Baltijos jūros gynybos konkurentės I. NATO dėmesio vektoriaus slinktis - nuo Baltijos link Juodosios?
  • Titulinis
  • Politika
  • Baltijos jūros gynybos konkurentės I. NATO dėmesio vektoriaus slinktis - nuo Baltijos link Juodosios?
Baltijos jūros gynybos konkurentės I. NATO dėmesio vektoriaus slinktis - nuo Baltijos link Juodosios?

Birželio viduryje interneto puslapyje „War on the Rocks“ amerikiečių kariniai ekspertai atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas, buvęs karinis Amerikos atašė Lenkijoje Rayus Wojcikas, JAV politikos Europoje analizės centro ekspertas Januszas Bogajski ir analitinio centro CEPA transatlantinių gynybos ir saugumo programų vyresnysis koordinatorius Cartenas Schmidlis paskelbė tekstą, kuriame argumentavo NATO  glaudesnės koordinacijos poreikį, siekiant geriau apginti Aljanso rytinį flangą nuo potencialios Rusijos agresijos. Jų vertinimu, prioritetu, siekiant pageidautinos koordinacijos, turi tapti Juodosios jūros regionas. „Kas vyksta Ukrainoje, nebūtinai liečia tik ją.“ – pažymėjo publikacijos autoriai ir nurodė, kad Maskvos agresija ten grasina visų NATO sąjungininkų saugumui.

Publikacijos autorių  vertinimu, po to, kai Amerika išves iš Vokietijos reikšmingą dalį karinio kontingento (12 tūkstančių iš 34–35 tūkstančių karių), Aljansui reikės taikyti labiau suderintą strategiją, siekiant apginti rytų sieną bei įtikinamai pasipriešinti Maskvos siekiui didinti savo karinį dalyvavimą Europoje. Jie rekomenduoja NATO pripažinti Juodąją jūrą strategiškai svarbia ir taip „pakelti“ jos prioritetinį statusą, ryšium su kuo siūlo performatuoti dabartines daugiasluoksnes programas „Forward Presence“ ne tik Baltijos, bet ir Juodosios jūros regionui.

Šiuo metu NATO prioritetu laiko Baltijos regioną kaip labiausiai pažeidžiamą Rusijos agresijos atveju, kai aplink Juodąją jūrą esama reikšmingų gynybos spragų. Čia minimų ekspertų vertinimu, jomis Maskva ir gali pasinaudoti.

Vienu praktinių žingsnių „War on the Rocks“ publikacijoje nurodomas būtinumas ryžtingiau įgyvendinti Ukrainos bei Gruzijos narystės NATO planą, pirmąją skatinant laikytis vakarietiškų procedūrų kariniuose pirkimuose, o su Gruzija stiprinant karinį bendradarbiavimą. Aljanso narės taip pat turi demonstruoti paramą kandidatėms, didindamos investicijas į šių ekonominį vystymąsi.

Kalbant apie, pabrėžtina, galimą NATO dėmesio vektoriaus slinktį nuo Baltijos link Juodosios jūros, irgi nepamirština, kad birželio 17-ąją Turkija eilinį kartą blokavo NATO „Eagle Defender“ gynybos planą Baltijos šalims ir Lenkijai, nepaisant Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pažado pernai gruodį to nedaryti. Kaip naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė trys Aljanso diplomatai ir Prancūzijos gynybos pareigūnas, šis blokavimas yra tąsa ginčo tarp Turkijos ir kitų NATO sąjungininkų, pirmiausia Paryžiaus ir Vašingtono, dėl Turkijos pernai vykdytos karinės kampanijos prieš kurdus Sirijos šiaurėje. NATO gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai parengti po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Pasak „Reuters“, nors šie planai nesusiję su Turkijos karine strategija Sirijoje, nesutarimai didina saugumo grėsmę visose NATO dalyse. NATO turi parengusi karines strategijas visų valstybių narių gynybai.

Į Amerikos ekspertų formuluojamos problemos kontekstą komponuojasi ir interneto leidinio „BlackSeaNews.net“ vyriausiojo redaktoriaus, Ukrainos jūrinės ekspertinės platformos koordinatoriaus Andrejaus Klimenko išsakyta tezė liepos 31-ąją surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Iššūkiai ir grėsmės Juodosios jūros regione“ apie didelę tikimybę, jog Rusija pradės karinius veiksmus Juodojoje jūroje. Ekspertas ją įvertino didesne nei 50 proc. (gal net visais 70-80 proc.).  Pasak A.Klimenko, rugsėjį-spalį sutaps virtinė faktorių, tokių kaip Rusijos karinių pajėgų koncentracija regione ryšium su tradicinių karinių mokymų „Kaukazas-2020“ aktyvavimas bei  savivaldos rinkimai Ukrainoje. Papildoma svarbia aplinkybe ekspertas nurodė galimybę rusams per keletą dienų permesti karinius dalinius į Armianską, Krasnoperekopską, Džankojų užgrobto Krymo šiaurinėje dalyje prie sienos su Ukraina Kerčės tiltu ką tik atidaryta geležinkelio linija.

NATO jūros vadovybės antvandeninių pajėgų vadė Janett Moran Ukrainos televizijos DOM laidoje „Iš tiesų: Taika“ liepos 30-ąją pabrėžė ypač didelę Juodosios jūros reikšmę. Priminusi, kad 80 proc. pasaulinės prekybos vyksta jūrų keliais, kariškė išskyrė būtinumą užtikrinti laivybos laisvę bei laisvą priėjimą prie kranto infrastruktūros visoms Juodosios jūros regiono valstybėms kaip vieną svarbių jų gerovės sąlygų. J.Moran pabrėžė šio regiono savitumą – laivybą Juodojoje jūroje reglamentuojanti Monrealio konvencija riboja prie jos nepreinančių šalių laivų buvimą jūroje 21 para, kasiš pirmo žvilgsnio varžo NATO visaverčio manevro galimybę.

Kita ypatybė – Rusijos siekis čia keisti po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusias sienas (Krymas, Abchazija) bei didinti savo militarines galimybes regione. Paskutiniais metais Maskva reikšmingai padidino karinių fregatų bei naujausių povandeninių laivų skaičių Juodojoje jūroje. Pasak J.Moran, NATO tai nebuvo staigmena, atsakydamas Aljansas priėmė sprendimą stiprinti ir savo dalyvavimą regione.

Apie Rusijos vykdomą užgrobto Krymo militarizaciją kaip grėsmę ne tik Juodosios, bet ir Viduržemio jūros regionui susitikime su Graikijos pasiuntiniu Kijeve Vasiliosu Bornovasosu liepos 11 dieną kalbėjo ir Ukrainos užsienio reikalų pirmoji viceministrė Emine Dzhaparova.

Faktinės žinios patvirtina augantį karinės mobilizacijos lygį Juodojoje jūroje. Liepos 20 dieną Rusijos prezidentas lydimas vicepremjero Jurijaus Borisovo, gynybos ministro pavaduotojo Aleksejaus Krivoručko bei Rusijos karinio jūrų laivyno vado Nikolajaus Jevmenovo, dalyvavo karinių laivų statybos pradžios ceremonijoje rusų užgrobtoje Kerčės laivų statybos gamykloje „Zaliv“. Komentuodamas aukščiausių Maskvos pareigūnų vizitą į Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainos prezidento atstovas pusiasalyje Antonas Korynevychius nurodė, jog problema yra ne tiek vizito faktas, kiek aplinkybė, jog laikinai nuo Ukrainos atplėštoje teritorijoje okupantai stato sau karinius laivus, kas augina grėsmę visų Juodosios bei Azovo jūros regiono valstybių saugumui.

Rugpjūčio 12-ąją Ukrainos užsienio reikalų ministerija įteikė protesto notą Rusijos užsienio reikalų ministerijai dėl rugpjūčio 10 dieną laikinai okupuotose Krymo autonominės respublikos bei Sevastopolio teritorijose prasidėjusių, jos vertinimu, neteisėtų rusų Juodosios jūros karinio laivyno mokymų. Notoje pabrėžta, kad pratybomis Maskva eilinį kartą atvirai demonstruoja tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų (JT) įstatų, JT Generalinės asamblėjos rezoliucijų, Ukrainos įstatymų ignoravimą. Kijevas mokymus pavadino įžūliu įtampos kėlimu Azovo-Juodosios jūros regione, grasinančiu visos Europos stabilumui.

Veiksmas gimdo atoveiksmį - NATO įsipareigojimus sąjungininkėms vykdo. Ir čia rašėme apie Ukrainai liepos 12-ąją suteiktą NATO išplėstų galimybių programos narės statusą (tekstas „Rytų partnerystė - laisvės virusas“), pripažįstant ukrainiečių indėlį į Aljanso operacijas bei misijas. Narystė programoje suteikia didesnę prieigą prie NATO programų bei mokymų, intensyvesnį keitimąsi informacija, paprastai tariant, suteikia tas pačias galimybes, kokiomis jau naudojasi programoje dalyvaujančios Suomija, Švedija, Gruzija, Australija, Jordanija. Sveikindamas naują narę Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Benas Wallaceas išskyrė glaudų bei gilėjantį jo šalies bei Ukrainos bendradarbiavimą karinėje srityje – JK kariškiai apmokė 18 tūkstančių ukrainiečių kolegų.

Kai taip, Juodojoje jūroje sulaukiama vis dažnesnių NATO karinių laivų vizitų bei dalyvavimo bendruose kariniuose mokymuose su regiono valstybėmis. Liepos 9-ąją į Juodąją jūrą dalyvauti dviejose regioninėse pratybose įplaukė dvi Aljanso karinių laivų grupės. Vienas jų rengė Ukrainos ir Bulgarijos kariniai laivynai, dalyvavo NATO antros karinės jūrų grupės laivai iš Ispanijos, Rumunijos bei Turkijos (flagmanas – ispanų fregata „Alvaro de Bazan“), taip pat Aljanso regioninės partnerės Gruzijos laivai. Po mokymų visi kuriam laikui prisišvartavo Odesos uoste, kuriame rezidavo 21 dieną.

Liepos 20 dieną startavusiose tradicinėse (dvidešimtose) pratybose „Sea Breeze-2020“ dalyvavo du tūkstančiai kariškių iš devynių valstybių, 27 laivai bei 19 lėktuvų. Vienas mokymų elementų -  ukrainiečių pakrantės apsaugos katerių kartu su amerikiečių raketiniu minininku „USS Porter“ (šis laivas pratybose Juodojoje jūroje dalyvauja ne pirmus metus) bei žvalgybos lėktuvu „Poseidon P-8A“ šaudymo į greitai judančius nedidelius taikinius treniruotė. Pasak JAV 6-ojo karinio laivyno, kuriam priklauso „USS Porter“, vado viceadmirolo Jeano Blacko spaudos tarnybos išplatinto pranešimo, dalyvavimas pratybose patvirtino Amerikos ištikimybę NATO partneriams bei JAV pasirengimą dalyvauti kolektyvinėje Europos gynyboje.

Po „Sea Breeze-2020“ Juodojoje jūroje likę mininkas „USS Porter“, lėktuvas „Poseidon P-8A“, taip pat keturi naikintuvai F-16, bepilotis „MQ-9 Reaper“, laivas kuro tiekėjas „KC-135 Stratotanker“ rugpjūčio 2-ąją dalyvavo kelių NATO partnerių regioniniuose mokymuose, kuriuose treniruotasi tinkamai reaguoti į grėsmes Juodosios jūros regione.

Čia išdėstyti teiginiai bei faktai nerodo, jog NATO Baltijos jūrą „apleidžia“, ir turime reikalą su saugumo infliacija mūsų regione, kur rugpjūčio 3-ąją startavo eiliniai dideli rusų kariniai mokymai „Okeanskij ščit-2020“, pratybose dalyvavo virš 30 įvairių klasių laivų, karinė jūros aviacija, pakrantės apsaugos, priešraketinės gynybos, jūrų pėstininkų daliniai.

Tiesiog situacija ne vien aplink Baltiją, bet ir kiek toliau (kas tikrai nereiškia, jog galima lengvabūdiškai ten vykstančius procesus atsieti nuo čionykščių pagal principą „ne mūsų reikalas“) darosi vis labiau komplikuota. To tiesiog nebeįmanoma ignoruoti, turime susitaikyti su investicijų į saugumą diversifikacija.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
jura_1603876936-8b1c87636f7bbf33de50d32b0cd3aabb.jpg
Politika
Naujiena
Baltijos jūros gynybos konkurentės II. Vis...
Primintina, jog kalbama apie augantį poreikį NATO kompleksiškai (tuo...
balsavimas-baltarusijos-prezidento-rinkimuose-itar-tass-scanpix_1598096435-d71ebd0eaafeeffc396ec5ca3dc49283.jpg
Visuomene
Naujiena
Baltijos šalys Baltarusijos prezidento...
Baltarusijoje jokie prezidento rinkimai (2001, 2006, 2010, 2015 m.)...
putin-pap_1594212409-ef05906e1bb4b4a5a52d4aefafa64e9d.jpg
Visuomene
Naujiena
Vladimiro Putino pavojingai ilgesingas...
Pora interpretacijų Rusijos prezidento V.Putino kurį laiką reikšto primygtinio...