Įstrigęs konvojus: „virusinės diplomatijos“ pabaiga?
Įstrigęs konvojus: „virusinės diplomatijos“ pabaiga?

Pirmomis gegužės dienomis daugelyje interneto naujienų portalų  pasirodė lakoniška žinutė: Bosnijos ir Hercegovinos Saugumo ministerija atsisakė įleisti į šalį grupę Rusijos karo medikų. Pasak pačios ministerijos tinklalapyje skelbiamo pranešimo, konvojus su 24 specialistais ir penkiais specialios paskirties automobiliais vyko dezinfekuoti nuo koronaviruso vieną Mostaro miesto klinikų. Kaip matyti iš minėto pranešimo, Rusijos karo medikus į šalį pakvietė Bosnijos ir Hercegovinos tautų rūmų pirmininkas Draganas Čovičius.

Nepaisant šio kvietimo, pagalbininkai Mostare taip ir nepasirodė, mat pasieniečiams nebuvo duotas nurodymas įleisti juos į šalies teritoriją. Kas nutiko, kad  neva nesavanaudišką pagalbą siūlantys Maskvos pasiuntiniai, anksčiau su fanfaromis vilkstine traukę per pandemijos siaubiamą Italiją, karinio transporto lėktuvais vykę į Serbiją  ir net siuntę kovos su liga įrangą JAV, tapo nepageidaujamais svečiais nedidelėje Balkanų valstybėje? Ar tai įvyko tik dėl  įstatymų reikalavimų nepaisymo ir procedūrinių nesklandumų (kaip teigiama oficialiame Bosnijos ir Hercegovinos Saugumo ministerijos pranešime), ar ši istorija turi rimtesnių priežasčių? Galbūt neįvykusi „gelbėtojų“ viešnagė tapo pirmuoju pavyzdžiu to, kad pasaulis tiesiog nebenori Kremliaus „dovanų“? Juo labiau, kad per pastarąjį mėnesį buvo galima įsitikinti, kad tai – ne tokios jau ir dovanos.  

Bet pradžioje atidžiau pažvelkime į Sarajevo pateikiamą oficialią įvykio versiją. Pasak minėto pranešimo, balandžio 30-ąją Bosnijos ir Hercegovinos Užsienio reikalų ministerija supažindino saugumo žinybą su Rusijos ambasados nota, kurioje prašyta leisti atvykti į šalį humanitarinės pagalbos konvojui. Gavęs šį pranešimą, saugumo ministras Fahrudinas Radončičius aptarė jį su Gynybos ministru Sifetu Pozdičiumi. Po to Gynybos ministerija pateikė Užsienio reikalų ministerijai išvadą, kurioje pabrėžta, kad įsileisti svetimos šalies karinį junginį gali tik valstybės Prezidiumas (iš trijų šalies tautų atstovų sudarytas kolektyvinis aukščiausias valdymo organas). Tuo kalba apie Rusijos karo medikų misiją ir baigėsi.

O juk prasidėjo ji, kaip jau buvo tapę įprasta, skambiais pareiškimais. Antroje balandžio pusėje Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Gynybos ministerijos šaltiniais, pranešė, kad prezidento Vladimiro Putino nurodymu į Bosniją ir Hercegoviną humanitarinė pagalba netrukus atvyks trimis karinio transporto lėktuvais Il-76  - tokiais pat, kokie anksčiau leidosi Italijos Pratica di Mare karinių oro pajėgų bazėje netoli Romos, o iš ten išriedėjusios sunkvežimių  vilkstinės patraukė į parodomąjį žygį šalies šiaurės link. Kai dėl Bosnijos ir Hercegovinos, tai rusiškus interneto portalus užplūdusiuose pranešimuose pažymima, kad „gelbėtojai“ į šią šalį skuba jos regiono – Serbų respublikos (nepainioti su Serbija)  - vadovybės kvietimu. Čia pat nurodoma, kad oficialiame šio regiono vadovybės tinklalapyje dėkojama už medicinos įrangą, kuri bus pristatyta į Banja Lukos oro uostą.

Dabar matyti, kad su tokiomis naujienomis buvo aiškiai paskubėta. Matyt, po ankstesnių „humanitarinių misijų“ tikėtasi, kad ir šį kartą viskas vyks sklandžiai. Bet taip nenutiko, tad Maskvai tiesiog teko nuryti karčią piliulę – praėjus daugiau nei savaitei nuo konfūzo, jokių pranešimų apie Kremliaus reakciją į nesėkmę taip ir nebuvo. O ar ji galėjo būti po to, kai ankstesnė „nesavanaudiška“  Rusijos pagalba kitoms šalims kovoje su koronavirusu netruko atskleisti jos tikruosius tikslus?  

Čia reikėtų prisiminti balandžio pradžią, kuomet Rusija nusiuntė medicinos įrangos ir apsaugos priemonių į JAV. Visa tai Maskva pateikė kaip neatlygintiną pagalbą, kurios prezidentas Donaldas Trumpas neva paprašė kalbėdamas telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. O padėkojęs Rusijai už pagalbą JAV prezidentas iš karto susilaukė griežtos kritikos už tai, kad padeda Kremliui vykdyti jo propagandines akcijas.

Šiaip ar taip, balandžio 1 dieną Rusija specialiu nusiuntė į JAV 45 dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus, 4 tūkstančius dujokaukių, 15 tūkst. respiratorių. Siuntoje taip pat buvo  rankų dezinfekavimo priemonių, chirurginių pirštinių ir specialios medikams skirtos aprangos. JAV televizijos kanalas ABC tuomet pranešė, kad visas krovinys perduotas Niujorko ir Niudžersio valstijoms. Tačiau į klausimą ar Rusijos pagalba buvo panaudota tenykštėse ligoninėse, ABC žurnalistams taip ir nebuvo atsakyta.

Tikriausiai, atsakyti į šį klausimą abiejų valstijų administracijai nebuvo labai patogu. Mat kitų ABC šaltinių teigimu, didžioji dalis gautos įrangos pasirodė visiškai netinkama. Pirmiausia, dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatai pritaikyti 220 voltų įtampai, tuo tarpu JAV tinkuose įtampa dvigubai mažesnė, tad šią įrangą tektų perdirbti. Antra, karinės dujokaukės M-95, skirtos gynybai nuo cheminių ir biologinių atakų, uždengia visą veidą, todėl yra netinkamos su pacientams dirbantiems medikams.

Maža to tarp  Rusijos atsiųstų dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų yra įrangos, kurią gamina Uralo prietaisų gamykla. Ši įmonė priklauso koncernui „Radioelektronikos technologijos“, kuriai pati Amerika nuo 2014 metų taiko griežčiausias sankcijas. O tai reiškia, kad tokios siuntos priėmimas kompromituoja pačios Amerikos prezidento administracijos sprendimus. Mat tam, kad toks sandoris įvyktų, reikia specialaus JAV Finansų departamento leidimo. 

Juo labiau, kad už Amerikai nereikalingą šlamštą Maskva pateikė JAV Valstybės departamentui 660 tūkst. dolerių sąskaitą. Kai kurie socialinių tinklų komentatoriai spėliojo, jog V. Putinas už šią „humanitarinę“ pagalbą tikėjosi kitokio atlygio, tarkime, sankcijų Rusijai sušvelninimo. O to nesulaukęs, supyko ir pareikalavo pinigų. Kita vertus, siuntai pasiekus Ameriką ir jos prezidentui santūriai padėkojus už pagalbą, pasirodė Valstybės departamento paaiškinimas, kad visa ši  įranga – ne labdara o tiesiog pirkinys. O jei taip, tai Maskvos melas apie nesavanaudišką pagalbą atrodo visai absurdiškai, nes neišvengiamai turėjo išlįsti kaip yla iš maišo. Šiaip ar taip, nevykusi propagandinė Kremliaus akcija žlugo.

Galiausiai, net ir pirmąją, garsiausiai ištrimituotą  (ir lygiai taip pat nelabai kam tinkamą) „humanitarinę pagalbą“ Italijai Maskva taip pat mėgino paversti sandoriu, ir tai dabar tampa akivaizdu. Maždaug tuo pat metu, kai paskutinis Rusijos karo medikų konvojus įstrigo pakeliui į Bosniją ir Hercegoviną, Italijos tiriamosios žurnalistikos portalas „Linkiesta“ pranešė apie laišką, kurį šalies Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkui Vitui Petrocelli atsiuntė jo kolega iš Rusijos Valstybės Dūmos Leonidas Sluckis. Šiame laiške Rusijos senatorius primena apie Maskvos pagalbą Italijai kovojant su koronavirusu ir prašo paspausti Europos vadovus Briuselyje, kad šie atšauktų sankcijas Rusijai, įvestas po jos agresijos prieš Ukrainą.

„Demokratinėmis besivadinančios Vakarų valstybės įvedė įvairių rūšių sankcijas beveik trečdaliui pasaulio gyventojų ir neplanuoja jų atšaukti net kovos su koronavirusu metu. Aš kreipiuosi į visus politikus, ragindamas atsisakyti destruktyvios sankcijų politikos“, - rašoma L. Sluckio laiške.

Jame galima įžvelgti desperatišką reakciją tai, kad balandžio 3 dieną JT Generalinė Asamblėja atsisakė priimti Rusijos ir dar septynių šalių pasiūlytą rezoliuciją, dėl kovos su koronavirusu atšaukti sankcijas kelioms valstybėms, tarp jų - ir pačiai Rusijai. Tuomet Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra „Ria novosti“ paskelbė labai panašaus tono ir stiliaus pareiškimą, kuriame sakoma, jog „nedidelė sankcijų politikos apologetų grupė (...) negalėjo atsisakyti savo politizuoto požiūrio ir interesų“. Kaip matome, Rusijos politikai dabar mėgina apeliuoti į atskirus „labdaros“ gavėjus, pirmiausia -  į

Romą. „Pagaliau Maskva pateikė sąskaitą už tai, kad nusiuntė Italijai pagalbą (įskaitant karinę) kovai]su koronavirusu“, - pastebi „Linkiesta“.  

Šis Rusijos mėginimas ieškoti užtarėjų Romoje vargu ar duos rezultatų. Kaip nedavė jų ir iki šiol. Juolab, kad tikrieji Maskvos geradarystės motyvai per pastaruosius porą mėnesių tapo pernelyg akivaizdūs. „Humanitarine pagalba“ Maskvai nepavyko nei sušvelninti sankcijų, nei supriešinti tarpusavyje Vakarų valstybių, nei pelnyti daugiau tarptautinės bendruomenės pagarbos. O „labdarai“ užtrenktos Bosnijos ir Hercegovinos duris gali būti ženklas, kad Rusijos „virusinės diplomatijos“ arsenalas jau išsemtas.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti