Kaimynai čekai ir kaimynai ukrainiečiai „privėrė“ vartus rusų čekistams į Europą?
  • Titulinis
  • Politika
  • Kaimynai čekai ir kaimynai ukrainiečiai „privėrė“ vartus rusų čekistams į Europą?
Kaimynai čekai ir kaimynai ukrainiečiai „privėrė“ vartus rusų čekistams į Europą?

Balandžio 23-ąją ir tarptautinę viešąją erdvę sujudino žinia, kad Čekijos saugumo tarnybos ištisą parą saugo Prahos merą Zdeněką Hřibą bei dviejų Čekijos sostinės rajonų Řeporyje ir Praha-6 seniūnus Pavelą Novotný bei Ondřejų Kolářą dėl grasinimų susidorojimu.

Kaip nurodė apie tai pirmas pranešęs čekų žurnalas „Respekt“, pavojus sustiprėjo po oficialios  Maskvos įniršį sukėlusio paminklo sovietiniam maršalui Ivanui Konevui nukėlimo (O.Kolářas -  vienas paminklo I.Konevui nukėlimo iniciatorių) bei sprendimo atidengti atminimo lentą nacių pusėje kariavusios generolo Andrejaus Vlasovo vadovautos Rusijos išvadavimo armijos (RIA) kariams (apie tai čia rašėme tekste „Atminties ženklai kaip augančio rusiško imperializmo nervingas indikatorius“), kas ir padaryta balandžio 30-ąją.

Pasak „Respekt“, O.Kolářui nužudymu grasinta jau kurį laiką, ir P.Novotný interviu radijui „Svoboda“ pareiškė sulaukiąs grasinimų daug metų. Kalbėdamas apie savo rajone įrengtą atminimo lentą seniūnas pabrėžė, jog joje apie vlasovinininkus parašyta be istorinių vertinimų – kad 1945-ųjų balandį prasidėjus sukilimui prieš nacius Prahoje RIA pirmos divizijos vadai nusprendė prie jo dėtis, be jos karių pagalbos išgelbėti Čekijos sostinės būtų buvę neįmanoma ir kad vaduojant miestą žuvo 300 vlasovininkų karių. Apie istorinį vertinimą tepasakyta , jog jis nevienaprasmis. Řeporyje seniūnas nurodė planuojąs prie atminimo lentos įrengti įrašančias stebėjimo kamperas, jei koks prorusiškas aktyvistas atvyktų kerštui.

Gi čekų saugumo tarnybos, „Respekt“ liudijimu, balandžio pradžioje fiksavo į Prahos Václavo Havelo vardo oro uostą atvykusį rusą su diplomatiniu pasu, kurį pasitikęs automobilis nugabeno jį į Rusijos ambasadą. Atvykėlio bagažą sudarė nedidelis sakvojažas, čekų saugumiečiai įtaria, jog jame - nuodinga medžiaga ricinas. Todėl atvykėlis galėjo kelti pavojų ir seniūnams, ir merui. Be to, Čekijos saugumo tarnybos fiksavo rusų žvalgų grupės persikėlimą iš Rusijos į Europą prieš pusantro mėnesio, kas galėjo būti susiję su čia nurodytomis aplinkybėmis.

Į šį fragmentą galima komponuoti balandžio viduryje paskebtą informaciją apie Ukrainos saugumo tarnybos (UST) generolo leitenanto, ilgai vadovavusio tarnybos specialiųjų operacijų centrui „A“,  Valerijaus Šaitanovo suėmimą, kurį UST kaltina šnipinėjimu Rusijai. Leidinys „The Insider“ (theins.ru/politika/215689) nurodo, jog vieną UST vadų dar iki 2014-ųjų agresijos prieš Ukrainą per vieną iš dažnų jo vizitų į Rusiją (priklausė bendrai kovos su terorizmu darbo grupei) užverbavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas Igoris Jegorovas.

Pasak bendro „The Insider“, „Bellingcat“, „Der Spiegel“ tyrimo, iš Stachanovo Luhansko srityje Ukrainos rytuose kilęs  ir FSB specialios paskirties dalinyje „Vympel“ tarnavęs I.Jegorovas  (operatyvinis šaukinys „Elbrus“) su Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnais Olegu Ivannikovu bei Nikolajumi Tkačiovu buvo vieni svarbiausių Kremliaus kuratorių per Rusijos agresiją Ukrainos rytuose.

Pasak UST, I.Jegorovas su V.Šaitanovu rengė pasikėsinimą į prieš Ukrainoje prieglobstį gavusį čečėnų pabėgėlį Adamą Osmajevą, kuris vadovavo prieš rusus Ukrainos rytuose kovojusiam savanorių batalijonui. Ukrainiečių saugunmo paviešintame įraše girdima, kaip nenurodytam potencialiam samdomam žudikui siūlomas 200 tūkstančių dolerių atlygis bei pensiją garantuojantis Rusijos karininko pažymėjimas. Į A.Osmajevą kėsintasi daug kartų, vieno pasikėsinimo metu nužudyta jo žmona Amina Okujeva. Ukrainiečiai taip pat paskelbė vaizdo įrašo fragmentą I.Jegorovo susitikimo su samdomu žudiku Hamburge. UST duomenimis, jis ir V.Šaitanovas su juo susitiko dar Prancūzijoje bei Kroatijoje.

Pasak „The Insider“ ir „Bellingcat“, „Vympel“ organizavo ir Gruzijos piliečio čečėno Zelimkhano Khangoshvili nužudymą Berlyne praėjusį rugpjūtį. Kaip ir A.Osmajevo atveju, atakuotas kare prieš Rusiją dalyvavęs čečėnas, kurį Maskva formaliai kaltino terorizmu, nors įrodymų prisidėjus prie teroro aktų nepateikė. „The Insider“ neatmeta galimybės, kad FSB pasmerktų myriop čečėnų Europoje sąrašas gali būti gerokai didesnis.

I.Jegorovas, pasirodo, tikras čekistas keliautojas, nuo 2014-ųjų skraidęs į Senąjį Žemyną praktiškai kas mėnesį, Vokietiją aplankęs 12 kartų, buvojęs Kroatijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Juodkalnijoje (į pastarąją suskraidė likus mėnesiui iki GRU surengto nepavykusio valstybės perversmo), Izraelyje, kol jo kuruomajam „sudegus“ Kijeve tapo neišvažiuojamuoju. Vis dėlto po Europą rusų specialiųjų tarnybų karininkas spėjo pakeliauti solidžiai.

Tai kelia ne ypač malonius klausimus Europos specialioms tarnyboms. Kaip antai, kokiu būdu FSB pulkininkas dukart gavo 4 metų vizą į Europą melagingu „giminių bei draugų lankymo“ pretekstu ir iki 2019 metų niekam nekrito į akis? Net tapęs įtariamuoju Ukrainoje, I.Jegorovas vasarį ramiai aplankė Vokietiją be jokių pasekmių ir tik kovą vokiečiai jį jau buvo pasirengę suimti, bet pulkininkas planuotą kelionę atšaukė.

Panašu, rusų šnipai mėgina tęsti teroristinių vojažų į Europą praktiką pagal Jungtinės Karalystės (JK) Solsberyje (buvusio rusų žvalgo Sergejaus Skrupalio bei jo dukters Julijos nuodijimas), Berlyne, Sofijoje (Ukrainai tiekusio ginklus verslininko Emiliano Gebrevo bei jo sūnaus nuodijimas), Juodkalnijoje „tikrintą“ algoritmą. Dabar teroro aktas vos nenutiko Prahoje.

Šią metodiką gruodžio 4-osios publikacijoje praskleidė prancūzų dienraštis „Le Monde“ (lemonde.fr/international/article/2019/12/04/la-haute-savoie-camp-de-base-d-espions-russes_6021648_3210.html), nurodęs, jog rusų karinė žvalgyba Aukštutinės Savojos regioną Prancūzijoje naudoja rezervine baze operacijoms Europoje. Pasak publikacijos, Prancūzijos JK, Šveicarijos bei sąjungininkų (taip pat JAV) specialiosios tarnybos išaiškino 15 GRU pareigūnų, kurie 2014-2018 m. į bazę ne kartą vyko iš Londono, Maskvos, Ispanijos, Šveicarijos, o į operacijas kitur Europoje (bet ne Prancūzijoje) kakdavo išnuomotais automobiliais.

Vakarų specialios tarnybos tyrimą pradėjo po Skripalių nuodijimo. Pasak „Le Monde“ pašnekovo iš Prancūzijos žvalgybos, šis pakankamai atokus Alpių regionas galėjo būti pasirinktas, nes yra arti sienos su Šveicarija, be to, gana gausiai lankomas pasiturinčių rusų.

Prieš „Le Mond“ apie rusų žvalgybos slaptą padalinį nr. 29155 kuriam priklauso čia minėti 15 agentų, rašė „The New York Times“ ((www.nytimes.com/2019/10/08/world/europe/unit-29155-russia-gru.html?action=click&module=Top%20Stories&pgtype=Homepage)), esą jo misija -  užsiimti destabilizacija Europoje. Pasak dienraščio, jei anksčiau rusų šnipų akcijos (nuodijimai, sabotažas) laikytos atskiromis, „autonominėmis“, dabar Vakarų specialios tarnybos linkusios jas vertinti kaip koordinuota kampaniją.

Prahos tarptautinių santykių instituto Europos saugumo centro koordinatorius Markas Galeottis žurnale „NATO Review“ yra nurodęs  (www.nato.int/docu/review/ru/articles/2019/04/26/rossijskaya-razvedka-menyaet-taktiku-no-ne-tseli/index.html.), jog dosniai finansuojamos ir agresyvios Rusijos specialiosios tarnybos vaidina pagrindinį vaidmenį Maskvos politiniame kare prieš Vakarus. Jos mano jau esančios karo stovyje su Vakarais ir veikia atitinkamai. Be abejo, galima apgailestauti, kad europiečiai neskuba užkardyti  rusų teroristinės veiklos, vis dėlto anksčiau ar vėliau rusų šnipai, pavyzdžiui, Čekijoje ar Ukrainoje  demaskuojami ir „uždaromi“ Rusijos federacijos ribose.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
filejs-3_1579253464-bf0e1a3c751e0316abd5285825d98316.jpg
Propoganda
Kai vieni aktyvistai susikompromituoja,...
Neseniai Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) iškėlė baudžiamąją bylą...