Antrojo Pasaulinio karo pradžiai bei Baltijos valstybių okupacijai.

Prisiminimai apie Molotovo-Ribentropo paktą yra labai nepatogūs Maskvai. Tiesa apie minėtą istorinį įvykį kelią grėsmę ir pamėgtiems Kremliaus istoriniams pasakojimams. Sunku pozicionuoti tuometinę Sovietų Sąjungą kaip „Europos gelbėtoją“ ir „vaduotoją nuo rudojo maro“ žinant, jog 1939 metais Maskva ir Berlynas buvo geri draugai, o pati SSRS įstojo į karą 1939 metų rugsėjo 17 dieną smogdama į nugarą nuo nacių besiginančiai Lenkijai.

Pokalbius apie 80 metų senumo įvykius Kremliaus propaganda bandė užgožti naujų-senų propagandinio pobūdžio naratyvų serija. Pirmiausiai, Rusijos URM prisiminė, jog nepuolimo sutartis su nacių Vokietija buvo pasirašiusios ir kitos valstybė. O tada pasiguodė, jog Lietuva irgi turėtų būti apkaltinta Lenkijos žlugdymu, nes jai 1939 metais buvo perduotas Vilnius. Tarp Maskvos prisimintų argumentų buvo ir teiginys, jog pasirašydama nepuolimo sutartį su Vokietija Sovietų Sąjunga siekė laimėti laiko ir pan. Tarp formuojamų naratyvų buvo ir absurdiški bandymai suversti kaltę dėl Antrojo Pasaulinio karo pradžios… Lenkijai (tai atitinka Sovietų Sąjungos poziciją 1939 metų rudenį).

Maskvos pastangos didelio įspūdžio nepaliko. Galiausiai, nors kitos valstybės iš tikrųjų irgi pasirašydavo sutartis su nacių Vokietija, tik Sovietų Sąjunga šalia pagrindinio susitarimo buvo sudariusi slaptuosius protokolus, kuriais faktiškai buvo padalinta tuometinė Europa.

Priekaištai Lietuvai dėl Vilniaus irgi nėra naujiena. Tiesa, dar 1920 metais sovietinė Rusija taikos sutartyje su Lietuva pripažino pastarosios teritorinį vientisumą su Vilniumi ir Vilniaus apskritimi Lietuvos sudėtyje, tad 1939 metais Vilniaus perdavimas Lietuvai gali būti interpretuojamas kaip atitinkantis minėtos sutarties principus. Nereikia pamiršti ir to, jog Maskvai nebuvo sunku perduoti Vilnių Lietuvai, nes tuo metu jos planuose jau buvo Baltijos valstybių užgrobimas.

Vilniaus klausimas yra prisimenamas Kremliaus propagandoje ne vardan kokio nors istorinio teisingumo, tačiau siekiant sukelti įtampą ir nepasitikėjimą tarp Lietuvos ir Lenkijos – valstybių, kurios šiandien yra vienoje geopolitinėje paradigmoje, t.y. ES ir NATO.

Kol neįveikta skausminga istorija

Moderni Kremliaus propaganda nemažina savo apsukų ir formuojant naratyvus, skirtus diskredituoti sąjungininkų pajėgas Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijoje. Bent jau Lietuva susiduria su tokiomis pastangomis nuolat. Čia irgi galima prisiminti kelis gana šviežius pasakojimus, kuriuos buvo siekiama eskaluoti viešojoje erdvėje.

Šiame kontekste pirmiausiai norėtųsi paminėti netikrą naujieną apie neva vokiečių karių tankais „suartas“ žydų kapines Kaune. Atskleisti visą simbolinę šio pasakojimo paradigmą nėra sunku. Akivaizdžios yra aliuzijos į tą patį Antrąjį Pasaulinį karą (šis istorinis įvykis apskritai yra daugelio istorinių Kremliaus propagandos pasakojimų centre). Taip pat tokiais ir panašiais pasakojimais siekiama įrodyti, jog Lietuva yra faktiškai okupuota NATO, jog aljanso pajėgos elgiasi čia kaip nori ir pan. Beje, būtent tokio pobūdžio naratyvo formavimas – retoriškai atskiriant bei priešpastatant Lietuvą ir NATO – yra būdingas Kremliaus propagandai. Čia irgi yra akivaizdi manipuliacija, nes mūsų šalis yra pilnavertė aljanso narė bei sudėtinė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos dalis.

Ko gero ir žydų kapinės aukščiau pateiktame propagandiniame naratyve atsirado ne atsitiktinai. Žydų naikinimas Lietuvos teritorijoje Antrojo Pasaulinio karo metais savotiškai vis dar yra aštri tema. Ji mėto savo šešėlį ir į dabartį. Pavyzdžiui, iki galo nėra išdiskutuotas ir aptartas kai kurių rezistencijos kovų dalyvių tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas Holokauste. Sudėti šioje sudėtingoje istorijoje visus taškus virš „i“ savotiškai trukdo ir ta pati Kremliaus propaganda, kuri siekia pasinaudoti bet kuria diskusija šia tema savo tikslams pasiekti. Taigi, galima sakyti, jog šiuo atveju Maskvos informacinis puolimas yra nukreiptas į aktualų Lietuvos visuomenės skaudulį. Stimuliuojant jį galima pasiekti didesnės socialinės įtampos šalies visuomenėje, jos susiskaldymo.

Kaip pastangų spekuliuoti šia skausminga tema pavyzdį galima pateikti ir lapkričio 14 dieną Rusijos valstybinės naujienų agentūros RIA-Novosti publikuotą straipsnį „Svastika nėra čia retenybė“. Tūkstančiai žydų Lietuvoje pareiškė apie grėsmę. Minėtame tekste Lietuva yra kaltinama antisemitizmu, teigiama, jog mūsų šalyje žydams yra nesaugu ir pan.

Branduoliniai Kremliaus sapnai

Kalbant apie tai, į ką taiko šiuolaikinė Kremliaus propaganda, būtina grįžti prie saugumo temos aptarimo. Naratyvų spektras čia tikrai neapsiriboja vien fantazijomis apie „vokiečių tankais suartas kapines“. Vienas ryškiausių pastarojo meto propagandinių naratyvų šioje pasakojimų paradigmoje buvo melagingas pranešimas apie tai, jog Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė dislokuoti šalyje JAV branduolinį ginklą.

Nesunku pastebėti, jog „branduolinės fantazijos“ šiandien yra iš esmės būdingos Maskvai. Neturėdamas kitų argumentų Kremlius neretai prisimena savo branduolinį arsenalą. Valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės Rusijoje irgi nevengia minėtos temos. Plačiai žinomas tapo vieno iš propagandinio fronto karių, Rusijos televizijos žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo dar 2014 metais eteryje pasakyta frazė, jog „Rusija yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri gali paversti JAV radioaktyviais pelenais“.

Suprantama, kad ir naratyvas apie JAV branduolinio ginklo „dislokavimą Lietuvoje“ pirmiausiai turėjo paremti vieną iš tradicinių Rusijos propagandos teiginių, jog Baltijos šalys yra tapusios NATO forpostu, nukreiptu prieš Rusiją. Tokio pobūdžio naratyvo eskalavimas taip pat gali savotiškai legitimizuoti potencialaus karinio smūgio Baltijos šalims teisėtumą Rusijos gyventojų akyse (juo labiau, kad jiems iš metų į metus vis kartojama pasaka apie tai, jog Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvena vien fašistai, kurie engia vietinius rusakalbius).  

Propaganda kaip radioaktyvi tarša

Pateikti pavyzdžiai atskleidžia tik dalį išpuolių, fiksuojamų informaciniame kare, kuris nuolat ir plačiai yra vykdomas prieš Lietuvą bei kitas regiono valstybes. Jau ne pirmą kartą tenka rašyti, jog minėtas informacinis karas yra mūsų realybė, prie kurios norom nenorom pripranti.

 

Didžiausias Kremliaus propagandos pavojus yra tas, jog sąmoningais informaciniais veiksmais Rusija siekia formuoti virtualų pasaulio vaizdą. Paradoksalu, bet Kremliaus propaganda pirmiausiai yra pavojinga patiems Rusijos gyventojams, kurie yra atakuojami minėtu virtualiu vaizdu iš visų pusių. Šiuo atveju, iškraipytas pasaulio vaizdas reikalingas Kremliui, kad panaudojant manipuliaciją galima būtų valdyti savo šalies gyventojus, gaunant jų palaikymą skirtingoms geopolitinėms avantiūroms – pradedant Krymo aneksija ir baigiant Maskvos interesų įgyvendinimu Sirijoje. Būtent tai neleidžia pavadinti propagandą ir jos poveikį vien Rusijos visuomenės problema, juo labiau, kad propagandiniai naratyvai šiandien skamba globalioje informacinėje erdvėje, kur faktiškai neįmanoma nubrėžti linijų tarp skirtingų valstybių informacinių erdvių.

Informacinį karą taip pat galima palyginti su ta pačia radiacija, kuri sklinda nepastebimai, bet teršia viską aplinkui. Kremliaus naratyvai irgi viską teršia – pirmiausiai mūsų informacinę erdvę ir viešąją sferą.

 

Viktor Denisenko  



Jums taip pat gali patikti
filejs-3_1579253464-bf0e1a3c751e0316abd5285825d98316.jpg
Propoganda
Kai vieni aktyvistai susikompromituoja,...
Neseniai Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) iškėlė baudžiamąją bylą...
sputnik2_1579779338-dc6b831389bfb1784a318609bc559262.jpg
Propoganda
„Sputnik“ – Rusijos informacinio karo ginklas
2020-01-23
Nuo pirmosios šių metų dienos nustojo veikti Rusijos naujienų agentūros...
propaganda_1583239737-207163d02000b1c1bf0cb6de1fbf3c26.jpg
Amžinas karas ir amžina Pergalė
Šiais metais bus minimas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-metis. Europoje...
putin-pap_1594212409-ef05906e1bb4b4a5a52d4aefafa64e9d.jpg
Visuomene
Naujiena
Vladimiro Putino pavojingai ilgesingas...
Pora interpretacijų Rusijos prezidento V.Putino kurį laiką reikšto primygtinio...
zacharas-prilepinas-itar-tass-scanpix_1597836773-05ba9a3b8bdcb9c4e487ff6f5dcb7809.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus penktosios...
Ryškia asmenybe prokremliškos publikos tituluojamas Zacharas Prilepinas žinomas...
orbanas-putinas-scanpix-ap_1599211332-e9169bce015fbe2d05639099b15643ee.jpg
Politika
Naujiena
Baltijos šalys ir Lenkija vs Vengrija...
Rugpjūčio 13-ąją Europos Sąjungos (ES) šalių pasiuntiniai dėjo gėles žuvusiajam...