Danguje ir žemėje - kaip visada, be jokių iliuzijų
Danguje ir žemėje - kaip visada, be jokių iliuzijų

Pasak Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos, gegužės 25-31 dienomis NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse penkis kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Tą pačią savaitę Aljanso narių Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos lėktuvams teko virš Juodosios jūros perimti du rusų strateginius bombonešius Tu-22 bei porą naikintuvų Su-27, kai šie priartėjo prie šių šalių oro erdvės jūros vakarinėje dalyje. Kaip nurodė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas, nuo 2014-ųjų agresijos prieš Ukrainą rusai Aljanso sąjungininkus „tikrina“ nuolat – ar NATO orlaiviai perėmimui pakeliami operatyviai ir ar radarai „regi“ artėjančius Rusijos karinius lėktuvus. Iš viso pernai Aljanso lėktuvai visoje Europoje kilo lydėti ar perimti rusų orlaivių 290 kartų.

Prieš šias, reikia pasakyti, rutinines žinias gegužės 21 dieną Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, jog jo šalis po pusmečio trauksis iš 1992 metais pasirašytos ir po dešimtmečio įsigaliojusios vadinamosios Atviro dangaus sutarties, leidusios misijoms 35 valstybių, įskaitant NATO nares bei Rusiją, iš oro inspektuoti karinius objektus viena kitos teritorijose. Pasak D. Trumpo, jo šalis taip apsisprendė todėl, kad Rusija pažeidinėja sutartį. Amerikos prezidento argumentaciją gegužės 22-ąją papildė NATO spaudos pranešimas, paraginęs Maskvą atšaukti inspekcinių skrydžių ribojimus Kaliningrado regione bei netoli sienos su Gruzija. Tada amerikiečiai iš sutarties nesitrauks. Spaudos pranešimą lydėjusiame komentare NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, jog Rusija inspekcinius skrydžius riboja jau daug metų arba taiko atrankinį savo įsipareigojimų laikymąsi ir taip nevykdo Atviro dangaus sutarties sąlygų.

Tą pačią dieną ir Lenkijos užsienio reikalų ministerija nurodė į Maskvos taikomus inspekcijų ribojimus. Ministerijos pareiškime taip pat pažymėta, jog JAV iš anksto perspėjo Varšuvą dėl galimo pasitraukimo iš Atviro dangaus sutarties ir kad šiuo metu Lenkija su artimiausiomis sąjungnininkėmis (reikia suprasti, ir Lietuva) imasi priemonių, pašauktų saugumui rytų bei vidurio Europos regione užtikrinti.

Savo ruožtu dešimt Europos valstybių pareiškė besilaikysiančios Sutarties, nepaisant prezidento D.Trumpo sprendimo, nes laiko jį akivaizdžiai vertingu bendro saugumo užtikrinimui bei svarbiu pasitikėjimo tarp NATO sąjungininkų garantu. Tą patvirtinantį pareiškimą pasirašė Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Suomijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Portugalijos, Čekijos, Švedijos užsienio reikalų ministerijų atstovai. Tuo pat metu pareiškime sutinkama su Vašingtono nerimu dėl Maskvos Atviro dangaus sutarties atrankinio įsipareigojimų laikymosi.

Štai toks kaip visada diplomatiškai mandagus dar vienos saugumo problemos „apiforminimas“.

Ką tik paskelbto vizitų Ukrainoje pagrindu sudaryto pranešimo Europos Tarybai „Karo Ukrainoje politinės pasekmės“ autorė Kristina Zelinkova ypač diplomatiška būti nelinkusi. Kalbėdama apie Rusijos gebėjimą laikytis įsipareigojimų ji tiesiai sako, jog Kremlius situaciją Ukrainos rytuose išnaudos tiek, kiek jam tai bus naudinga. Rytų Ukrainos „argumentas“ pašauktas destabilizuoti situaciją tiek šioje šalyje, tiek Europoje - toks pagrindinis Maskvos tikslas, šį algoritmą Rusijos valdančioji klasė ypač mėgsta taikyti didžiojoje posovietinės erdvės dalyje.

Ukrainos misijai Jungtinėse Tautose (JT) gegužės 28-ąją teko reaguoti ir į eilinį Rusijos misijos „tikrinimą“, kai šios atstovas Genadijus Kuzminas Rusijos atstovybės interneto puslapyje paskelbė apie reikalą atšaukti Vakarų sankcijas kaip trukdančias globalioms paliauboms, apie kurių būtinumą COVID-19 pandemijos sąlygomis dar kovą paskelbė JT generalinis sekretorius Antónius Guterresas. Ukrainos misijos JT patarėjas Olegas Nikolenko savo „Facebook“ puslapyje nurodė, jog anksčiau rusai teigdavo, esą sankcijos trukdo teikti humanitarinę pagalbą, kovojant su COVID-19, tas Maskvai iš sankcijų vaduotis nepadėjo. Dabar naratyvas papildytas poreikiu globaliai nusiginkluoti. Diplomatas pavadino tai šantažu, paaiškinančiu, kodėl tęsiasi jėgos naudojimas jo šalyje, Sirijoje, Libijoje bei kitose vietose, kur Rusija veikia vienoje konflikto pusių. Gerai žinoma, jog net sankcijų atšaukimo atveju ugnis nutraukta nebūtų. Rusai visada geba rasti pretekstą tęsti agresyvią politiką.

Kai taip, tikriausiai apdairiai pasielgė Latvijos seimo komisija gynybos, vidaus politikos bei kovos su korupcija klausimais, gegužės 26-ąją patvirtinusi Gynybos ministerijos parengtas pataisas įstatymui, reglamentuojančiam karinį atsaką išorės agresijos atveju. Įprastos reagavimo formos papildytos naujomis, pašauktomis duoti atsaką bepiločių lėktuvų,  kibernetinių atakų (prieš svarbiausias šalies informacines sistemas, karinę infrastruktūrą) atvejais, taip pat į šalį pradėjus skverbtis ginkluotiems kariškiams be skiriamųjų ženklų, vadinamiesiems „žaliems žmogeliukams“ - pastarojo metodo autorystė priklauso Rusijai, 2014-aisiais išbandžiusiai jį atplėšiant nuo Ukrainos Krymą.

Tokiame kontekste ir amerikiečių 500 karių bataliono išvykimas iš Lietuvos birželį po devynių čia praleistų mėnesių nurodo, jog tai - tik taktinis sprendimas. Gegužės 13-ąją JAV karinių pajėgų Europoje vadovybė paskelbė, jog Amerikos kariškiai birželį, pirmą kartą nuo pandemijos pradžios, dalyvaus mokymuose Europoje. „Allied Spirit“ mūsų kaimynėje Lenkijoje taps sumažinta versija prieš pandemiją planuotų mokymų „Defender Europe-2020“, kurie turėjo tapti didžiausiais Europoje po Šaltojo karo pabaigos, kuriems JAV planavo perdislokuoti į Senąjį Žemyną 20 tūkstančių kariškių ir kuriuose be viso kito planuota repeticija amerikiečių kariškių desantavimo iš oro į Baltijos valstybes ir Gruziją.

Stojus pandemijai, kovą Pentagonas sustabdė karinių dalinių permetimą į Europą, vis dėlto 6 tūkstančiai karių į Senąjį Žemyną atvyko (kaip ir 90 proc. planuotos perkelti į Europą karinės technikos). Jie su dviem tūkstančiais lenkų kariškių dalyvaus mokymuose „Allied Spirit“ Lenkijos šiaurės vakaruose birželio 5-19 dienomis. Apsispręsta turbūt ne vien dėl pragmatinių (jei jau kariai į mokymų vietą atvyko), bet ir, pavadinkime, geopolitinės situacijos argumentų, kai/jei rusai nė negalvoja mažinti įtampų. Beje, kaip tik gegužės pabaigoje pora rusų naikintuvų „savaip“,  tai yra įžūliai, kurį laiką lydėjo JAV žvalgybinį lėktuvą virš Europos. 

Ar/kiek tikėtina, jog Rusija ims pagaliau koncentruotis ties savimi ir liausis provokuoti Vakarus? Klausimas šiaip jau naivokas kad ir dėl pastarųjų mėnesių žinių iš šios šalies. V.Putino pareiškimas, jog išvystytas fundamentalus mokslas Rusijai leido sukurti tokias ginkluotės rūšis, kokių neturi niekas pasaulyje. Šaltinis iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso naujienų agentūrą „RIA Novosti“ informavo, jog šį rudenį planuojamas pirmas paleidimas bepilotės branduolinės torpedos „Poseidon“, gebėsiančios be garso nusigauti iki priešininko ir sunaikinti, pavyzdžiui, lėktuvnešių grupes ar pakrantės gynybos infrastruktūrą. Dar pora šaltinių iš ten pat informavo naujienų agentūrą TASS, kad Rusija gamina bandomąjį pavyzdį strateginio bombonešio su nuo radarų slepiančia „stealth“ technologija (angl. stealth – „nematomas, slaptas“; reikia suprasti, pagal analogiją su JAV bombonešiu „B-2 Spirit“).

Šios bei kitos žinios yra ne kas kita kaip naujienos iš naujų ginkluotės varžybų ir tesignalizuoja apie Maskvos siekį nenusileisti jokiems galios centrams, kai nėra kitų šansų konkuruoti -  pavyzdžiui, socialiniu valstybės patrauklumu. Pagal vieną iš skaičiavimo metodikų, pasaulinis Bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 86 trilijonus Amerikos dolerių. Amerikos dalis jo struktūroje siekia 20 trilijonų, antra – Kinija su 13 trilijonų, trečia - Japonija su 5 trilijonais dolerių. Rusijos BVP 2019-ųjų duomenimis siekia 1,6 trilijono dolerių (11 vieta pasaulyje). Štai ir visa aritmetika apie valstybę, iš paskutiniųjų siekiančią priešintis laisvam demokratiškam pasauliui jei ne agresija, tai bent manipuliacijomis arba vienu ir kitu vienu metu. Žvanginimas esamais ir hipotetiniais ginklais ar net karas, jei prireiks.

Apibendrinant ir be iliuzijų - didaktinis vaizdelis „iš gyvenimo“. Plačiai reklamuotoje Maskvos pagalbos koronaviruso kamuojamai Italijai akcijoje rusai pasiuntė 15 didžiulių karinių lėktuvų su 32 gydytojais (tiek pat jų be ypatingos reklamos paprastu reisu delegavo, pavyzdžiui, Albanija). Tie 15 sunkių ligonių, kuriuos išgydė rusų kariniai medikai per mėnesį darbo, be abejo, visą gyvenimą liks jiems dėkingi. Bet kai gegužės pradžioje laikina karinė ligoninė Bergame ėmė tuštėti ir vietos valdžia atsargiai užsiminė, kad Rusijos delegacijai laikas ją palikti, šios atstovai sušurmuliavo: „Kaip tai? Juk mes gegužės 9-ajai, pergalės šventei, turime galingą kultūrinę programą!”. Italams teko kantriai aiškinti, jog karantinas nesuderinamas su masiniais  renginiais. Rusų kariškiams teko išvykti, taip ir neatlikus „Katiušos”…

Arūnas Spraunius

 



Jums taip pat gali patikti