Mūšiai dėl sankcijų - Jungtinėse Tautose, 2-ojo pasaulinio karo minėjimuose...
  • Titulinis
  • Politika
  • Mūšiai dėl sankcijų - Jungtinėse Tautose, 2-ojo pasaulinio karo minėjimuose...
Mūšiai dėl sankcijų - Jungtinėse Tautose, 2-ojo pasaulinio karo minėjimuose...

Rusijos dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis balandžio 27-ąją išsiuntė laišką Italijos senato užsienio reikalų komiteto vadovui Vitui Petrocelli su raginimų atšaukti sankcijas Maskvai. Pasak dokumentą paskelbusio italų interneto leidinio „Linkiesta“, ponas L.Sluckis apgailestavo dėl Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje asamblėjoje sužlugdyto priėmimo Rusijos siūlytos deklaracijos, koronaviruso pandemijos akivaizdoje raginančios atsisakyti prekybos karų bei sankcijų, kurios skirtos apeinant JT Saugumo Tarybą (pastovi jos narė Rusija ten turi veto teisę ir yra viena ja naudojimosi rekordininkių).

„Vadinančios save demokratinėmis Vakarų valstybės taiko įvairaus lygio sankcijas beveik trečdaliui planetos gyventojų ir nesirengia jų silpninti net kovos su koronavirusu fone. Ši antihumanistinė linija sunkina kokybiškos medicinos pagalbos teikimą tokiose šalyse kaip Iranas, Venesuela ir neprisideda prie nacionalių ekonomikų atstatymo taip pat Europoje“ – skelbta laiške. Baigiama  tradiciniu raginimu visiems blaiviai mąstantiems Europos Sąjungos (ES), JAV, Jungtinės Karalystės (JK) vadovybėje, pagrindinėse tarptautinėse organizacijose atsisakyti destruktyvios politikos. „Linkiesta“ istoriją apibendrino priminimu, jog Maskva pateikė Italijai sąskaitą už suteiktą pagalbą (taip pat karinę) kovoje su COVID-19.

Balandžio 23-ąją JT Generalinė asamblėja antrą kartą šiais metais atmetė rusų rezoliucijos projektą. Dokumento priėmimui kelią užkirtusiai grupei valstybių vadovavusios Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ryšium su tuo priminė nesiliaujančius Maskvos mėginimus teikti JT Generalinei asamblėjai manipuliacines rezoliucijas.

Balandžio 25-ąją Amerikos ir Rusijos prezidentai Donaldas Trumpas bei Vladmimiras Putinas paskelbė bendrą pareiškimą rusų ir amerikiečių karių susitikimo prie Elbės 75-ečio proga, jame susitikimas su rankų paspaudimais ant sugriauto tilto per upę įvardytas galutinio nacių sutriuškinimo šaukliu, o „Elbės dvasia“ - pavyzdžiu, kaip abi šalys geba atidėti į šalį prieštaravimus ir bendradarbiauti bendro tikslo vardan. Maskva Amerikoje Antrojo pasaulinio karo pabaigą minėti pradėjo gerokai iš anksto - lėktuvas su 30 metrų ilgio Georgijaus juosta jau balandį praskrido virš Čikagos bei Mičigano ežero.

Balandžio 27-ąją Rusijos prezidentas interneto parodos „Stalinas- Churchillis-Rooseveltas“ lankytojams adresuotoje telegramoje ragino antihitlerinės koalicijos šalis-nares grįžti prie solidarumo, kai žmonija dabar susiduria su naujomis globaliomis grėsmėmis. Esą dera visapusiškai išnaudoti Antrojo pasaulinio karo metais sukauptą neįkainojamą tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, kai buvusi Sovietų Sąjunga, Didžioji Britanija, Amerika, pakilusios virš asmeninių ambicijų bei neretai priešingų situacijos vertinimų, veikė solidariai bei koordinuotai laisvės bei humanizmo idealų naudai. To dėka užbaigtas karas bei įtvirtinta globali saugumo sistema kolektyvinių veiksmų ir JT įstatų pagrindu.

Skambūs kvietimai solidarumui, bet ir tokiame kontekste: reaguodamas į Rusijos ir Amerikos prezidentų pareiškimą „Elbės dvasia“ buvęs Ukrainos užsienio reikalų viceministras, ministro pirmininko diplomatinis patarėjas, fondo „Atverk Ukrainą“ stebėtojų tarybos narys Danylo Lubkivskis savo puslapyje „Facebook“ paragino Kijevą būtinai reaguoti į šį gestą nurodant, jog Rusija neturi istorinės nei moralinės teisės savintis pergalės Antrajame pasauliniame kare, nes ją kalė ir milijonų ukrainiečių kraujas. Pasak diplomato, prezidento D.Trumpo noras rasti sąlyčio taškų su V.Putinu negali būti renčiamas Ukrainos ateities sąskaita, negalima žaisti su V.Putino ambicijomis jaustis didžios valstybės lyderiu ir rusišku imperializmu, kuris kasdien atakuoja Ukrainą, kėsinasi į Gruzijos, Moldovos, pačių Vakarų saugumą.

Ggeužės 3-ąją Vokietijos kancleris 1998-2005 m. Gerhardas Schröderis interviu dienraščiui „Tagesspiegel“ pareiškė, jog Krymas niekada nebus grąžintas Ukrainai. „Twitteryje“ sureagavęs Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrejus Melnikas tai pavadino Kremliaus lobisto nevilties šauksmu. Diplomato teigimu, Kijevas vertina gelžbetoninę Berlyno poziciją dėl sankcijų išlaikymo Maskvai bei Krymo aneksijos nepripapažinimo. Ir pasiūlė 76-erių ekskancleriui lažybas, jog dar jam gyvam esant Krymas būtinai grįš Ukrainai.

G.Schröderis ėmė dirbti Rusijai po to, kai per prezidento V.Putino vizitą Berlyne 2005-ųjų rugsėjo pradžioje pasirašytas susitarimas dėl Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Ekskancleris užėmė aukštas pareigas vamzdyną tiesusiame konsorciume, šiuo metu yra Rusijos valstybinės kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas bei Rusijos mokslų akademijos užsienio narys (nuo 2008-ųjų). 2005-ųjų gruodžio 20 dienos interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ G. Schröderį kanclerio poste pakeitusi Angela Merkel nurodė, kad, jos  nuomone, nors sprendimas dėl jos pirmtako karjeros viražo nebuvo politinis, jis galėjo temdyti Vokietijos santykius su Lenkija ir Baltijos valstybėmis. Naujausia istorija rodo, kad ne tik jomis.

A.Melnikas atmetė ir Berlyno mero Michaelio Müllerio kvietimą su kolegomis iš Rusijos ir Baltarusijos gegužės 2-ąją dalyvauti vainikų padėjimo ceremonijoje prie namo Schulenburgring 2, kur tą dieną 1945-aisiais kapituliavo Berlyną gynę Vermachto kariai. Diplomatas padėkojo už ukrainiečių indėlio į Europos išlaisvinimą pripažinimą, bet ir mandagiai nurodė negalįs minėti savo tautos heroizmo su atstovu šalies, šeštus metus kurstančios konfliktą Ukrainos rytuose, kuriame žuvo virš 14 tūkstančių jo tautiečių ir kuris išprovokavo neregėtą rusų ir ukrainiečių susvetimėjimą. Ukrainos ambasadorius taip pat priminė, kad Antrajame pasauliniame kare Raudonosios Armijos gretose kovojo virš 6 milijonų, sąjungininkų sudėtyje – 250 tūkstančių ukrainiečių.

Papildant paveikslą, primintina, jog šiuos metus  Maskva ir V.Putinas asmeniškai pradėjo grubiais Lenkijos puolimais, įvardiję ją vos ne Antrojo pasaulinio karo kaltininke. Simboliniu tokio požiūrio „apibendrinimu“ laikytinas gegužės 7-ąją, prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą, įvykdytas atminties lentų nužudytiems lenkams nuėmimas nuo Tverės medicinos universiteto pastato. Jos dabar (!) nuimtos vietos prokuratūros praėjusių metų pabaigos reikalavimu, ši nurodė neradusi įrodymų, kad Ostaškovsko stovyklos kaliniai lenkai sušaudyti dabartinio medicinos universiteto patalpose. Memorialinėse kapinėse „Mednoje“ Tverės srityje palaidoti 6295 lenkai, sovietų NKVD sušaudyti 1940-aisiais nuo balandžio iki gegužės.

Irgi prie to paties – balandžio 28-ąją interviu dienraščiui „Wprost“ Lenkijos valstybės turto viceministras Januszas Kowalskis neatmetė galimybės, jog šalies vyriausybė gali areštuoti rusų koncerno „Gazprom“ projekto „Šiaurės srautas-2“ turtą kaip kompensaciją už Stokholmo arbitražo priteistą žalą Lenkijos valstybinei naftos kompanijai PGNiG pagal pavyzdį Ukrainos kompanijos  „Naftogaz“, kuri inicijavo „Gazprom“ turto areštus visoje Europoje irgi po Stokholmo arbitražo, kuris iš rusų koncerno priteisė ukrainiečių kompanijai beveik 3 milijardus dolerių.

Vašingtono instituto „American Enterprise“ Rusijos tyrimų skyriaus vadovas Leonas Aronas komentare „The Wall Street Journal“ (www.wsj.com/articles/the-coronavirus-could-imperil-putins-presidency-11587682524?mod=searchresults&page=1&pos=1) yra nurodęs visai tikėtinu scenarijų, kad Rusijos prezidentui nedidelis pergalingas karas gali atrodyti „reikalingas“, siekiant išspręsti  visas dabartines problemas. Tiesa, stojo paradoksalus momentas, kai net ir norint nedideliu karu „gesinti“ tarp rusų susikaupusį negatyvą savo prezidentui, kurio reitingai pasiekė istorines žemumas, fiziškai tas neįmanoma, nes išvesta į operaciją armija gali išmirti nuo koronaviruso.

Vis dėlto, apžvalgininko vertinimu, tas klausimas iš dienotvarkės nepašalintas, ryšium su kuo primena žurnalistą Aleksandrą Nevzorovą, 2012-ųjų prezidento rinkimų kampanijoje buvusį V.Putino patikėtiniu. Pasak šio, Rusijos prezidentas yra idėjų žmogus. Net jei šios keistos ar baisios, V.Putinui jomis įtikėjus, apie atsitraukimą negali būti ir kalbos. Valstybės prestižas, kaip Rusijos prezidentas jį supranta, angažuoja griebti, ką tik galima iš to, kas prarasta po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip jis supranta savo misiją bei vietą istorijoje.

Apibendrinant: neatmestina, jog yra stojęs pageidautino didesnio budrumo metas. Kai kuriems Kremliaus atžvilgiu kritiškai nusiteikusiems Amerikos komentatoriams nerimą kelia padažnėję D.Trumpo ir V.Putino telefoniniai pokalbiai, kurių detalės paprastai lieka nežinomos. Baiminamasi, kad Rusijos prezidentas gali išsimušti iš Amerikos kolegos nuolaidų. Iš kitos pusės, Jungtinėse Valstijose sankcijas priima ar atšaukia Kongresas. Nėra ženklų, kad jis tam rengtųsi, vis dėlto situacija nestokoja prieštaringumo, todėl ir pageidautino padidinto budrumo metas.

Baigti tinkama komentaru iš rusiškos žiniakslaidos: „Vėl liaudies žygdarbis (Antrojo pasaulinio karo metais – A.S.) išnaudojamas politiniame turguje.“

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti