Baltijos jūros gynybos konkurentės II. Vis daugiau NATO dėmesio Šiaurės Europai?
  • Titulinis
  • Politika
  • Baltijos jūros gynybos konkurentės II. Vis daugiau NATO dėmesio Šiaurės Europai?
Baltijos jūros gynybos konkurentės II. Vis daugiau NATO dėmesio Šiaurės Europai?

Primintina, jog kalbama apie augantį poreikį NATO kompleksiškai (tuo apbendrinta pirmoje dalyje „Baltijos jūros gynybos konkurentės I. NATO dėmesio vektoriaus slinktis - nuo Baltijos link Juodosios“?) vertinti Aljanso rytinio flango saugumą, kai šis „plyti“ nuo Azovo pietuose iki Norvegijos šiaurėje.

Pora lyg ir ne ypač susijusių žinučių iš tos pačios šalies. Norvegijos policijos tarnyba rugpjūčio 17-ąją sulaikė valstybinės svarbos informacijos perdavimu Rusijai įtariamą Norvegijos pilietį. Pasak žinią pranešusio dienraščio „Aftenposten“, įtariamasis dirbo kompanijai DNV GL, užsiimančiai konsultavimo bei sertifikavimo paslaugomis laivų statybos, vamzdynų pramonei bei energetikai. Specialiųjų tarnybų duomenimis, jis komunikavo su Norvegijos gynybos pramonės atstovais.

Viena svarbiausių telefoninio pokalbio temų liepos 13-ąją tarp JAV gynybos ministro Marko Espero ir jo Norvegijos kolegos Franko Bakkės-Jenseno buvo Rusijos keliama grėsmė šiaurės Europoje. Ryšium su tuo M.Esperas padėkojo Oslui už amerikiečių jūrų pėstininkų priėmimą. Pentagonas 2017-aisiais pirmą kartą po Šaltojo karo pasiuntė į Norvegiją 300 jūrų pėstininkų pusmečio rotacijoms, vėliau Oslas paprašė, kad karių skaičius būtų padidintas iki 700 ir jie liktų bent penkeriems metams.

M.Esperas ir Fr.Bakkė-Jensenas taip pat aptarė strateginę šalių partnerystę gynybos sferoje, be kitų klausimų palietę ir teisingo finansų paskirstymo tarp NATO partnerių temą.

Kovą Norvegijoje surengti (tiesa, dėl COVID-19 baigti anksčiau laiko) NATO mokymai „Cold Response 2020“ (Šaltas atsakas 2020), kuriuose dalyvavo 14 tūkstančių kariškių iš 10 Aljanso valstybių, taip pat partnerių Švedijos bei Suomijos. Jų rengėjai atvirai skelbė, kad manevrai šalies šiaurės rajonuose nuo Narviko iki Finmarko bei pasienyje su Rusijos Murmansko sritimi esančioje Tromso srityje yra atsakas į išaugusį Maskvos karinį aktyvumą Europos šiaurės vakaruose.

„Cold Response 2020“ išvakarėse vasarį rusų karinio jūrų laivyno mokymus su raketų paleidimo pratybomis netoli norvegų naftos gavybos platformos „Aasta Hansteen“ Norvegijos karinės žvalgybos vadas generolas leitenantas Mortenas Haga Lundė interviu „Daily VG“ įvardijo dalimi Maskvos kampanijos, kuria ši reiškia nepasitenkinimą jo šalies dalyvavimu NATO.

Prieš rusų laivyno pratybas tuometinis Norvegijos gynybos ministras Haakonas Bruunas-Hanssenas išskyrė Rusijos karinių pajėgų aktyvumą regione, nurodęs eilę karinių mokymų 2019 metais netoli jo šalies krantų bei Maskvos dislokuotus povandeninius laivus Atlanto vandenyne kaip grėsmę ne tik Norvegijai, bet ir jos sąjungininkėms ir amerikiečių kariams Europoje. 2019-ųjų balandį 30 rusų karinių laivų, įskaitant povandeninius bei tiekimo laivus, iš Šiaurės, Baltijos bei Juodosios jūrų laivynų demonstratyviai dalyvavo akcijoje, kurią norvegai pavadino ypač sudėtinga operacija tikslu blokuoti priėjimą NATO laivams į Šiaurės, Baltijos ir Norvegų jūras.

Kaip interviu televizijai NRK sakė H.Bruunas-Hanssenas, bet koks bandymas stiprinti Norvegiją tampa labai sudėtingu uždaviniu ir jo šaliai, ir sąjungininkėms.

Jei NATO tik dabar pradeda rūpintis tuo, kas vyksta Arkties vandenyne, Rusija tą daro seniai, jau nuo 2009 metų Maskva Arktį prioretizuoja - atidaro naujas bazes arba atkuria uždarytas, stato povandeninius laivus. Vakarų dėmesys Arkties regionui itin išaugo po Krymo okupacijos 2014-aisiais, kol kas NATO čia gerokai trūksta infrastruktūros - uostų, karinių bazių.

Maskva nebeslepia ambicijų Arktyje ir modernizuoja kariuomenę bei laivyną, gamina naujus ledlaužius, Barenco jūros Kolos pusiasalyje esančiame Severomorsko uoste yra Rusijos Šiaurės flotilės karinė bazė. Rusijos povandeninių laivų patruliavimas regione jau siekia nuo Šaltojo karo laikų nematytus mastus.

Pasak Jungtinės Karalystės (JK) Karališkojo jungtinių pajėgų instituto tyrėjo Sidhartho Kaushalo, rusai siekia atstatyti Šiaurės flotilę, kuri krizės atveju galėtų perimti NATO šiaurinių narių komunikacijos linijų kontrolę. Anot Norvegijos gynybos ministerijos užsakymu analitinio centro „RAND Corporation“ atliktos studijos, tai Maskva galėtų daryti dislokuodama karinius laivus ir povandenius laivus, ginkluotus „Kalibr“ ir kitomis moderniomis sparnuotosiomis raketomis vadinamajame Meškos koridoriuje, esančiame tarp Svalbardo salų ir šiaurinės Norvegijos dalies.

Neseniai Rusijos gynybos ministerija gyrėsi, jog išbandydami naują įrangą desantininkai Arktyje atliko šuolius iš 10 000 metrų aukščio, pernai žiniasklaida pranešė apie rusų pajėgų išsilaipinimą šiauriausioje Norvegijos valdoje Svalbarde pratybų metu. Jei Maskva užsitikrintų dominavimą šiaurėje, ji itin apsunkintų sąjungininkų pajėgų atvykimą į Skandinavijos šalis konflikto metu. Todėl, pasak S.Kaushalo, tikėtina, kad Vakarų sąjungininkai kurs dviejų pakopų atsaką – didins dėmesį patruliavimui Grenlandijos–Islandijos–JK koridoriuje, siekdami kontroliuoti povandeninių laivų išvykas į Atlanto vandenyną, ir vykdys patruliavimą Barenco jūroje, norėdami suvaldyti virš ir po vandeniu plaukiančius laivus.

Vakarai jau ėmėsi veiksmų – NATO 2018-ųjų spalį surengė pratybas „Trišakė jungtis“ (Trident Juncture), kuriose treniravosi ginti Norvegiją. Tai buvo didžiausios NATO karinės pratybos nuo Šaltojo karo laikų, į Norvegiją atvyko 40 tūkst. karių iš 31 šalies. Neutralios Suomija ir Švedija irgi delegavo karius pratyboms bei suteikė savo bazes. Mokymai, kaip apsiginti nuo technologiškai pažangaus priešo atakos, vyko ore ir jūroje nuo Baltijos iki Islandijos. Taip pat sausumoje - visoje Norvegijoje, išskyrus šiauriausią regioną prie Rusijos sienos.

2018 metais JAV lėktuvnešis Arktyje pasirodė pirmą kartą po 3 dešimtmečių pertraukos. Vakarų sąjungininkai regione lankosi vis dažniau. Šią gegužę JAV ir JK karo laivai įplaukė į itin Rusijai Arktyje svarbią Barenco jūrą, tai buvo pirmi Vakarų manevrai šiuose vandenyse per 3 dešimtmečius. Dalyvavo trys JAV eskadriniai minininkai, pagalbinis laivas ir JK fregata, visi ginkluoti moderniomis raketų gynybos sistemomis ir taikinius krante galinčiais atakuoti ginklais. Prieš tai laivai mokėsi medžioti povandeninius laivus Norvegijos jūroje. S.Kaushalas nurodė, kad tokios pratybos tampa nauja norma ir jų tik daugės.

Rusai 2019-aisiais atsakė mokymais „Okeanskij ščit“, o prieš „Trident Juncture“ surengė galingus mokymus „Vostok“ 2018-aisiais (nerengė 37 metus) su šimtais tūkstančių karių, aviacija, dešimtimis tūkstančių tankų ir šarvuočių. Prieš tai surengtos panašaus masto pratybos „Zapad“.

Pentagonas rengia bazę netoli Oslo savo naikintuvams dislokuoti. Papildomos jūrų pėstininkų pajėgos Norvegijoje bus dislokuotos arčiau Rusijos. Švedijoje Amerikos jūrų pėstininkai jau kurį laiką mokosi ginti sudėtingą Baltijos kranto liniją.

Iš kalbos, asociatyviai su Baltijos realijomis. Švedijos susirūpinimą Rusijos kėslais Europoje ir Baltijos jūros regione sukėlė incidentai, kai rusų karo lėktuvai buvo priartėję prie švedų lėktuvų, ir atvejis 2014-aisiais, kuomet netoli Stokholmo pastebėtas paslaptingas povandeninis laivas, kaip įtariama, rusų, nors Maskva tai neigė. Be to, 2015 metų birželį JAV Europos politikos analizės centras (CEPA) paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad Rusija surengė 33 tūkst. karių pratybas, kuriose imituotas įsiveržimas į Gotlandą ir kitas teritorijas.

Po šių įvykių Švedija 2016-aisiais paskelbė į Gotlando salą  perkelianti 150 pėstininkų, kitų metų liepą kontingentas išaugo iki 300 karių. Sovietų Sąjungai subyrėjus, Švedija mažino išlaidas gynybai ir 2005 metais atsisakė pulko Gotlande bei pardavė salos kareivines.

Pasak švedų gynybos analitiko Karlio Neretniekso, užėmusi Baltijos jūros viduryje esantį Gotlandą Rusija gali dislokuoti saloje mobilius raketų kompleksus „Žemė-oras“ ir taip grasinti ne tik visoms regiono valstybėms NATO narėms, bet ir riboti Aljanso atsako galimybes. Aštuonios Šiaurės Europos ir Baltijos regiono valstybės gynybos požiūriu vis labai priklauso vienos nuo kitų, tad ir NATO koordinacinė misija tampa ypač svarbi. Irgi pažymėtina, jog nors Švedija ir Suomija nepriklauso Aljansui ir joms netaikoma kolektyvinės gynybos doktrina, šios šalys su NATO bendradarbiauja ypač aktyviai. Visi su visais vis labiau susieti.

Kalbama apie Skandinaviją kaip NATO šiaurrytinio flango saugumo garantę. Vėlgi primintina, jog tai nereiškia saugumo antklodės tampymo Baltijos valstybių sąskaita. Į tai nurodo ir aplinkybė, jog Norvegija yra viena glaudžiausių (nesiafišuojančių) Lietuvos partnerių NATO formate. Abi šalys gynybos bendradarbiauja įvairiapusiškai - nuo gynybos politikos planavimo iki mokymų. Vyksta nuolatiniai ministrų, kariuomenių vadų, politikos formuotojų. susitikimai daugiašaliuose formatuose: Šiaurės-Baltijos šalių (Nordic-Baltic), Šiaurės šalių,  JK Jungtinių ekspedicijų pajėgų (JEF), prisidedančiuose prie bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimo.

Norvegija nuo praėjusių metų vidurio skiria karius Vokietijos vadovaujamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje, į NATO Baltijos oro policijos misiją Šiauliuose karius ir naikintuvus siuntė 2005, 2007, 2015 metais. Karinis bendradarbiavimas suintensyvėjo Krašto apsaugos ministerijai iš Norvegijos įsigijus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS (Norwegian Advanced Surface to Air Missile System), nupirktos ir įdiegtos dvi oro gynybos baterijos. Norvegija Lietuvai yra perdavusi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS-70, Lietuvos kariuomenė iš jos įsigijo laivų karinėms jūrų pajėgoms. Pastarąjį dešimtmetį pratybose Norvegijoje dalyvavo kelios dešimtys lietuvių karinių oro, jūrų, sausumos pajėgų specialistų, specialiųjų operacijų pajėgų karių bei logistų. Lietuva ir Norvegija bendradarbiauja įgyvendinant  Baltijos šalių projektus BALTRON (Baltijos karinė jūrų eskadra), BALTNET (Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema) ir  BALTDEFCOL (Baltijos gynybos koledžas)

Ir pagaliau - Lietuvą su Norvegija sieja ir vienodas karinių grėsmių vertinimas. Kaip ir Lietuva, Norvegija turi sieną su Rusija, todėl gerai supranta, kokią grėsmę tarptautiniam saugumui kelia šios šalies agresyvus ir nenuspėjamas elgesys bei noras įtvirtinti savo karinį dominavimą Baltijos jūros regione ir Arktyje.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
jura_1603620201-8b1dcf7e3a8c6b28332fe5f6fa7338f9.jpg
Naujiena
Baltijos jūros gynybos konkurentės I. NATO...
Birželio viduryje interneto puslapyje „War on the Rocks“ amerikiečių kariniai...
vladimir_putin_1579507676-789e9b77e3a2ba00898ad5fc00f9a5d5.jpg
Putino Rusija 2020. Dabarties pamokos ir...
2020-01-03
Apie Rusiją kalbama ir rašoma išties daug – apie jos vadovo...
tevynes-sajungos-lietuvos-krikscioniu-demokratu-frakcijos-posedis-5cb591b162c0c_1579273411-4859071a2d67e7fb866e27e7b169e952.jpg
Politika
Nuostabioji ateities Rusija: svajonė, ar...
2020-01-08
2019 metų gruodį Europos parlamente buvo sukurta neformali „Europinės Rusijos...