Ne atsiriboję, o veikiau mandagūs tie estai
Ne atsiriboję, o veikiau mandagūs tie estai

Tekste „Baltai kaip visada – galima ir sakyti, tradiciškai – ryžtingi“ iš Baltijos sesių lyg ir iškrito Estija, tąkart neminėta iš dalies sąmoningai. Jokiu būdu nesiekta brėžti kokias geografines ar tuo labiau mentalines-geopolitines skirtis. Tiesiog taip susidėliojo vieno mandagaus pasisakymo kontekste.

Ir „lrt.lt“ pastebėjo (06 07) Estijos Užsienio politikos instituto tyrėjos Piretos Kuusik publikaciją instituto tinklapyje, kuriame apibendrinta, jog Lietuva užėmė lyderės poziciją Baltijos šalių gretose užsienio politikos požiūriu. Estijoje pastebėtas Lietuvos užsienio politikos iškilimas, kai ir buvusio ministro pirmininko Jürio Rato, ir šių metų pradžioje jį pakeitusios dabartinės premjerės Kajos Kallas koalicinė vyriausybė sulaukė kritikos ir dėl vangios reakcijos į įvykius Baltarusijoje, ir neryžtingumo santykiuose su Kinija.

Tuo metu Lietuva tapo vienu pagrindinių balsų Baltarusijos klausimu, kai Vilnius skubėjo palaikyti demokratiškos šios šalies opozicijos po rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų ir atvėrė sienas opozicijos veikėjams. Lietuva viešai pasitraukė iš 17+1 bendradarbiavimo su Kinija formato.

P.Kuusik vertinimu, kritika Estijos užsienio politikai pelnyta, nes jai stinga strateginio mąstymo ir ji nerūpestinga. Tyrėja vis dėlto apibendrino, jog lėta reakcija Estijai apskritai nebūdinga, taigi čia išvardyti precedentai gali būti išimtimis iš dėsningumo.

Pasak tyrėjos, Estija neturėtų vertinti Lietuvos iškilimo kaip nuostolio, kai visos trys Baltijos šalys pamažu išauga iš į save orientuotos užsienio politikos. Pasaulyje yra kitų temų nei Rusija ir saugumo padėtis mūsų regione ir, nors pastarasis klausimas liks prioritetiniu, atsiveriant kitoms temoms galima tik sustiprinti savo poziciją sąjungininkų ir partnerių akyse. Talinas turi palaikyti Vilnių, tai netgi turėtų tapti strateginiu tikslu.

Šiandien užsienio politika negali būti grindžiama viltimi, kad visi gali vieni su kitais sutarti, nebeužtenka stoti į kieno nors pusę ir ginti savo vertybes ir principus, dabar stojo laikas daryti. Kalbėjimas apie pasaulio tvarkos, kuri grįsta tarptautine teise, žmogaus teisėmis ir demokratija, negali jos išgelbėti. Gelbsti veiksmai.

Taigi apie juos, lyg ir grąžinant vertinantį naratyvą iš maršruto Talinas-Vilnius į vektorių Vilnius-Talinas, nes gal estai nėra tokie jau visiškai nuosaikūs ar net dvejojantys, o veikiau mandagūs.

Komentuodama Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitą Maskvoje balandį, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) politologė dr. Margarita Šešelgytė nurodė, kad jis Estijai greičiausiai atneš daugiau naudos nei bėdų, nors nuo pat vizito paskelbimo jis vertintas gana prieštaringai ir Estijoje, ir už jos ribų.

Pasak TSPMI politologės, susitikimu su V. Putinu Estijos prezidentė siekė parodyti lyderystę ir kurti įvaizdį asmens, kuris gali derėtis ar kalbėtis sudėtingais klausimais. Siekta parodyti, kad nepaisant skirtingų interesų estai nebijo komunikuoti, juo labiau kad susitikimų tarp Rusijos ir Baltijos valstybių vadovų seniai nebuvo, taigi Estija nusprendė parodyti lyderystę, net jei V. Putinas vizitą tikrai išnaudos (ir išnaudojo) savo naudai.

Politologės manymu, K. Kaljulaid bandymas atnaujinti kontaką su Rusija galėjo būti rizikingas dėl numanomos ukrainiečių ir kartvelų neigiamos reakcijos, ypač kai lietuviai turi labai tvirtą poziciją, kad gina ukrainiečių ir kartvelų interesus ir jei šie nešneka su agresoriumi, Vilnius to irgi nedaro. Pasak M.Šešelgytės, lietuviai visą laiką buvo daug griežtesni nei latviai ir estai.

Talinas tradiciškai palaiko Vilnių, bet, pavadinkime, niekada nepradeda pirmas, nerėžia tiesiai: Rusija agresorė, teroristinė valstybė etc.

Tai dar apie lyderystę.

Estijos vyriausybė birželio 15 dieną patvirtino estų kalbos vystymo programą, pagal kurią nuo 2035-ųjų valstybė nebefinansuos rusakalbių vaikų darželių bei mokyklų. Kaip nurodė ministrė pirmininkė K.Kallas, tai joks kėsinimasis į rusakalbių teises, jų ugdymo įstaigos išliks, tik nebebus finansuojamos vyriausybės ir savivaldybių.

Gegužės 25-ąją Estijos transporto departamentas po atitinkamo Europos Tarybos sprendimo išsiuntė oro kompanijoms rekomendaciją vengti Baltarusijos oro erdvės. Kaip argumentavo Estijos ekonomikos bei infrastruktūros ministras Taavis Aasas, nepaisant dėl sprendimo didėsiančių išlaidų kompanijoms ir keleiviams, ignoruoti Baltarusijos nesenų „demaršų“ su airių kompanijos „Rynair“ lėktuvu, kai kilo pavojus 171 civilinio orlaivio keleiviui, neišeina.

Išvakarėse, gegužės 24-ąją, Estijos prezidentė K. Kaljulaid su kolegomis Latvijos prezidentu Egilsu Levitsu bei Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda pokalbyje internetu apsvarstė bendrus veiksmus spaudžiant Baltarusiją Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) linija. Šalių vadovai išskyrė efektyvių sankcijų svarbą, nes civilizuotas pasaulis turi nustoti bendrauti su Minsko režimu „šilkinių pirštinaičių“ principu ir ieškoti iš tiesų veiksmingų priemonių tramdyti diktatorių.

Po pokalbio prezidentė K. Kaljulaid išreiškė apgailestavimą, kad joks ES pilietis negali laikyti Baltarusijos saugia ore nei sausumoje. Estija kaip JT Saugumo Tarybos nepastovi narė planuoja kuo greičiau inicijuoti Taryboje incidento su „Rynair“ orlaiviu Baltarusijoje aptarimą.

Birželio 5 dieną Estijoje baigėsi gegužės 17-ąją prasidėję kariniai mokymai „Pvasarinis štormas“ (Kevadtorm), kuriuose dalyvavo beveik septyni tūkstančiai Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Latvijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos ir Danijos kariškių. Mokymams vadovavęs generolas majoras Indrekas Sirelas nurodė, kad per tris savaites pasiekta visko, kas planuota, taip pat atkurtas ikipandeminis pratybų režimas (pernai mokymuose tedalyvavo 3,2 tūkstančio estų bei Prancūzijos ir JK kariškių). „Kevadtorm“ - didžiausi Estijoje vykdomi kariniai mokymai, kuriuos kitais metais pakeis irgi didelės pratybos „Siil 2022“ (Ežys 2022).

Bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu Kijeve gegužės 17-ąją Estijos ministrė pirmininkė pareiškė, jog Talinas darys viską, kad NATO bei ES durys Ukrainai būtų atvertos. Ir kad geriausias ukrainiečių atsakas į Rusijos agresiją - sėkmingos reformos, kurios irgi artins Ukrainą prie euroatlantinės integracijos bei gerovės, gi estų parama šiais klausimais visada bus regima ir tiksli. Talinas niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos ir su visa ES jau dirba, kad pusiasalis grįžtų prie laisvojo pasaulio.

D.Šmyhalis savo ruožtu nurodė, kad Ukraina siekia maksimaliai aktyvuoti prekybinius-ekonominius ryšius su Estija, padėkojo Talinui už pasirengimą aktyviai dalyvauti pusiasalį susigrąžinti pašauktos iniciatyvos „Krymo platforma“ inauguraciniame sustikime rugpjūtį.

Gegužės 18-ąją Ukrainoje viešėjusi Estijos ministrė pirmininkė lydima Estijos ambasadoriaus Ukrainoje Kaimo Kuusko aplankė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos rajoną Luhansko srityje Ukrainos rytuose, kur apžiūrėjo modernizuosimą kariuomenės infrastruktūros objektą „Stanica Luhasnkaya“. Jame surengtoje spaudos konferencijoje premjerė K.Kallas: „Šiandien aš čia, kad pasakyčiau: stovime greta jūsų. Padedame Ukrainai septyneris metus po agresijos ir toliau padėsime tiek, kiek reikės. Ukrainos saugumas reiškia visos Europos saugumą. Esu sukrėsta jūsų pasirengimo ginti savo piliečius ir jais rūpintis. Rusijos Federacija turi sumokėti už agresiją.“

Toje pačioje spaudos konferencijoje K.Kallas informavo apie Estijos paramą Donbaso švietimo įstaigoms, kad vietos moksleiviai galėtų gauti tokį pat išsilavinimą kaip visoje Ukrainoje, interneto prieigos vietos kaimuose finansavimą, humanitarinę pagalbą neturtingoms šeimoms. Estija taip pat padės atkurti po nuo pernykščių gaisrų nukentėjusias Luhansko srities teritorijas, finansuodama 70 tūkstančių medžių sodinukų įsigijimą.

Gegužės 3 dieną Vašuvoje minint Abiejų Tautų Respublikos (Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego) konstitucijos 230-ąsias metines iškilmėse su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos lyderiais dalyvavusi Estijos prezidentė K. Kaljulaid nurodė, kad saugumo situacija Ukrainoje ir Gruzijoje nepaisant koronaviruso pandemijos turi likti pasaulio dėmesio centre, paragino kolegas daryti viską, kad taip ir būtų, net jei pasaulis būtų linkęs primiršti šias dvi respublikas.

Balandžio 20-ąją Estijos ministrė pirmininkė K.Kallas pareiškė, kad jos šalis glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais Maskvos sulaikymo nuo agresijos Ukrainoje klausimu, Estija yra tvirta kaip uola Ukrainos suvereniteto kaip ir jos euroatalintinės integracijos reikalu.

Tiek žinių Rusijos ir demokratijos bei laisvės klausimais, kas apskritai yra vienas ir tas pats klausimas, per nepilnus du mėnesius. Viskas net labai tvarkoj su tais estais.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
kersti-kaljulaid-kreml-moskva-vladimir-putin-kohtumine-85959067_1579275849-ec46aa2ed33045d897b949567d339156.jpg
Politika
Putinas pakviestas į Estiją
2019-11-27
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid oficialiai pakvietė Rusijos prezidentą...