Maskva įtakos siekia žūtbūt
Maskva įtakos siekia žūtbūt

Kai kada nereikia daugiažodžio apibendrinimo, pakanka faktų kiekio ir jų įvairovės.

Iš rusų karinio apžvalgininko Pavelo Felgenhauerio pokalbio su naujienų agentūros „Rosbalt“ korespondentu balandžio 2-ąją galimo Rusijos-Ukrainos konflikto paaštrėjimo klausimu. - Kokie faktai? (Rosbalt) - Karas po mėnesio. - Jūs tikras? - Aišku, ne. Bet gegužės pradžiai viskas bus parengta. Sprendimas (Kremliuje? –A.S.) priimtas, priežasčių keletas: prorusiškų televizijos kanalų uždarymas, Vladimiro Putino kūmo Viktoro Medvedčuko teismo ir arešto grėsmė Ukrainoje, Aleksejaus Navalno areštas Rusijoje, Joe Bidenas pavadino V.Putiną žudiku... Grėsmės auga ir labai greitai. Daug kas neaptariama viešojoje erdvėje, tačiau stebime labai prastus ženklus.

Rusų naujienų leidinio „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas apie „Rusijos taikos fondą“: „Ne ypač vieša visuomeninė organizacija, „SSRS taikos fondo“ teisių perėmėja. Paskutinį dešimtmetį „Rusijos taikos fondui“ vadovavo Rusijos dūmos deputatas Leonodas Sluckis, vienas aktyvių, pavadinkime, rusų neoficialios diplomatijos organizatorių. Jis per Fondą rengė ir finansavo ne ypač pastebimų Europos politikų vizitus į aneksuotą Krymą - vien tam, kad būtų fiksuotas europiečių kelionių į pusiasalį faktas. 2015-2017 m. „Rusijos taikos fondas“ reguliariai šimtais tūkstančių rublių finansavo Rusijos okupuotos rytų Ukrainos (vadinamojo Donbaso – A.S.) gyventojų skundus esą dėl Kijevo padarytos jiems žalos į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Kovo 26-ąją savaitraštis „Der Spiegel“ informavo apie rusų interneto įsilaužėlių iš „Ghostwriters“ ataką, kurios taikiniais tapo bent septynių Bundestago deputatų bei virš 30 Vokietijos regioninių deputatų bei politinių aktyvistų iš Hamburgo ir Brėmeno kompiuteriai.

Ukrainos delegacijos konfliktą šalies rytuose pašauktoje reguliuoti vadinamoje Trišalėje taryboje narys Sergeius Garmashas kovo 29-ąją nurodė, kad V.Putinas Donbase realizuoja Abchazijos (nuo Gruzijos per 2008-ųjų karą atplėšta respublika - A.S.) scenarijų, kai konfliktas konservuojamas, o regiono (Donbaso) integracija į Rusiją vyksta labai intensyviai. Visa tai tam, kad būtų susilpninta kaimynė, Rusijos saugumo zonoje esanti valstybė. Šiame kontekste, be abejo, Ukraina.

Laikinoji Amerikos reikalų patikėtinė Kijeve Kristina Kvien pokalbyje su Ukrainos saugumo tarnybos vadovu Ivanu Bakanovu balandžio 14-ąją patikina, kad JAV remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir ateityje padės jai atremti Rusijos agresiją. Į ką pašnekovas nurodo, jog ukrainiečiai priprato prie pastovios grėsmės iš Maskvos pusės, ne kartą stebėjo jos žvanginimą ginklais. Pasak pareigūno, kaimynystė su Rusija reiškia pastovų rizikos faktorių, koks nebūdingas kitoms Europos valstybėms. Gi Ukraina tuo gyvuoja ir tam priešinasi jau septyneris metus.

Tą pačią balandžio 14-ąją Švedijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos pasiuntinį, kad šis paaiškintų kibernetines atakas prieš Švedijos sporto konfederaciją 2017-ųjų gruodį-2018 metų kovą. Švedų generalinė prokuratūra jų organizavimu kaltina Rusijos Vyriausiąją žvalgybos valdybą (GRU). Rusų interneto įsilaužėlių dispozicijoje atsidūrė švedų sportininkų asmeniniai duomenys, pavogta informacija publikuota Vakarų sportininkų diskreditavimo tikslu, pavyzdžiui, švedų futbolininkė Olivia Schough melagingai apkaltinta dopingo vartojimu.

GRU kurį laiką vykdo tikslingą Vakarų sportininkų, sportinių organizacijų, ypač antidopingo, tokių kaip WADA (Pasaulinė antidopingo agentūra), USADA (Jungtinių Valstijų antidopingo agentūra), diskreditavimo kampaniją po to, kai šios prieš keletą metų atskleidė dopingo vartojimą Rusijoje kaip valstybinės politikos dedamąją.

Ir puokštė šnipų istorijų.

Kovo 20-ąją Bulgarijos prokuratūra spaudos konferencijoje informavo apie Maskvai dirbusio šnipų tinklo demaskavimą, ryšium su kuo suimti šeši šalies gynybos ministerijos pareigūnai. Tinklą tvėrė ir jam vadovavo atsargos pulkininkas Ivanas Ilievas, sovietmečiu išklausęs žvalgybos kursą GRU, Bulgarijai integravusis į euroatlantines struktūras iki 2016-ųjų dirbęs vadovaujantį darbą šalies karinėje žvalgyboje, vėliau darbavęsis Graikijoje, kitose Vakarų šalyse. Tarp rusų kuratorius dominusių klausimų - NATO koordinacinio centro Varnoje veikla, NATO ir Europos Sąjungos (ES) politika Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sirijos atžvilgiu, Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) veikla Bulgarijoje, kontaktiniai JAV ir britų asmenys Bulgarijos gynybos ministerijoje etc.

Ne pirma tokia istorija šioje šalyje - 2019-ųjų spalį iš Bulgarijos dėl šnipinėjimo išprašyti šeši rusų diplomatai, gruodį dėl to paties išsiųstas Rusijos karinis atašė Vasilijus Sazanovichius. Ryšium su paskutine istorija bulgarų karinis apžvalgininkas Ivanas Ibrishimovas leidinyje „Faktor.bg“ (03 25) konstatavo, jog, panašu, Maskva tebevertina Bulgariją kaip savo uždunojės guberniją, įsitikinimas, esą gali daryti, ką užsigeidę, ir nebaudžiamumas jos diplomatų sąmonėje tiesiog įmontuoti.

Kovo 31 dieną Romoje dėl šnipinėjimo Rusijai suimtas Italijos karinių jūrų pajėgų generaliniame štabe tarnavęs kapitonas. Karininkas mėgino perduoti rusams informaciją tiek apie savo šalies, tiek NATO gynybos sistemas. Dienraštis „la Repubblica“ ryšium su kuo priminė, kad areštas yra pirmas po SSRS žlugimo, paskutinį kartą arešto orderis sovietiniam agentui dėl šnipinėjimo Italijoje išduotas 1989 metais.

Čekijos policija ir Kovos su organizuotu nusikalstamumu nacionalinė valdyba balandžio 17-ąją paskebė paiešką dar iš buvusio rusų kontržvalgybininko Sergejaus Skripalio bei jos dukters Julijos nuodijimo Jungtinės Karalystės (JK) Solsberyje 2018-ųjų rugsėjį žinomų GRU agentų Anatolijaus Cheligos bei Aleksandro Myshkino, kurie į Solsberį vyko Ruslano Boshirovo ir Aleksandro Petrovo pasais. Čekijoje abu įtariami 2014 metų spalio 16-ąją prisidėję prie sprogimo kompanijos „Imex Group“ sprogmenų sandėlyje Vrběticės kaime šalies rytuose prie sienos su Slovakija ir Austrija. Dešimčių tonų sprogmenų sprogimas užmušė du žmones, jo pasekmių likvidavimas užtruko iki 2020-ųjų rugsėjo ir buvo brangiausias Čekijos istorijoje.

Pasak čekų spaudos, sunaikintų sprogmenų pirkėju buvo bulgarų verslininkas Emilianas Gebrevas, 2015 metais nuodytas tais pačiais koviniais nuodais (Novichiok) kaip ir Skripaliai, nuodijimo motyvu viešojoje erdvėje nurodoma aplinkybė, jog jis tiekė ginklus Ukrainai (tebekariauja su Rusija) ir Gruzijai (kariavo 2008 metais).

Pasak istoriją irgi tyrusio bulgarų tyrėjo Christo Grozevo iš analitinės grupės „Bellingcat“, jei anksčiau manęs, jog A.Cheliga ir A.Myshkinas gavo „Rusijos didvyrio“ vardus už misiją Kryme, dabar linksta prie nuomonės, kad jų viršininkai GRU liko patenkinti sprogdinimu Čekijoje,

Beprecedentė šnipinėjimo istorija mažoje Čekijoje – trečias skandalas per mėnesį su rusų šnipų veiklos Europoje demaskavimu. Visais atvejais neapsieita be GRU, kurios sąskaitoje keletas žlugusių operacijų per keletą metų, kai jas išaiškino neretai susikooperavusios Vakarų specialiosios tarnybos ar nepriklausomi tyrėjai.

Ryšium su kuo primintinas atvejis Austrijos, kur 2018-ųjų lapkritį ir su kitų šalių pagalba demaskuotas atsargos pulkininkas, 20 metų pardavęs GRU informaciją apie migrantų krizę, austrų karinę aviaciją bei artilerijos sistemas etc. Austrija nepriklauso NATO, o yra Aljanso partnerė, po skandalo tebemėgina (nelabai sėkmingai) susigrąžinti Vakarų sąjungininkių pasitikėjimą.

Kas čia išdėstyta, tėra dalis turiningai margo paveikslo, kurį galima be problemų pildyti. Vis dėlto ir to, kas pasakyta, pakanka konstatuoti Maskvos norą siekti įtakos žūtbūt. Jį teapibendrina keturios Europos valstybės.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija balandžio 15-ąją išsikvietė Rusijos pasiuntinį, kad jį informuotų apie Varšuvos paramą JAV Rusijai įvestoms sankcijoms už veiksmus, kuriuos Vašingtonas ir jo sąjungininkai laiko agresyviais.

Į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją balandžio 16-ąją iškviestam Rusijos ambasadoriui Lietuvoje išsakytas Lietuvos nepritarimas Maskvos užsienio politikai ir žmogaus teisių pažeidimams. Taip pat išreikštas Vilniaus susirūpinimas dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir nelegaliai aneksuotame Kryme, pasikėsinimo nunuodyti opozicionierių Aleksejų Navalną bei jo neteisėtą įkalinimą, agresyvios Rusijos veiklos tarptautinėje erdvėje.

Vokietijos gynybos ministrė Annegretė Kramp‑Karrenbauer balandžio 17 dieną nurodė, kad Europa susiduria su naujomis konkrečiai betarpiškomis grėsmėmis iš Rusijos pusės, kai ši modernizuoja savo armiją, kuri manevruoja vidury Senojo Žemyno. Pasak ministrės, šis teiginys yra politinis faktas, o ne antirusiškumo apraiška.

Iškart po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu CBS balandžio 17-ąją nurodė, jog Vakarai turi nubrėžti Rusijos leistino elgesio ribas, „raudonas linijas“, kurių peržengimo atveju Maskvai turėtų būti taikomos papildomos sankcijos. Tuo pat metu Prancūzijos lyderis pasisakė už konstruktyvų, garbingą ir atvirą dialogą su Kremliumi.

Kadangi šis naratyvas skleidžiasi įvykių aplink Ukrainą, net galimos Rusijos agresijos kontekste, Vašingtono „Brookings Institution“ mokslinis bendradarbis Stevenas Piferis („Svoboda.org“ 04 17): ukrainiečiai nepagrįstai ciklinasi ties statusu NATO, naryste Aljanse, kas kol kas nerealu ir atitraukia dėmesį nuo iš tiesų svarbių dalykų. Kijevui dabar verta diegti NATO standartus armijoje ir plėsti ryšius su konkrečiomis Aljanso narėmis, kurios gali suteikti konkrečią karinę paramą. Jei NATO kaip organizacija to negali daryti, to gali imtis Jungtinės Valstijos, JK, Lenkija, Lietuva. Labai svarbu parodyti, kad Kijevas remiamas ne vie žodžiais, tai ir simbolinis ženklas Kremliui. Geras gestas buvo Kijeve nusileidę du kariniai transporto lėktuvai S-17 su vakarietiška ginkluote, tarp kurios prieštankinės raketos „Javelin“.

Geopolitiškai ypač konkrečiai, tinkamai kovo 26-ąją interviu radijui NV pasisakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksiyus Danilovas: „Jie (Kremlius – A,S,) gyvena savo išgalvotame pasaulyje manydami, jog gali būti tik Rusijos imperija. Deja, tai brangiai kainuoja visoms valstybėms aplink Rusiją, kai užuot užsiėmusi savo vidaus reikalais, ji pastoviai kiša nosį į kitų reikalus.“

Pasak Amerikos nacionalinės žvalgybos tarybos kovą paskelbto pranešimo „Globalios tendencijos 2040“ (publikuojamas kartą per ketveris metus), Rusija kaip auganti revizionistinė galia būsimus 20 metų veikiausiai išliks vakarietiškų vertybių pagrindu grįstos pasaulio tvarkos griovėja. Tiesa, jos globali įtaka ilgainiui silpnės daugybės politinių, ekonominių, visuomeninių slinkčių fone.

Tas ir yra, kad ilgainiui, kai yra realijos čia ir dabar.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti