Kai informacinis karas persilieja su atviru terorizmu.
Kai informacinis karas persilieja su atviru terorizmu.

Lietuvos viešoji erdvė sureagavo į dar vieną Rusijos politikų „nesivaržymą“ kištis į mūsų vidaus reikalus. Šį kartą progos nepraleido Maskvos Dūmos komunistai, kurių frakcijos atstovai surašė laišką Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui su piktinimusi Lietuvos teismais, iškėlusiais baudžiamąją bylą už šnipinėjimą Rusijos naudai buvusiam partijos „Frontas“ lyderiui Algirdui Paleckiui. V. Pranckietis raginamas apsaugoti Lietuvą nuo gėdos, A. Paleckis vadinamas žymiu politiniu ir visuomeniniu veikėju, patriotu ir internacionalistu. Štai taip reikliai pasisakė komunistų partijos frakcijos nariai.

Nespėliojant dėl korespondencijos šia tema perspektyvos (parlamento vadovas laišką persiuntė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetams), tai irgi yra proga pavyzdžiais aptarti Rusijos politikos „laisvą“ nuo bet ko (pavyzdžiui, padorumo) stilių, juo labiau, kad, pasak „Delfi.lt“ ryšium su šiuo precedentu kalbinto politiko Arvydo Anušausko, Maskva ne tik mėgina rašyti mūsų istoriją už mus, už mus ji „mato“ ir Lietuvos okupaciją. Pasak Seimo nario, adekvačiausia reakcija į tai - jokios reakcijos. Ignoravimas.

Ignoruoti išeina ne visada. Kaip nurodo buvęs Čekijos (Maskvos santykiai su ja ypač atvėso po Prahos sprendimo pašalinti paminklą rusų karvedžiui Ivanui Konevui vienoje miesto aikščių, dabar suimtą karinį žurnalistą Ivaną Safonovą, tikėtina, neatsitiktinai kaltina 2012-aisiais užsiverbavus būtent čekų žvalgybai) atstovas Maskvoje Petras Kolářas, kai 2010-ųjų rudenį vyko į Maskvą, Vakarai tikėjo, jog nepaisant agresijos prieš Gruziją, su Maskva galima turėti reikalų – Amerikos prezidentas Barackas Obama paskelbė santykių perkrovimo koncepciją, Europos Sąjunga (ЕS) siūlė bendradarbiavimą, modernizuojant Rusijos ekonomiką, užsienio delagacijos į Maskvą vyko viena po kitos, ieškodamos galimybių. Visi gyveno lūkesčiais, esą daugiau agresijų nebūsią. Deja, 2014-aisiais „nutiko“ Ukraina, ir nuo tada viskas tik blogai - sekė Sirija , dabar prisidėjo Libija.

Pasak diplomato, jam susidarė įspūdis, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galų gale nusprendė, jog santykių liberalizavimas, santarvė su demokratijomis neatitinka jo interesų. Jo stilius – konfrontacija, tarptautinės situacijos komplikavimas nesiliaujančiu, betarpišku, agresyviu  dalyvavimu.

Apie „agresyvaus dalyvavimo“ turinį. Kuomet ukrainiečių evakuacijos grupė gavo režimo „tyla“ patvirtinimą, kad galėtų išnešti iš fronto linijos prie Zaicevo gyvenvietės „pilkosios zonos“ liepos 13-ąją ant sprogstamojo užtaiso susisprogdinusį ukrainiečių kovotoją, kaip ir priklauso, apsirūpinusi visais atpažinimo ženklais, baltais šalmais iki kūno ji prieiti nespėjo, rusų okupacinėms  pajėgoms atidengus ugnį taip pat iš sunkiųjų kulkosvaidžių. Grupė atsitraukė, vis dėlto karinis medikas toliau judėjo į priekį ir buvo nukautas, negana to, okupantai net buvo pasiėmę jo kūną. Klastingas mediko nužudymas kaip pavyzdys apie rusų okupacinių pajėgų pasirengimą laikytis tarptautinių karo normų konflikte rytų Ukrainoje.

Prie to paties, jog Rusijos kariškių rytų Ukrainoje „nėra“ tema: Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos liepos 2-ąją surengto forumo dalyvius Ukrainos tarptautinio bendradarbiavimo ir verifikacijos centro vadovas generolas leitenantas Leonidas Golopatiukas informavo, jog speratistinėse Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ Maskvos suformuotas karines grupuotes iš viso sudaro apie 35 tūkstančiai kareivių, 481 tankas, 914 šarvuotųjų mašinų, 720 artilerijos pabūklų bei 202 raketų paleidimo sistemos.

Dar apie ne Ukrainos iniciatyva pradėtą cinišką kovą be jokių taisyklių. Žurnalistas Petras Šuklinovas atskleidžia epizodą apie ukrainiečiams asmeniniu kerštu užsidegusį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) kontržvalgybos departamento viršininką generolą leitenantą Dmitrijų Minajevą už draugo (kartu dalyvavo karuose Čečėnijoje) Jurijaus Čerkašino likvidavimą. (www.facebook.com/story.php?story_fbid=2953435161405418&id=100002168908468; santrauka paskelbta censor.net.ua/n3194847) Ukrainos gynybos ministerijos specialios paskirties dalinio vadas generolas pulkininkas Maksymas Shapovalas planavo bei vykdė reidus priešo užnugaryje, jo vadovaujamas dalinys 2017-ųjų birželio 7 dieną okupuotame Donbase ir likvidavo pulkininką J. Čerkašiną iš FSB specialios apskrities dalinio „Vympel“. D.Minajevas metė visus resursus, siekdamas nužudyti M.Shapovalą, po 20 dienų jo mašina susprogdinta Kijeve, bombą padėjo FSB samdinys Olegas Shutovas, po pasikėsinimo pabėgęs į Donecką.

2017-aisiais rusų specialiosios tarnybos pagal V.Putino komandą ėmė siųsti smogikų grupes į Ukrainą, ukrainiečiai atsakydami ėmė jas likviduoti. Vienas sėkmingų agentų „medžiotojų“ buvo Ukrainos saugumo tarnybos pulkininkas Olexandras Kharaberushas, kuriam vadovaujant sulaikyti beveik 200 agentų, po ko ir jis tapo FSB prioritetiniu taikiniu. Ši pasamdė keletą vykdytojų, vienai jų Juljai Prasolovai iš Donecko sumokėjo 15 tūkstančių dolerių. Rusai kėsinosi ir į Ukrainoje legendinį rusų agentų gaudytoją žvalgybos majorą Kirillą Budanovą, grupė diversantų jį bandė sprogdinti 2019 metų balandžio 4-ąją, bet dedant sprogmenis šie detonavo, vienas jų Rusijos pilietis Aleksejus Komaričevas buvo sunkiai sužeistas. Ukrainos kontržvalgyba karštais pėdsakais sulaikė jo bendrininką irgi Rusijos pilietį Timūrą Dzotovą. Abu vykdytojai veikė prisidengdami Kirgizijos piliečių pasais.

Deja, Ukrainoje nuteisti rusų teroristai neretai išmainomi į Rusijoje kalinamus ukrainiečius, faktiškai Kremliaus įkaitus, pavyzdžiui, J.Prasolova dabar gyvena Maskvoje. P.Šuklinovo teigimu, D.Minajevo departamentas tęsia teroro aktų praktiką Ukrainoje bei ES.

Britų tyrimų grupės „Bellingcat“, vokiečių žurnalo „Der Spiegel“ bei rusų leidinio „The Insider“ tyrimas atskleidė pernai rugpjūčio 15-ąją Berlyne vidury dienos nušauto iš Gruzijos kilusio čečėno Zelimkhano  Khangoshvili žudiko vardą, nors jį iškart sulaikiusi vokiečių prokuratūra konkrečių duomenų neatskleidė. Gerokai vėliau tik nurodė, jog šis Berlyne veikė Rusijos vyriausybės užsakymu.

Pasak tyrėjų, tai FSB specialiajame dalinyje tarnavęs Vadimas Krasikovas, į Berlyną patekęs su padirbtu pasu Vadimo Sokolovo vardu. Išsiaiškinus šį faktą, pavyko prisibrauti dar prie kelių asmenų, irgi galimai susijusių su rusų specialiosiomis tarnybomis, bent trys jų įtariami vykdę užsakytas žmogžudystes užsienyje. „Bellingcat“ tyrėjai įsitikinę, jog vieno jų, Romano Davydovo, pavardė bei asmeniniai duomenys išgalvoti - nors 2019-ųjų liepą žmogus šiuo vardu gavo užsienio pasą, iki tol jokiose Rusijos valstybinėse duomenų bazėse asmens tokiais duomenimis nebuvo. Tai nesutrukdė jam gauti gauti po ES laisvai keliauti leidžiančią Šengeno vizą tą pačią dieną, kai pagal padirbtą pasą ją gavo V.Krasikovas.

„Davydovo“ kelionės po Europą žmogžudystės išvakarėse vyko pagal tą patį algoritmą kaip ir žudiko (pasak tyrėjų, nužudymo operacija pradėta rengti ne vėliau 2019-ųjų kovo) - rugpjūčio pradžioje išvyko į Paryžių, iš ten į Lenkiją ir galų gale - Berlyną. Jo vaidmens operacijoje tyrėjai iki galo neišsiaiškino, bet tikėtina, jog žudikas Vokietijos sostinėje veikė ne vienas, mat per dieną sugebėjo gauti dviratį, elektrinį skuterį modelio, kokie Vokietijoje neparduodami, ginklą, taip pat žinojo, kada ir kur bus auka. Tyrėjams pavyko aptikti dar vieną „Davydovo“ pasą Romano Nikolajevo vardu, kuriuo naudodamasis jis skrido į Prahą 2015 metų vasarą. Tą dieną Čekijos sostinėje buvo dar penki žmonės su pasais, kurių savininkų nėra jokioje Rusijos duomenų bazėje, iš ko tyrėjai daro prielaidą, jog visi jie - rusų specialiųjų tarnybų pareigūnai. Analogiški pasai aptikti pas tris įtariamuosius užsakomąja žmogžudyste buvusio čečėnų lauko vado Abdulvachido Edilgerijevo 2016-aisiais Stambule.

Prieš vojažą į Europą V.Krasikovas treniravosi FSB dalinio „Vympel“ bazėje, nuolat skambindavo esamiems ir buvusiems dalinio pareigūnams, vienas kurių, „Vympel“ veteranų fondo vadovas Eduardas Benderskis, „Svoboda.org“ duomenimis, yra uošvis rusų interneto įsilaužėlio Maksimo Jakubco, už kurio suėmimą Jungtinės Valstijos yra paskyrusios 5 milijonų dolerių apdovanojimą. „Bellingcat“ mano, jog E.Benderskis „Berlyno reikale“ atstovavo FSB specialios paskirties vadui  generolui pulkininkui Aleksandrui Tichonovui. Štai taip sklandžiai visi su visais susiję.

Po „Normandijos ketverto“ susitikimo Paryžiuje žurnalistų paklaustas apie Z.Khangoshvili nužudymą Rusijos prezidentas pareiškė, jog kalbama apie banditų aplinką, kurioje gali nutikti bet kas, gi auka buvęs negailestingas smogikas, per kurio vieną akciją esą žuvo 98 žmonės. Kokia tai akcija, V.Putinas nesukonkretino, tik pabrėžė, jog Rusija ne kartą prašė išduoti jai banditą bei žudiką Z.Khangoshvili, tačiau prašymas nebuvo išgirstas. Vėliau Vokietijos atstovai paneigė šį  Rusijos lyderio teiginį, pasak jų, Maskva niekada šiuo klausimu nesikreipė Į Berlyną.

Liepos 12-ąją Europa minėjo Bosnijos karo tragediją, tą dieną 1995-aisiais serbų kariniai daliniai Serebrenicoje nužudė ne mažiau 8000 Bosnijos musulmonų vyrų bei paauglių. Tuo metu tai buvo didžiausios žudynės Senajame žemyne po Antrojo pasaulinio karo („rekordas“ dabar viršytas Ukrainos rytuose, kur agresorė yra žinia kas), bet V.Putinui užteko įžūlumo gruodį pareikšti, jog perdavus Ukrainai sienų kontrolę tarp Rusijos bei separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, galima sulaukti naujos Serebrenicos. Tiesa sakant, Maskva oficialiu lygiu niekada nepripažino žudynių Serebrenicoje genocidu, o „tik“ karo nusikaltimu.

Viena paskutinių žinių iš virtualios tikrovės „frontų“. Jungtinės Karalystės (JK), JAV bei Kanados kibernetinės saugos tarnybos liepos 16-ąją apkaltino rusų interneto įsilaužėlius atakomis prieš COVID-19 vakcinų kūrėjus, mėginant jas išvogti. Pavyzdžiui, Oksfordo universitetas laikomas  globaliai pirmaujančiu šiame darbe, apie pirmus bandymus paskelbė dar balandį. Sėkmingai  dirbantys be skrupulų ir atakuojami nuo 2014-ųjų žinomos grupuotės APT29 (dar žinoma kaip „Cozy Bear“, „Dukes“), kurią Amerikos specialiosios tarnybos sieja su Rusijos vyriausiąja žvalgybos valdyba.

Pagal birželio viduryje paskelbtą interneto puslapio „Graphika“ naują rusų skleidžiamos dezinformacijos per pastaruosius 6 metus tyrimą, „Kremliaus troliai“ internete yra patalpinę virš 300 suklastotų interento puslapių, iš kur „Fake News“ atakuoja Maskvos priešus, tokius kaip Pasaulinė antidopingo agentūra, buvusi kandidatė į JAV prezidentes Hillary Clinton, Ukrainos vyriausybė...

Tokios tad Polišinelio paslaptys bei atitinkami papročiai, irgi verčiantys suklusti, kai Rusijos lyderis užsiima samprotavimais apie nedėkingas rusų dovanotas žemes išsinešusias buvusias sovietines respublikas ar rusų politikai moko kaimynes „gyvenimo“. Tas įkarštis nenumaldomas, kaip interviu interneto dienraščiui „Censor.net“ liepos 16-ąją nurodė Amerikos karinis diplomatas Tomas Woffordas, vien diplomatinėmis priemoniais metodais šiam spaudimui priešintis neišeis. Privalu būti stipriems ir nesiliauti dirbti.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
rusijos-informacine-agresija_1597726406-d38368e2df9affb744ee7060a4ff26a4.jpg
Visuomene
Naujiena
Niekur nedingusios Kremliaus „penktosios...
Antrą dalį apie Maskvos penktas kolonas Europoje tinkama pradėti pirmos dalies...