Baltijos valstybių indėlis į anglakalbį „S.Magnitskio įstatymą“, ES „S.Magnitskio įstatymą“. Ir tuo nesiribojama
  • Titulinis
  • Politika
  • Baltijos valstybių indėlis į anglakalbį „S.Magnitskio įstatymą“, ES „S.Magnitskio įstatymą“. Ir tuo nesiribojama
Baltijos valstybių indėlis į anglakalbį „S.Magnitskio įstatymą“, ES „S.Magnitskio įstatymą“. Ir tuo nesiribojama

Rytų Baltija su Jungtine Karalyste (JK) ir Kanada buvo pirmeivė Europos Sąjungoje (ES), remiant 2012 metų gruodį Amerikoje priimtą prieš žmogaus teisių pažeidėjus nukreiptą vadinamąjį „Sergejaus Magnitskio įstatymą“, kuris 2016-aisiais patvirtintas jau kaip globalus.

Gruodžio 7-ąją ir Europos Taryba (ET) pagaliau prisirengė ir įteisino Olandijos 2018-aisiais inicijuotą sankcijų režimą prieš pažeidžiančius žmogaus teises fizinius bei juridinius asmenis. Jos gali būti įvestos atsakingiems už genocidą, nusikaltimus prieš žmogiškumą, kankinimus, vergovę, susidorojimus be teismo, seksualinę prievartą etc. Sankcijų skyrimo algoritmas panašus į amerikietiškąjį.

ES įstatyme S.Magnitskio pavardė ir konkrečiai Rusija neminima, bet jo priėmimo procedūros metu Briuselio valdininkai jį neoficialiai vadino „europietišku Magnitskio įstatymu“, šio termino laikosi ir globaliai kovai už „Magnitskio įstatymų“ priėmimą pasaulio valstybėse vadovaujantis britų investuotojas Williamas Browderis. Briuselio užmojis bausti besikėsinančius į žmogaus teises vertintinas vis dėlto kaip drovokas (pavyzdžiui, įstatyme neminima korupcija), Maskvai faktas vis tiek nemalonus, nuosaikiai tariant.

Ryšium su kuo asociacija-priminimas čia skelbto teksto „„Magnitskio sąrašas“ - ir baltų indėlis į skaidrumą dabartinėje geopolitinėje sumaištyje“.

2019 metų lapkričio 16-ąją sukako 10 metų, kai kalėjime „Matrosskaya tishina“ mirė investicinio fondo „Hermitage Capital“ auditorius S.Magnitskis. Fondo steigėjas W.Browderis, kuriame S.Magnitskis dirbo, interviu „Svoboda.org“ liūdno jubiliejaus proga sakė iškart supratęs ir tebesąs įsitikinęs, jog teisininkas žuvo dėl to, kad dirbo jam, todėl pastarąjį dešimtmetį pašventė tyrimui, pašauktam atskleisti kaltuosius bei siekti patraukti juos atsakomybėn.

S.Magnitskis taip pat buvo valdantysis partneris kompanijoje „Firestone Duncan“, kuri auditavo „Hermitage Capital“. Šios vadovas Jamisonas Firestoneas tame pat interviu prisiminė kolegą buvus ypač darbštų teise ir teisingumu Rusijoje įtikėjusį idealistą profesionalą. Pasak J.Firestoneo, jie dažnokai šnekėdavosi apie realijas, į jo klausimą, ar nebijąs atskleisti šimtus tūkstančių pavogusius asmenis, Sergejus atremdavo, jog dabar ne 1937-ieji, Rusija tampa teisine valstybe, kurios prezidentas (tuo metu Dmitrijus Medvedevas) kaunasi su korupcija. Idealizmas auditorių pražudė.

Nuo to laiko J.Firestoneas ir ypač W.Browderis su stebėtinu nuoseklumu „S.Magnitskio įstatymų“ pagrindu stumia sankcijų režimą korumpuotiems bei žmogaus teises pažeidžiantiems asmenims nebūtinai iš Rusijos. W.Browderis įsitikinęs, jog kažkada S.Magnitskiui tėvynėje bus statomi paminklai, bet nepuoselėja iliuzijų sulaukti teisingumo, Kremliuje valdant dabartiniam režimui.

Maskva į „S.Magnitskio įstatymo“ sankcijas, kaip visada, atsakė „savaip“ – Vakarų baudimo reikalu priėmė rusų našlaičius vakariečiams draudžiantį įsivaikinti įstatymą (vadinamasis „Dimos Jakovlevo įstatymas“), po ko jų įvaikinimas sumažėjo dešimt kartų, labiausiai nukentėjo neįgalieji, nes rusų šeimos juos vengia imti - skirtingai nuo vakariečių, kurie pasiimdavo iki pusės visų įvaikintų neįgalių našlaičių. Daugelis vaikučių vaikų namuose mirė, taip ir nesulaukę įvaikinimo.

Keletą metų (nuo 2016-ųjų) atrodžiusi trapi, trijų anglakalbių ir trijų rytų Baltijos valstybių koalicija prieš korupciją bei geopolitinį cinizmą vis dėlto laikėsi. Nuo praėjusio gruodžio ją papildė ES - nors toks sąžiningumo dvelksmas dabartinėje geopolitinėje painiavoje.

Ypač po vis dėlto gėdingo ES aukštojo atstovo užsienio politikos ir saugumo klausimais Josepo Borrellio vizito į Maskvą vasario 5-ąją, kur diplomatas vietoj (lyg ir geisto) susitikimo su Kremliaus režimo kalinamu opoziciniu politiku Aleksejum Navalnu turėjo tenkintis susitikimu su neįvardytais žmogaus teisių gynėjais, jau atvykęs „gavo“ ES šalių-narių Vokietijos, Švedijos, Lenkijos diplomatų išsiuntimą iš Rusijos už neva dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose.

J.Borrellis Maskvoje užtat pasidžiaugė rusiškai vakcinai „Sputnik V“ palankia publikacija moksliniame žurnale „The Lancet“, esą tai galbūt suteiks pagrindą ES vaistų kontrolės departamentui sertifikuoti preparatą ir naudoti Bendrijoje. Ką gi...

Europos parlamento narė nuo Lenkijos Anna Fotyga dar J.Borrellio vojažo į Maskvą išvakarėse pavadino jį netinkama idėja, sugalvota netinkamu laiku. Europos Taryboje (ET) vizitą planuojama apibendrinti tik vasario 22 dieną. Tik.

Vasario 6-ąją paskelbtame pareiškime keliasdešimt Europos politikų bei ekspertų (iš Baltijos valstybių pasirašė lietuviai Emmanuelis Zingeris ir Linas Linkevičius) pakilokai ragino griežtinti sankcijas Kremliui, teikti ryžtingesnę pagalbą Ukrainai ir Baltarusijai, kategoriškai pasisakė už vamzdyno „Šiaurės srautas-2“ iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu tiesimo galutinį stabdymą.

Ir kaip pasityčiojimas - tą pačią dieną „Šiaurės srautas-2“ operatorės „Nord Stream 2 AG“ paskelbta žinia, kad rusų laivas „Fortuna“ po beveik pusantrų metų pertraukos dėl JAV sankcijų pratęsė vamzdžių klojimo darbus Baltijos jūroje Danijos teritoriniuose vandenyse.

ET sausio 25-ąją ES šalių užsienio reikalų ministrai teįstengė klausimą dėl A.Navalno „iš gilumos“ perkelti į dienotvarkės pradžią. Tik tiek, nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai ragino Maskvai taikyti papildomų sankcijų režimą ir dėl opozicinio politiko įkalinimo, ir žiauraus protestų Rusijos miestuose malšinimo.

Tiesa retorikos lygmenyje daugelis kolegų (net Kremliaus propagandistų ypač mylimam populistiniam „5 žvaigždučių judėjimui“ atstovaujantis Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio) lyg ir rėmė baltus, bet tik tiek. Papildomų sankcijų Kremliui mechanizmas veikiausiai „suksis“ taip pat girgždėdamas, lėtai kaip ir „europietiško Magnitskio įstatymo“ priėmimas.

Ypač kai įtakingos Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ragino neskubėti ir duoti Kremliui laiko. Esą reikia palaukti teismo Maskvoje sprendimo ir pažiūrėti, ar neišlaisvins režimas A.Navalno po 30 dienų. Jau žinoma - tiesą sakant, rytų europiečiai, pirmiausia Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija, Ukraina nuo pradžių žinojo, - kad „žiūrėta“ tuščiai.

ET parlamentinė asamblėja per žiemos sesijos atidarymą sausio 27-ąją priėmė „tik“ austro Stephano Schennacho pasiūlytą rezoliuciją vietoj 38 deputatų nuo Baltijos valstybių, Ukrainos bei Gruzijos siūlytų sankcijų Rusijai. Už ją balsavo 107 asamblėjos nariai. Asamblėja (prieš tai monitoringo komitetas) atmetė ukrainietės Mariyos Mezentsevos pasiūlytą dokumento pataisą, atimančią iš rusų delegacijos įgaliojimus dėl žmogaus teisių bei laisvių žlugdymo, A.Navalno persekiojimo, Ukrainos žemių okupacijos, beje, M.Mezentseva priminė parlamentarams, kad Rusijos delegacijos esama narių iš aneksuoto Krymo.

Rusijos delegacijos įgaliojimai buvo suspenduoti po 2014-ųjų agresijos prieš Ukrainą, bet 2019 metų birželį atstatyti. Dabartinėje rezoliucijoje „vis dėlto“ pripažįstama, kad Maskva pažeidė daugelį įsipareigojimų prieš ET pirmiausia žmogaus teisių srityje. Bet tik tiek.

Politikos Maskvos atžvilgiu klausimu Europoje vis dar akivaizdi takoskyra tarp rytų ir vakarų. Vidurio bei rytų Europos šalys, Rusijos kaimynės, tradiciškai pasisako už griežtesnes poveikio priemones Kremliui, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu „The Financial Times“ sausio 22-ąją sankcijas prieš žmogaus teises pažeidžiančias valstybes įvardijo vienintele galima taikia civilizuoto pasaulio spaudimo priemone.

Vadinamoji „senoji“ Europa su Vokietija ir Prancūzija priešakyje, priešingai, stengiasi laikytis nuosaikesnės politikos. Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas protestų išvaikymą Rusijoje pavadino nepakenčiamu išsišokimu bei tolimesnės slinkties į totalitarizmą liudijimu, Berlynas ir Paryžius akivaizdžiai vengia santykių su Maskva paaštrėjimo.

Kaip bežvelgsi, rytų europiečiai, pirmiausia Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija, jas vis dažniau ir įtikinamiau remiančios Ukraina bei Gruzija, išlieka tomis „politinėmis kanarėlėmis“, kurios nepaisydamos nieko atkakliai perspėja apie griūties grėsmę cinizmo apraiškų nestokojančioje dabartinėje geopolitinėje „šachtoje“.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
vladimir_putin_1579507676-789e9b77e3a2ba00898ad5fc00f9a5d5.jpg
Putino Rusija 2020. Dabarties pamokos ir...
2020-01-03
Apie Rusiją kalbama ir rašoma išties daug – apie jos vadovo...
kersti-kaljulaid-kreml-moskva-vladimir-putin-kohtumine-85959067_1579275849-ec46aa2ed33045d897b949567d339156.jpg
Politika
Putinas pakviestas į Estiją
2019-11-27
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid oficialiai pakvietė Rusijos prezidentą...
vikipedijos-nuotr-sovietinis-propagandinis-plakatas_1579275405-4a94aac4905a84c5c8b36bb40011b0fc.jpg
Propoganda
Propagandos taikinyje – ir istorija, ir...
Propagandiniai išpuoliai tapo savotiška kasdienybe Lietuvoje (ir plačiau –...
tevynes-sajungos-lietuvos-krikscioniu-demokratu-frakcijos-posedis-5cb591b162c0c_1579273411-4859071a2d67e7fb866e27e7b169e952.jpg
Politika
Nuostabioji ateities Rusija: svajonė, ar...
2020-01-08
2019 metų gruodį Europos parlamente buvo sukurta neformali „Europinės Rusijos...
filejs-3_1579253464-bf0e1a3c751e0316abd5285825d98316.jpg
Propoganda
Kai vieni aktyvistai susikompromituoja,...
Neseniai Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) iškėlė baudžiamąją bylą...