Maskvos planas Baltarusijai
Maskvos planas Baltarusijai

Prieš pat istoriniu beveik visuotinai tituluotą Joe Bideno ir Vladimiro Putino susitikimą Ženevoje birželio 16-ąją Maskvos žurnalistas Aleksandras Ryklinas interneto leidinyje „Svoboda.org“ (06 16) užsiėmė futurologija, kokia bus svarbiausia prezidentų pokalbio tema. Pasak teksto autoriaus, tai būsianti ne Ukraina, opozicionieriaus Aleksejaus Navalno likimas ar dar kas iš „degančių“ tarptautinių problemų, o Baltarusija.

Esą bet kokias kitas temas Rusijos prezidentas beveik ignoruos ar apkalbės probėgomis kaip papildomas, užtat aiškiai duos suprasti, kad visavertis jų aptarimas įmanomas tik po visaverčio Baltarusijos temos apkalbėjimo. Nes Rusijos ir Baltarusijos susijungimo projektas V. Putinui esminis ir svarbiausias, gal ir todėl, kad jo dėka tikisi įsirašyti (būtent) į istoriją kaip rusakalbių žemių „surinkėjas“ bei tvėrėjas imperijos, kurią sugriovė jo pirmtakas Borisas Jelcinas.

Kadangi šios geopolitinės pergalės nepasieksi su visais pykdamasis, Ženevoje V. Putinas ir pamėgins išaiškinti J. Bidenui, jog bet koks įtampos atoslūgis įmanomas tik kai Vakarai pripažins naują valstybinį „duetą“ planetos žemėlapyje. Po to jau bus galima susitarti dėl bet ko, be to, ir privalumai akivaizdūs - natūraliai nunyks diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos problema, Maskva sutiks su santykių normalizavimu, gal paleis A. Navalną, gal net pasitrauks iš Donbaso. Ir taip toliau. Tiesa, su sąlyga, jei ir Vakarai nustos kamuoti sankcijomis.

Žodžiu, Baltarusija yra toji prekė, dėl kurios Rusijos prezidentas pasirengęs derėtis.

Futurologija, ji ir yra futurologija, kurią tikrovė patvirtina arba ne. Ji papildomai prieštaringa atveju čekisto V. Putino, kuris pagal apibrėžimą mąsto ir veikia priedangos operacijomis ir kone atvirai mėgaujasi tokį jo algoritmą lydinčiais spėliojimais.

Jau po JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ birželio 17-ąją V.P utino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas tenurodė, kad pozicijos Baltarusijos klausimu skiriasi ir kad ši jokiu būdu nepriskirtina pokalbio Ženevoje prioritetams. Taigi jokių prekybinių-politinių mainų.

Faktai kaip visada prieštaringi. Pavyzdžiui, gegužės 25-ąją viešojoje erdvėje paskelbta, jog Rusijos vidaus reikalų ministerija pašalino baltarusių opozicijos lyderę, faktinę prezidento rinkimų rugpjūčio 9-ąją nugalėtoją, Vilniuje reziduojančią Sviatlaną Cichanouskają iš tarpvalstybinio paieškomų asmenų duomenų bazės, į kurią ji įtraukta spalį Baltarusijos teisėsaugos organų iniciatyva, kas reiškė, jog politikė ieškoma ir Rusijos teritorijoje.

Rusai jos „nebeieško“, nors Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (žinomesnė, labiau įprasta rusiška abreviatūra KGB) balandį S. Cichanouskają kaip ir Varšuvoje reziduojantį Baltarusijos opozicijos koordinacinio komiteto prezidiumo narį Pavelą Latushko ir dar 15 asmenų įtraukė į prisidedančiųjų prie teroristinės veiklos sąrašą.

P. Latushko Kijevo televizijos „Dom“ eteryje birželio 10 dieną nurodė, kad Kremlius A. Lukašenkos režimą finansuoja dviem formom - valstybiniais kreditais ir kurdamas kontrabandines schemas, kurių dėka sankcijinės europietiškos prekės pasiekia Rusiją (lakus ironiškas posakis apie „baltarusiškas krevetes“). Opozicinio politiko vertinimu, per visą diktatoriaus valdymą (nuo 1994-ųjų) Maskva jam galėjo atseikėti nuo 105 iki 120 milijardų dolerių.

Paryžiuje reziduojantis, „Instituts d'études politiques in Paris“ (Sciences Po) profesoriaujantis rusų ekonomistas Sergeyus Guriyevas pateikia Tarptautinio valiutos fondo vertinimą, pagal kurį rusų subsidijos sudaro maždaug 10-20 proc. Baltarusijos Bendro vidaus produkto. A. Lukašenka išlieka valdžioje tik pastovių perlaidų iš Maskvos dėka, jokių kitų atsparų režimas neturi. Tiesa, kadangi pastaruosius 5-6 metus Rusijos ekonomika stagnuoja, baltarusiška irgi ja pasekė.

Be to, pergąsdintas protestų, diktatorius ėmė kovoti su sėkmingai augusiu pažangių technologijų sektoriumi (eksportuodavo produktų už milijardą dolerių), faktiškai jį sunaikinęs, nes daugelis jo atstovų tiesiog išvyko - į Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Ukrainą ir verslą vysto jau ten.

Paskutinį 500 milijonų dolerių (iš gruodį patvirtino milijardo) pervedimą iš Maskvos valstybinėms skoloms dengti Minskas gavo gegužę. Tiek išleidus, Maskvai gal ir neįmanoma ką iš esmės keisti.

Be abejo, ne tik dėl to.

Birželio 1-ąją A. Lukašenka Baltarusijos vadovybei atsiskaitė apie paskutinį, trečią nuo metų pradžios susitikimą su V. Putinu gegužės 28-ąją - kad Rusija padės broliškai tautai, jo ir Rusijos prezidento požiūriai į NATO kėslus sutampa, Maskva patieks ir atsarginių dalių Baltarusijos armijos technikai, ir savo naujausios ginkluotės.

Tame pačiame posėdyje Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Goločenko informavo apie Minsko ir Maskvos baigtas derinti sąjungines programas, pašauktas gilinti šalių integraciją. Dar vienas posėdžio klausimas - Baltarusijos ekonomikos veikimas esamų ir gresiančių naujų sankcijų sąlygomis. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar vasario 11-ąją informavo apie Europos Sąjungos rengiamą ketvirtą sankcijų paketą.

Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) šefo Sergejaus Naryškino ir Baltarusijos KGB vado Ivano Tertelio susitikime Vitebske birželio 3 dieną sutarta dėl bendro atkirčio destruktyviam Vakarų veikimui, kuriuo esą siekiama destabilizuoti politinę ir socialinę-ekonominę situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje.

Kaip nurodė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS, aptartas bendradarbiavimas, užtikrinant abiejų šalių nacionalinius interesus, nes/kai Vakarų politika yra agresyvi, nutaikyta prieš Rusijos ir Baltarusijos suverenitetą. „Be abejo, su tuo nesitaikysime, nes tvirtai laikomės bendražmogiškų vertybių.“ - pareiškė S. Naryškinas ir apibendrino, jog SVR brangina partneriškus ryšius su KGB. Prieš tai SVR vadas Baltarusijoje lankėsi spalį ir Minske susitiko su A. Lukašenka.

Baltarusijos KGB šefas I. Tertelis valstybinėje televizijoje „Belarusj 1“ kovo 10 dieną pareiškė, kad iš Lenkijos didelėmis partijomis tiekiami ginklai situacijos destabilizavimo Baltarusijoje reikalu iki teroro aktų imtinai. Ir anonsavo dar griežtesnius valdžios veiksmus.

Kita vertus.

Rygos leidiniui „The Insider“ 2020-ųjų pabaigoje pavyko iš regioninių bei kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos prie Rusijos prezidento gauti rugsėjį parengtus dokumentus pavadinimu „Darbo Baltarusijos Respublikoje strategija“, liudijančius apie Kremliaus planus kištis į Baltarusijos vidaus reikalus ir „perdėlioti“ jos politiką tokiu būdu, kad Rusiją išlaikytų visišką respublikos kontrolę.

Valdybai vadovaujantis generolas Vladimiras Černovas spalio 3-ąją vykusiame posėdyje Kremliuje teigė, esą Baltarusijoje auga masinis ir giluminis nepasitenkinimas A. Lukašenka, kuris jau skverbiasi ir į administracinius sluoksnius. Todėl respublikos ateitis - konstitucinė reforma su valdžios „pertekėjimu“ prorusiškam parlamentui. Kremlius tuo tikslu turi sukurti Baltarusijoje marionetinę prorusišką, bet prieš A. Lukašenką veikiančią partiją. Čia minėtame dokumente ji pavadinta „Liaudies teisė“ (Pravo naroda), generolo V. Černovo vertinimu, jos bazę galėtų sudaryti dauguma baltarusių rinkėjų, kritiškų veikiančios valdžios atžvilgiu ir pozityviai vertinančių Rusiją.

Rusijos nepriklausomas fonoskopinės ekpertizės biuras „GlavEkspert“ vasario 7-ąją patvirtino, kad balsas garso įraše, kuriame kalbama apie spygliuota tvora aptvertas koncentracijos stovyklas baltarusiškų protestų dalyviams su šaudymu belaisviams į veidus, priklauso Baltarusijos vidaus reikalų viceministrui Nikolajui Karpenkovui. Įrašą internete sausio 15 dieną publikavo su valdžios brutalumu nesitaiksčiusių bei iš tarnybos pasitraukusių baltarusių teisėsaugininkų susivienijimas BYPOL (reziduoja Varšuvoje).

Tikėtina, jis darytas spalį, kai N. Karpenkovas atsisveikino su personalu Baltarusijos kovos su nusikalstamumu bei korupcija valdybos, iš kurios vadų kilo į viceministrus. Įraše irgi kalbama apie baltarusių pareigūnų gautus rusiškus traumatinius pistoletus demonstracijoms malšinti, kad pareigūnai-malšintojai „pridengti“ iš visų pusių. Ir taip toliau.

Kad įrašas gali būti tikras, netiesiogiai patvirtina „įprasti“ N.Karpenkovo interviu Baltarusijos oficialiems leidiniams. Pavyzdžiui, žurnalui „Specnaz“ jis skelbė, jog šalyje esama pašalinių (nereikalingų) žmonių. Net ne ironiška, kai A.Lukašenka įsaku 2021-uosius skelbia Tautos vienybės metais. Vienybė, kai atkirsti visi „pašaliniai“.

Pasak ukrainiečių publicisto Vitalijaus Portnikovo, jei A. Lukašenka dar visai neseniai vaidino nepriklausomos valstybės lyderį, dabar pasirengęs V. Putino pageidavimu iškart pūkštelėti į jūrą (turimas galvoje susitikimas Sočyje gegužės 28-ąją) - vanduo, aišku, šaltokas, bet vyresnysis liepė. Tai ne politinės beprotybės priepuolis, o tikros savo esmės demonstracija kasdienės politinio sulaukėjimo praktikos kontekste. Baltarusijos diktatorius - seniausiai Rusijos prezidento „glėbyje“, todėl stebina raginimai (ir iš Vakarų) jo nespausti per daug, kad galutinai „nenulevituotų“ Kremliaus link.

Pats A. Lukašenkos buvimas valdžioje yra garantija, kad Baltarusijos nepriklausomybė neįmanoma. Jos nepriklausomybė ir demokratizacija kaip tik priklauso nuo išsivadavimo iš sulaukėjusio mėsininko. Deja, dabartinėmis aplinkybėmis išsivadavimas - tik pageidavimas. Kol yra V.Putinas, bus ir A. Lukašenka, taigi išsivadavimas užtruks, geriausiu atveju.

Aukščiau tekste suklysta - faktai ne prieštaringi, o veikiau kryptingi. Jei prieštaravimo ir esama - nebent miglai pūsti, ir tai veikiau iš inercijos, o ne būtino reikalo. Ir Kremlius, ir A.Lukašenka jau pasiekę lygį, kai ne tik netiki kontrahentais, bet ir yra įsitikinę, kad patys kontrahentai netiki tuo, ką sako, pavyzdžiui, peikdami Rusiją ir Baltarusiją dėl žmogaus teisų pažeidimų ir atviro teroro.

Atsipalaiduojantis mėsininkas „kol kas“ mėgina tvenkti kaimyninę Lietuvą imigrantais - kažkaip skurdžiai kruopščiai, sprendžiant iš internete birželio 3-ąją publikuoto siužeto, kaip baltarusių pasieniečiai šluota šalina į Lietyuvą pasiųstų nelegalų pėdsakus. Banalus kerštas, kas belieka.

Birželio 8 dieną A. Lukašenka pasirašė įstatymą dėl atsakomybės sugriežtinimo dalyvaujantiems masinėse protesto akcijose. Irgi banalus kerštas, bet jau saviems.

Atsitvėrusi sienomis Baltarusija iš tiesų virsta net ne kalėjimu, o jau beveik koncentracijos stovykla, tikra piktžaizde Europos viduryje, kuri dar linkusi „pagal galimybes“ plisti į pandemiją.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
geopolitika_1623330566-bd57bf5400e525abbccfbf28259fa534.jpg
Propoganda
Naujiena
Rusai puola
Yra tokių, kurie sako, jog posakis „rusai puola“ virto politikos...