Ginčuose dėl 2 proc. BVP gynybai - tikėtinai dviprasmiška rytų europiečių sėkmė
  • Titulinis
  • Politika
  • Ginčuose dėl 2 proc. BVP gynybai - tikėtinai dviprasmiška rytų europiečių sėkmė
Ginčuose dėl 2 proc. BVP gynybai - tikėtinai dviprasmiška rytų europiečių sėkmė

Birželio 10-ąją interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ (06 11) NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragino Aljanso valstybes nares laikytis įsipareigojimo didinti gynybos finansavimą, nepaisant iššūkių, kuriuos kelia koronaviruso pandemija, kai norint suvaldyti ekonomikos nuosmukį, reikia didinti finansavimą daugelyje sričių. Pasak J. Stoltenbergo, saugumo grėsmės ir iššūkiai per pandemiją nesumenko - Rusija toliau modernizuoja karines pajėgas, pasaulinis galių balansas keičiasi dėl Kinijos iškilimo etc.

NATO valstybės narės yra sutarusios iki 2024-ųjų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Viena svarbiausių NATO sąjungininkių Vokietija pastaraisiais metais irgi didina jos finansavimą, vis dėlto 2019 m. šalis kariuomenei skyrė 1,38 proc. BVP, prognozuojama, kad 2020 m., dėl krizės sumažėjus Vokietijos BVP, gynybai skiriama jo dalis sieks kiek daugiau nei 1,5 proc. Palyginimui, Amerika gynybai šiemet skiria apie 730 mlrd. dolerių arba 3,4 proc. BVP.

Dieną prieš Aljanso stiprinimo po COVID-19 pandemijos klausimams skirtoje vaizdo konferencijoje J. Stoltenbergas pabrėžė, jog nesikeičia NATO politika Rusijos atžvilgiu, sulaikymo strategiją, didinant karinę galią, derinant su politiniu dialogu. Pasak Generalinio sekretoriaus, Aljansas turi reikalą su vis labiau užsispyriusia Maskva, kuri buvo pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes Gruziją bei Ukrainą, ir šia prasme niekas nepasikeitė. Rusai aktyviai investuoja į šiuolaikines karines galimybes, įskaitant branduolinį arsenalą, bei koreguoja savo karinę doktriną. Kaip pavyzdį J. Stoltenbergas nurodė į rusų ginkluotę įvedamas naujas raketines sistemas SSC-8, kurių branduolinį užtaisą gebančios nešti vidutinio nuotolio raketos gali pasiekti taikinius bet kur Europoje, įskaitant sostines, pavyzdžiui, Berlyną (Vokietijos sostinę NATO bvadovas veikiausiai paminėjo neatsitiktinai). Čia tinka ir priminti, kad šiemet Kaliningradą turėtų pasiekti penktas raketomis „Kalibr“, galinčiomis smogti objektams už 2 tūkst. kilometrų, ginkluotas laivas.

Todėl Aljansas turi toliau investuoti į gynybą bei karinį sulaikymą, kuo sėkmingai užsiėmė iki šiol, kai į Maskvos agresyvumą atsakyta ne atkartojant jos vaiksmus, o užtikrintomis investicijomis į gynybą, nesuteikiant priešininkui preteksto menkiausiai abejonei dėl NATO pasirengimo apginti sąjungininkes. Kol Aljansas laikysis sulaikymo politikos, konflikto ar rusų agresijos nebus.

Pasak J. Stoltenbergo, NATO ateinantį dešimtmetį koncentruosis ties karinės galios bei politinės sąjungos stiprinimu, kai būtina ginti demokratiją vis labiau konkurencingame pasaulyje. Svarbu investuoti į šiuolaikines karines galimybes, nes saugumas yra demokratinio pasaulio išgyvenimo pagrindas ateityje. Greta karinės dedamosios NATO sąjungininkės turi plačiau išnaudoti atviras politines diskusijas kaip galimybę spręsti su saugumu susijusias problemas, gebėjimą greitai, sistemiškai konsesnsuso pagrindu atsakyti į naujausius iššūkius. J. Stoltenbergas agituoja už kompleksinių priemonių – karinių, ekonominių, diplomatinių – rinkinį, sprendžiant bet kokias problemas, ir nurodo, jog NATO dabar yra vienintelė aikštelė, kasdieniam bendradarbiavimui „suvedanti“ Šiaurės Ameriką ir Europą.

30 Aljanso sąjungininkių abiejose Atlanto pusėse vienija beveik milijardą žmonių bei pusę ekonominės bei karinės planetos galios, šiuo dešimtmečiais kauptu pasitikėjimu kaip klestėjimo pagrindu švaistytis nedera, tad Aljanso generalinis sekretorius paskelbė apie savo teiksimas rekomendacijas dėl NATO stabilumo užtikrinimo kitais metais vyksiančiame Aljanso šalinų narių lyderių susitikime.

Ir pagaliau (kas ypač svarbu ne vien šiam tekstui) – į klausimą apie Amerikos planus išvesti dalį kariškių iš Vokietijos, J. Stoltenbergas vaizdo konferencijoje atsakė negalįs komentuoti spekuliacijų žiniasklaidoje, tik nurodė, jog Aljanso sąjungininkės  nuolat konsultuojasi dėl karių išdėstymo Europoje. Ir pareiškė, kad JAV karių Senojo Žemyno valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija, padaugėjo, Amerikos karinis jūrų laivynas padidino kontingentą Norvegijoje bei Ispanijoje,  amerikiečiai teikia daugiau įrangos Europoje vykstantiem mokymams.

Apie prezidento Donaldo Trumpo užmačias traukti dalį karių iš Vokietijos pirmas informavo verslo savaitraštis „The Wall Street Journal“, nurodęs 9500 skaičių, vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ skelbė apie galimą kontingento mažinimą 500-15000 kariškių. Vokietijos bazėse dislokuota 35,5 tūkstančio JAV kariškių (didžiausias kontingentas Senajame Žemyne), jose dirba 17 tūkstančių amerikiečių bei 12 tūkstančių vokiečių civilių.

Kas NATO generaliniam sekretoriui dalyvaujant vaizdo diskusijoje dar buvo gandu, pasitvirtino birželio 11-ąją, kai Vokietija gavo oficialų Vašingtono pranešimą apie galimą dalies karių išvedimą. JAV politinei klasei tai sukėlė nerimą. Demokratų partijos atstovai tai pavadino dovana Rusijai, 22 respublikonai iš Kongreso atstovų rūmų komiteto ginkluotųjų pajėgų klausimais išreiškė nerimą atviru laišku, Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas senatorius Eliotas Engelis paskelbė ketinąs padirbėti su respublikonais Kongrese, kad sprendimas būtų atšauktas.

Vokiečių politikai ir valdininkai prabilo apie globalius nuostolius. Pasak Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp‑Karrenbauer, jei bus realizuotas, planas turės neigiamos įtakos visam Šiaurės Atlanto aljansui. Santykius su JAV bei Kanada Bundestage kuruojantis Peteris Beyeris pabrėžė, jog įgyvendintas šis prendimas paveiks visus Vokietijjos ir Amerikos santykius. Užsienio reikalų ministrui Heiko Maasui išsprūdo atodūsis, jog abi šalys yra ypač artimos NATO partnerės ir suinteresuotos tokiomis likti, bet tai sudėtinga.

Prezidentas D.Trumpas praktiškai nuo kadencijos pradžios ne kartą skundėsi dėl europiečių (pirmiausia Vokietijos) vengimo laikytis kolektyvinio NATO šalių narių įsiparegojimo skirti gynybai 2 proc. BVP. Tarkime, „tolimų“ 2017-ųjų balandžio 12 dieną bendroje spaudos konferencijoje su J. Stoltenbergu pareiškė nelaikąs Aljanso pasenusia organizacija (kaip skelbė per prezidento rinkimų kampaniją 2016 metais), vis dėlto jo narės privalančios sąžiningai mokėti už Europos saugumą.

Ir NATO generalinis sekretorius akcentuoja būtinumą pasiekti 2 proc. BVP gynybai iki 2024-ųjų. „Die Welt“ jis priminė, jog ypač paskutiniais metais Amerikos indėlis į Europos saugumą labai svarbus, nors rusų propaganda naudojasi bet kokia proga priešinti sąjungininkes. J. Stoltenbergas paminėjo Maskvos melus apie tai, kad Baltijos šalyse dislokuoti NATO kariai kone masiškai užsikrėtę koronavirusu, arba suklastotą jo laišką, esą Aljanso sąjungininkės (ir Vokietija) išveda karius iš Lietuvos. Vis dėlto 2 proc. problema lieka - nors yra pažadėjusi, Angelos Merkel vyriausybė veikiausiai nepasieks 2 proc. BVP gynybai net iki 2030-ųjų.

J. Stoltenbergas siūlo vengti emocinių sprendimų racionalumo sąskaita, ir tą galima laikyti netiesiogine prezidento D.Trumpo dabartinio sprendimo kritika. Pasak NATO pajėgų vado vidurio ir šiaurės rytų Europoje (iki 2016-ųjų) generolo Hanso-Lotharo Domröse, jei anksčiau Vašingtonas iš pradžių konsultuodavosi su sąjungininkėmis, dabar stato jas (kaip ir JAV vyriausybę) prieš faktą. Dienraščiui „Frankfurter Allgemeine“ generolas sakė turįs stiprų įspūdį, jog Amerikos prezidento sprendimą dėl karių išvedimo iš Vokietijos labiausiai „stūmė“ ką tik iš Berlyno atšauktas JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas. D.Trumpas susigrąžino jį į Vašingtoną kaip svarbų savo prezidento rinkimų kampanijos veikėją.

Pasak dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ (06 07), kol Vašingtone teisinamasi, esą po prezidento D.Trumpo spaudimo europiečiai pagerino savo gynybą ir amerikiečių dalyvavimą galima mažinti, didžiausią naudą iš karių perdislokavimo pelnytų Rusija bei rytų Europos valstybės (vadinasi, ir mes, baltai, - A.S.). Lenkija jau išreiškė viltį, kad dalis iš Vokietijos patrauksimų kariškių bus perklta į jos teritoriją, kaip nurodė jos premjeras Mateuszas Morawieckis, tai sustiprins NATO rytų flangą. Tiesa, toks permetimas prieštarautų Rusijos-NATO 1997 metų sutarčiai.

Štai toks pasjansas demokratinio pasaulio gynimo tema, ne pirmas per paskutinius keletą metų. Tikėtina ir linkėtina, jog šis euroatlantinės vienybės „slenkstis“ (ar testas) bus įveiktas. Irgi linkėtina, kad jis netaptų „dar vienu“  euroatlantinės vienybės testu, net jei Baltijos valstybėms ir Lenkijai tektų „susitvardyti“ bei nesiekti laikino taktinio pranašumo Vokietijos sąskaita. Kaip nuolat kartoja NATO generalinis sekretorius, Europa ar Amerika į saugumo iššūkius artimiausią dešimtmetį pavieniui nesugebės atsakyti.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti