Ir mums pavojingi geopolitiniai „šokiai“ aplink G-7 vienybę
  • Titulinis
  • Politika
  • Ir mums pavojingi geopolitiniai „šokiai“ aplink G-7 vienybę
Ir mums pavojingi geopolitiniai „šokiai“ aplink G-7 vienybę

Liepos 1-ąją Amerikos Senate į JAV karinio biudžeto struktūrą įvestos papildomos sankcijos prieš vamzdyno „Šiaurės srautas-2“ (Nord Sream-2) projektą. Pasak vieno jų iniciatorių senatoriaus  respublikono Steveo Womacko, jis didžiuojasi tuo, jog yra tarp autorių projekto, pašaukto galutinai pribaigti Vakarus priešinantį vamzdyną, kuriuo kaip prievartos instrumentu Maskva siekia stiprinti Lenkijos, Ukrainos (pridėkime - Baltijos valstybių) priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.

Sankcijų iniciatoriais tapo grupė senatorių, beje, iš abiejų – respublikonų bei demokratų – partijų, jų vertinimu, įvestos jos prisidės prie JAV nacionalinio saugumo užtikrinimo. Šią poziciją remia dalis Europos valstybių primiausia iš žemyno vidurio bei rytų (bet ne visos, pavyzdžiui, Vengrija neremia), pirmiausia tos, turios turi kartokos vadavimosi iš priklausomybės nuo rusiškų energetinių šaltinių patirties. Lietuva po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004-aisiais net buvo šio žygio flagmanė, kai kovėsi su rusų koncerno „Gazprom“ monopolija gamtinių dujų rinkoje bei siekė ir pasiekė elektros jungčių su Vakarais. 

Gruodį jau įvestos sankcijos prieš „Nord Sream-2“ (jo statybą sustabdžiusios, atlikus 94 proc. darbų) lietė vamzdžius klojančius laivus, naujos planuojamos prieš draudimo, geodezijos, inžinerinius darbus atliekančias kompanijas, taip pat testavimo bei sertifikavimo bendroves, be kurių patvirtinimo vamzdynas tiesiog negalės pradėti veikti. Kaip nurodė irgi vienas išplėsto sankcijų paketo autorių senatorius Tedas Cruzas, sankcijos palies visus, vienaip ar kitaip prisidėsiančius prie vamzdyno tiesimo, iš viso virš 120 kompanijų.

Šiuo atveju ne taip ir svarbu, jog pagrindinis „Šiaurės srauto-2“ iniciatorius koncernas „Gazprom“ grasinasi užbaigti projektą bet kokiomis aplinkybėmis - kitaip jis kalbėti tiesiog negali. Užtat išties sudėtingoje situacijoje jau kurį laiką yra Vokietijos federalinė vyriausybė bei kanclerė Angela Merkel, priversta atsimušdama į Amerikos spaudimą skelbti apdairius pareiškimus, tokius kaip birželio 29–ąją cituotas naujienų agentūros „Bloomberg“, jog Vokietija rengia atsakomuosius veiksmus atvejui, jei prezidento Donaldo Trumpo administracija įgyvendintų grasinimus galutinai sustabdyti „Nord Sream-2“. Arba A.Merkel pareiškimas, jog laiko gresiančias sankcijas eksteritorinėmis (peržengiančiomis Amerikos teisinę sistemą), todėl Berlynas imsis (ir spaudimo) žingsnių, kad dėl sankcijų su aiškia pozicija pasisakytų visa ES.

JAV prezidentas Vokietiją dėl „Šiaurės srauto-2“ kritikuoja nuolat, tarkime, birželio 20 dieną susitikime su rinkėjais Oklahomos valstijos mieste Talsoje per prezidento rinkimų maratoną pareiškė, jog Berlynas Maskvai už dujotiekį moka milijardus dolerių, todėl amerikiečiai turį išvaduoti Vokietiją nuo Rusijos.

Veikiančių politikų įsipareigojimų (taip pat euroatlantinei vienybei) nesaistomas buvęs Vokietijos  kancleris, rusų kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininkas bei „Šiaurės srauto-2“ operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas, iš esmės Kremliaus lobistas nuo 2005-ųjų Gerhardas Schroederis liepos 1-ąją Bundestaege galėjo sau leisti pareiškimą, esą Vašingtono sankcijos yra sąmoningas euroatlantinės vienybės žludymas. Ekspolitiką citavęs dienraštis „Handelsblatt“ taip pat išskyrė jo žodžius, jog sankcijos prieš NATO sąjungininkę ekonominio nuosmukio metu reiškia puolimą prieš Europos ekonomiką, neleistiną kėsinimąsi į ES suverenumą bei Vakarų Europos (šiuo atveju tai pabrėžtina –A.S.) energetinę nepriklausomybę.

Amerikos prezidentas Berlyną kritikuoja ne tik dėl „nord Stream-2“. Čia minėtame susitikime su rinkėjais Talsoje D.Trumpas pareiškė, jog per ketvirtį amžiaus Vokietija įsiskolino NATO trilijoną dolerių, turėdamas galvoje aplinkybę, jog nors ir didina karinį biudžetą, Berlynas savo gynybos išlaidų auginimo tempais vis vien netenkina (šiemet Vokietijos išlaidos gynybai sieks 1,42 proc. BVP, tai yra 50,25 mlrd. eurų). JAV prezidentas imperatyviai reikalauja vykdyti 2014-aisiais visų Aljanso narių prisiimtą pažadą skirti gynybai 2 proc. BVP.

Praktikoje šis Baltųjų Rūmų nepasitenkinimas išvirto liepos 1-ąją patvirtintu grasinimu sumažinti Amerikos karių kontingentą Vokietijoje 9 500. Kol kas neatskleista, kada jie bus iškelti ir ar bus perkelti į kitą NATO šalį. JAV Gynybos departamento teigimu, Pentagonas iš pradžių informuos Kongresą apie perdislokavimo planą, tada konsultuosis su sąjungininkais. dalis gali būti dislokuota NATO narėse Rytų ir Vidurio Europoje, kai kurie nuolat, bet dauguma – rotaciniu principu.

Birželio 29-ąją naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP) informavo, jog Amerikos gynybos sekretorius Markas Esperas planuoja pristatyti prezidentui D.Trumpui keletą karių perdislokavimo iš Vokietijos variantų, kaip ypač tikėtina opcija (greta grąžinimo į tėvynę Ameriką) nurodoma rytų Europa. „Amerikos balsas“ citavo Pentagono atstovą Jonathaną Hoffmaną, pasak kurio, tai bus aiškus parspėjimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio karines ambicijas eilinį kartą patvirtino Krymo aneksija 2014-aisiais. Tiesa, 1997-aisiais NATO žadėjo Maskvai nesteigti pastovių karinių bazių į Aljansą įstojusiose buvusio Rytų bloko valstybėse, bet agresija prieš Ukrainą nuo šio pažado kaip ir išvadavo.

AFP citavo neįvardytą pareigūną Pentagone, pasak kurio, karių perdislokavimas gali būti apiformintas ne NATO, bet dvišaliais susitarimais su šalimis partnerėmis, kokius Amerikos lyderis labai mėgsta. Perrinkimo siekiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per vizitą Vašintone birželio pabaigoje tokių lūkesčių neslėpė. Lenkų „Dziennik Gazeta Prawna“ birželio 23-ąją užsiminė apie Pentagono planus perkelti į Lenkiją ne tūkstantį (kaip planuota anksčiau), o porą tūkstančių kariškių, taip pat apie 30 naikintuvų F-16 iš Vokietijos. Šiuo metu mūsų kaimynėje yra apie 4,5 tūkstančio amerikiečių karių.

Kaip jau pastaraisiais metais įprasta JAV santykiuose su euroatlantiniais partneriais, sprendimą dėl JAV kontingento mažinimo Vokietijoje lydėjo gana audringas „garso takelis“ tarptautinėje viešojoje erdvėje – Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas interviu laikraščiui „Bild am Sonntag“ birželio 7-ąją pasiskundė, jog nors Berlynas ir Vašingtonas buvo artimi partneriai NATO, dabar jų ryšiai sudėtingi ir dėl planuojamo amerikiečių karių išvedimo, ir COVID-19 pandemijos. Kaip pavyzdį ministras nurodė su pandemija susijusią „neveidrodinę“ susisiekimo situaciją – jei Europa nedraudžia amerikiečiams vykti į Senąjį Žemyną, Amerika nuo kovo vidurio susisiekimą su Europa sustabdė. Interviu paliesti ir JAV prezidento rinkimai lapkričio 3 dieną - pasak H.Maaso, rinkimų kampanija dar labiau supriešins Ameriką, ir tai nežada nieko gero.

JAV karių perkėlimo į rytų bei vidurio Europą perspektyva ir patiems rytų europiečiams (tai yra, mums) turėtų kelti ne vien besąlygiškai džiaugsmingas emocijas. Viena vertus, birželio 8-ąją Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ surengtoje konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, jog Amerikos karių skaičius Lenkijoje, Baltijos valstybėse, Rumunijoje ir taip išaugo. O štai vis labiau chroniški ginčai tarp galingiausių demokratijų neprisideda prie ilgalaikio, tvaraus euroatlatntinio saugumo.

Šia prasme atkreiptinas dėmesys į A.Merkel interviu Europos spaudai virželio 27-ąją. Pasak kanclerės, mūsų žemynui dera pamąstyti apie naują tikrovę, jei Amerika nutartų atsisakyti planetos lyderės vaidmens, ko ženklų su D.Trumpo žengimu į Baltuosius Rūmus su šūkiu „Make America Great Again“ netrūksta. Ištisos europiečių kartos augo su žinojimu apie JAV lyderystę, dabar reikalai keičiasi, tarkime, komentuodama prezidento D.Trumpo sprendimą mažinti JAV karių skaičių jos šalyje, kanclerė pastebėjo, jog tas kontingentas gynė visą rytinį NATO flangą Europoje.

Dabartiniai reikalai turėtų visai tenkinti Maskvą, kuri paskutiniame, birželio 10-ąją tarptautinio Ekonomikos ir taikos instituto (IEP) paskelbtame planetos taikingumo indekse (Global Peace Index 2020) užėmė 154 vietą iš 163 reitinguotų valstybių. Pasak reitingo sudarytojų, taikingumo planetoje apskritai mažėja. Lyg ir tą patvirtindamas, Amerikos Kongreso atstovų rūmų įtakingas respublikonų komitetas (vienija apie 150 narių) birželio 10-ąją paskelbtame pranešime „Amerikos stiprinimas ir atkirtis globalioms grėsmėms“ Rusiją, Kiniją, Iraną įvardijo agresyviausiais Jungtinių Valstijų priešininkais, prieš kuriuos pasiūlė kiečiausias Kongreso kada nors kam nors taikytas sankcijas. Rusiją pranešime siūloma įvardyti valstybe, terorizmo rėmėja.

Čia minėta, jog Amerikos prezidentas linkęs rinktis dvišalius susitarimus daugiašalių nenaudai. Sunku pasakyti, kiek vienašališki veiksmai, atsisakius tradicinių sąjunginių ryšių, veiksmingi. Gegužės pabaigoje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių demokratijų klubo G7 šiųmetinio susitikimo šeimininkas prezidentas D.Trumpas į rugsėjį projektuojamą „Didžiojo septyneto“ susitikimą (iš pradžių planuotas birželį, bet dėl suprantamų priežasčių atidėtas) pasiūlė pakviesti Rusiją, Indiją, Australiją, Pietų Korėją. Į ką Kongreso Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas sureagavo tokiu pareiškimu: JAV prezidentas neturėtų kviesti Rusijos į G7 susitikimą. Turime svarstyti apie sankcijas ir kaip dar atgrasyti Rusiją elgtis kenkėjiškai, o ne integruoti ją į civilizuotų tautų bendruomenę.

Bet D.Trumpas nesiliauja kritikuoti NATO, ES laiko kone priešiška varžove prekybos srityje, G7 yra pavadinęs labai pasenusia šalių grupe, ne kartą reikalavo švelnesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Žlugus gana paskubomis parengtam planui organizuoti G-7 susitikimą Vašingtone besitęsiant koronaviruso pandemijai, Baltųjų rūmų šeimininkas  gegužės gale staiga paskelbė norįs visiškai pertvarkyti organizaciją.

Kol kas susitikimas projektuojamas rugsėjį, belieka laukti. Situacija vis dėlto subtili - G7 vienybė kompleksiškai svarbi globaliu mastu, tad vidurio bei rytų Europai su Baltijos valstybėmis kaip geopolitinio saugumo požiūriu trapiam regionui užgniaužus kvapą tenka stebėti besiklostančius scenarijus: iš vienos pusės artėjantys Amerikos prezidento rinkimai, iš kitos - nelengvoje situacijoje laviruojanti Vokietijos kanclerė, asmeniškai nepalaikanti „Šiaurės srauto 2“, bet priversta už jį agituoti net apeliuodama į ES vienybę, vadinasi, strateginių ryšių su JAV nenaudai ir su grėsme G7 vienybei, kas Baltijos valstybėms tikrai ne į naudą. Beje, Vokietija Lietuvoje vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių tarptautinei NATO bataliono kovinei grupei.

Iki Amerikos prezidento rinkimų - beveik keturi mėnesiai, beveik akivaizdu, jog politinių manevrų geopolitikos lauke bei viena kitą paneigsiančių naujienų netrūks ir „pakeliui“ į rinkimus rugsėjį galbūt (dabartinėmis aplinkybėmis niekas negali būti tikras) įvyksiančiame G7 viršūnių susitikime.

 Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti