„Krymo platformos“ vajus kryptingai juda į priekį
„Krymo platformos“ vajus kryptingai juda į priekį

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Eminė Dzhaparova savo paskyroje „Facebooke“ gegužės 15-ąją informavo apie Latvijos saeime įsteigtą „Krymo platformos“ paramos grupę ir padėkojo už iniciatyvą Saeimos užsienio reikalų komiteto pirmininkui Rihardsui Kolsui.

Latvijos respublikos prezidentas Egils Levitsas savo dalyvavimą steigiamajame „Krymo platformos“ susitikime patvirtino anksčiau.

Krymo platforma“ - naujas Kijevo sugalvotas konsultacinis-koordinacinis politikos formatas, pašauktas efektyvinti tarptautinės bendruomenės reakciją į Rusijos 2014 metais įvykdytą ir tebesitęsiančią Krymo okupaciją kaip iššūkį saugumui. Jo rėmuose tikimasi didinti tarptautinį spaudimą Maskvai žmogaus teisių pažeidimų prevencijos, okupacinio režimo aukų pusiasalyje apgynimo reikalu.

Sumanytojai aktyviai siūlo šalims jungtis prie platformos kaip aikštelės, kurioje deklaruojama pagarba Ukrainos kaip ir bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui bei suverenumui tarptautiniu mastu pripažįstamų sienų ribose.

Pirmas, inauguracinis „Krymo platformos“ susitikimas planuojamas rugpjūčio 23-ąją kaip Ukrainos 30-mečio nepriklausomybės minėjimo rugpjūčio 23-24 dienomis dalis. Pasak Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Igorio Zhovkvos, susitikimas nėra formalumas, kuris po įvykio iškart būtų pamirštas, jame bus ir pasirašyta Krymo chartija (arba Baigiamoji deklaracija), ir numatytas tarptautinio veikimo instrumentarijus pusiasalio deokupacijos reikalu.

Chartijos tekstas rengiamas ypač kruopščiai - dokumentas turi dėti pagrindus ne tik Ukrainos, bet ir erdvės nuo Baltijos iki Viduržemio jūrų saugumo architektūrai. Jį pasirašiusioms šalims tai reikš įsipareigojimą bei imperatyvą įtraukti Deklaracijos teiginius į savo vykdomą politiką.

Pasak E.Dzhaparovos, dalyvavimas geopolitinėje iniciatyvoje reiškia ne tik paramą Kijevui, siekiant Krymo deokupacijos taikiu keliu, bet ir solidarizavimąsi ištikimybės tarptautinei teisei, bendražmogiškoms vertybėms pagrindu. Kad nepriklausomos valstybės turi pasirinkimo teisę užsienio politikoje, valstybių sienų prievarta keisti niekas neturi teisės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba interviu radijui „Svoboda“ balandžio pabaigoje nurodė, jog Kijevas nepuoselėja iliuzijų dėl greitos pažangos, bet tikisi, jog susitikimas grąžins Krymo okupacijos problematiką į tarptautinės politikos dienotvarkės centrą ir prisidės kuriant konkrečius mechanizmus, kad praktiniais okupacijos klausimais būtų galima užsiimti nuosekliai ir išsamiai. Ir išreiškė viltį, kad tarptautinis atstovavimas bus deramas dvi rugpjūčio dienas, kai Ukraina švęs nepriklausomybės trisdešimtmetį.

Panašu, lūkesčiai pildosi. Ukrainos prezidento spaudos sekretorė Iuliia Mendel dar balandžio 4-ąją informavo, jog „Krymo platformos“ iniciatyvą parėmė tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Turkija, iš viso virš 10 valstybių.

Kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupacijos Kryme ir darys viską, jog ji liautųsi, prezidentas Gitanas Nausėda nurodė sakydamas šventinę kalbą gegužės 3 dieną Varšuvos karalių rūmuose minint Abiejų Tautų Respublikos (lietuviškai Žečpospolitos; lenkiškai Rzeczpospolitos) pirmos konstitucijos 230-ąsias metines (dalyvavo Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos prezidentai). Lietuvos prezidentas paskelbė dalyvausiąs „Krymo platformos“ susitikime.

Gegužės 12-ąją susitikęs su Lietuvos seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen Ukrainos prezidentas apsvarstė Krymo deokupaciją, padėkojo Vilniui už paramą jo šalies suverenumui priminęs, kad nuo karo 2014-aisiais pradžios Lietuva viena pirmųjų stojo Ukrainos pusėn, ir pakvietė V.Čmilytę-Nielsen į Nepriklausomybės renginius rugpjūčio 23-24 dienomis.

Po Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos minėjimo iškilmių vykusiame Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dvišaliame susitikime Lenkijos prezidentas irgi paskelbė apie dalyvavimą „Krymo platformos“ susitikime.

Europos Tarybos prezidentas Charlesas Michelis savo dalyvavimą „platfomos“ inauguraciniame susitikime Ukrainos prezidentui patvirtino telefoniniame pokalbyje dar balandžio 15 dieną, ta pačia proga nurodęs, jog Europos Sąjunga visada rems Ukrainos teritorinį vientisumą tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose.

Per vizitą Kijeve gegužės 6 dieną Amerikos valstybės sekretorius Antonis Blinkenas patvirtino JAV dalyvavimą „Krymo platformos“ susitikime aukštu lygiu. Ukrainos prezidentas A.Blinkeno paprašė perduoti kvietimą Nepriklausomybės renginiuose dalyvauti Amerikos prezidentui Joe Bidenui.

Jau po JAV diplomatijos vadovo vizito Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba televizijos „1 +“ laidoje „Teisė į valdžią“ apibendrino, jog „Krymo platformos“ klausimu Amerika patvirtino tris dalykus: Vašingtonas visiškai remia iniciatyvą, susitikime rugpjūčio 23-ąją bus atstovaujamas aukščiausiu lygiu su intencija kuo veiksmingiau kreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir į Krymo problemą, ir tos problemos efektyvų sprendimą, Amerika skatins kitas šalis aktyviai dalyvauti „Krymo platformos“ sąjūdyje.

Tą patį gegužės 11-ąją nurodė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Philipas T. Reekeras, pažymėjęs tarptautinės bendruomenės dėmesio svarbą Krymo okupacijos bei po to sekusios pusiasalio militarizacijos strateginėms pasekmėms saugumo situacijai Juodojos jūros regione.

Gegužės 12-ąją prezidento V.Zelenskio spaudos tarnyba pranešė, kad prezidentas dalyvauti „Krymo platformos“ susitikime pakvietė Rumunijos prezidentą Klausą Iohannisą, telefoniniame pokalbyje šalių lyderiai taip pat aptarė laikinai okupuoto Krymo jau ilgalaikę militarizaciją bei prastėjančią humanitarinę situaciją pusiasalyje. Rumunijos prezidentas patvirtino, jog Ukraina iš jo šalies gaus 100 tūkstančių vakcinų „AstraZeneca“, dar 100 tūkstančių tokių pat vakcinų Bukareštas rezervavo kitai regiono kaimynei Moldovai.

Slovakijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų Ivano Korčoko ir D.Kulebos spaudos konferencijoje Bratislavoje gegužės 13 dieną oficialiai patvirtintas Slovakijos prezidentės Zuzanos Čaputovos dalyvavimas „Krymo platformos“ susitikime. D.Kuleba padėkojo Slovakijai už paramą Ukrainos suverenitetui ir priminė, jog Slovakija viena pirmų Europoje ir pasaulyje parodė solidarumą su Kijevu, kai Rusija kovą ėmė koncentruoti pajėgas prie Ukrainos sienos. I.Korčokas pažymėjo būtinumą niekada nepamiršti Ukrainos Krymo, visapusiškai siekiant jo neišvengiamos deokupacijos.

E.Dzhaparova interviu televizijos kanalui „Dom“ gegužės 15-ąją informavo apie sprendimą kol kas neskelbti informacijos apie naujas prie iniciatyvos prisidedančias šalis, nes regimos ciniškos Maskvos pastangos bei pareiškimai su tikslu manipuliuoti ir klaidinti tarptautinę bendruomenę, pavyzdžiui, skelbiant, esą „Krymo platforma“ kėsinasi į Rusijos teritorinį vientisumą, kai/nors Maskva pirma 2014 metais okupavo pusiasalį. Ukrainos užsienio reikalų ministerija visą prie iniciatyvos prisidėsiančių šalių sąrašą paskelbs susitikimui priartėjus.

Kad Maskvą „Krymo platforma“ gąsdina jau kurį laiką, patvirtina aplinkybė, kurią balandžio pabaigoje priminė Ukrainos užsienio reikalų ministras: Rusijos užsienio reikalų ministerijoje veikia visa grupė platformos susitikimo žlugdymo reikalu.

Irgi į temą Krymo totorių nacionalinio susirinkimo Medžliso pirmininko Refato Čubarovo išsakyta mintis interviu Ukrainos televizijai ICTV balandžio 24-ąją, jog Vladimiras Putinas ir jo komanda nevengia ir ultimatumų, siekdami „atgrasyti“ šalis nuo „Krymo platformos“. R.Čubarovas sakė esąs įsitikinęs, kad ir bendraudamas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu balandį, Rusijos prezidentas spaudė jį ignoruoti Kijevo iniciatyvą.

Prieš tai balandžio 9 dieną susitikęs su Turkijos lyderiu prezidentas V. Zelenskis iš šio išgirdo apie paramą ir Donbaso, ir Krymo klausimais.

Iš kalbos - Ukrainai ištikimi Krymo totoriai išlieka galvos skausmu rusų okupacinei valdžiai, Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinė Lyudmyla Denisova gegužės 18-ąją informavo apie Maskvos tebevykdoma politiškai motyvuotą 93 šios diasporos atstovų persekiojimą.

V.Putinas gegužės 14-ąją pareiškė, esą Ukraina verčiama Rusijos „antipode“, į ką Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos atstovas Olegas Nikolenko priminė, jog ukrainiečių nacija pati, be dairymosi į trečiąsias šalis apsisprendžia dėl savo šalies raidos.

Pasak O.Nikolenko, rusų tankai nei toksiško „rusų pasaulio“ šaukliai nepajėgė ir nepajėgs sustabdyti Ukrainos virsmo šiuolaikine europietiška demokratine valstybe. Geografijos pakeisti neįmanoma, todėl po Rusijos-Ukrainos karo bei ukrainietiškų teritorijų deokupacijos šalims teks gyvuoti greta dvišalės pagarbos bei nesikišimo į kaimynės reikalus pagrindais.

Panašu, po „husariško“ antpuolio, 2014-aisiais atplėšiant Krymą, sistemiškose pastangose Maskva nelabai randa svarių argumentų, vien insinuacijomis, viešomis apmaudo reprezentacijomis „Krymo platformos“ iniciatyvą Kremlius vargu ar „užtvenks“.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti