Baltai kaip visada - galima ir sakyti, tradiciškai - ryžtingi
Baltai kaip visada - galima ir sakyti, tradiciškai - ryžtingi

Lenkų politikė, Europos parlamento (EP) narė nuo 2004-ųjų, prieš tai dirbusi Lenkijos užsienio reikalų ministre, į politiką pasukusi praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje kaip narė komunistiniam režimui opozicinės profesinės sąjungos „Solidarność“, Anna Fotyga interviu „Svoboda“ yra nurodžiusi, jog Europai būtina stiprinti spaudimą Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai, verčiant bendradarbiauti su tarptautine bendruomene bei lenkiant baigti su agresyviu elgesiu tiek savo šalių viduje, tiek už jų ribų, ypač santykiuose su kaimynėmis, tokiomis kaip Lietuva bei Lenkija.

Europos Sąjungos (ES) santykiai su Rusija, Baltarusija, Ukraina yra svarbus politikės veiklos baras, kaip kovotoja prieš sovietinę imperiją ji veikia ir remdamasi asmenine patirtimi, nesunkiai randa bendrą kalbą su šiandieninės Rusijos, Baltarusijos opozicionieriais, pasak pačios, daugeliu su kurių ją sieja draugiški asmeniniai ryšiai.

Politikė dalyvauja rengiant EP pranešimą apie ES ir Rusijos politinių santykių raidą, ryšium su kuo „Facebooke“ yra nurodžiusi, kad naivų (dažniau vakariečių – A.S.) požiūrį į Rusijos Federaciją dera keisti ryžtingesne politika.

Primintina, kad čia publikuotame tekste „Europos realistai baltai“ konstatavome, jog Kremlius provokuoja įtampas Europoje, po Gruzijos 2008-aisiais, Ukrainos 2014 metais, nuodijimų ar galabijimų „kitaip“ namuose ir ne namuose Vakarai droviai reiškia „susirūpinimus“, bet nieko realaus nedaro, kai Baltijos šalys su Lenkija apie grėsmes atvirai ir be jokių išsisukinėjimų perspėjo nuo pat pradžių. Baltai daug ką daro pavyzdžiu ir nedaugžodžiaudami.

A.Fotygos epiteto „ryžtingesne“ kontekste Baltijos šalys yra tinkamos sąjungininkės realistiško mentalinio tipo Europos politikams, juo labiau, kad tikrovė (kaip bebūtų apmaudu) patvirtina jų nuosekliai ryžtingos politikos be iliuzijų Rytų atžvilgiu adekvatumą.

Dar sykį apie jį, žinias pateikiant telegrafiškai lakoniškai chronologijos tvarka, nes/kai jų netrūksta - taip kiekybė pereina į kokybę.

Birželio 11-ąją Lucke atidarytas Lietuvos garbės konsulatas Ukrainos Voluinės srityje, į inauguraciją atvyko Lenkijos, Čekijos garbės konsulai bei vieno seniausių Ukrainos miesto (beje, suklestėjusio prie kunigaikščio Geidimino valdžios) Ukrainos šiaurės vakaruose galva Ihoris Polishchukas. Balandžio 30 dieną Donecko srities šalies rytuose, kur vyksta karas su separatistais, mieste Slavianske atidarytas Latvijos garbės konsulatas, Latvijos Saeimo Užienio reikalų komiteto pirmininkas Rihardsas Kolsas atidatymo ceremonijoje nurodė, jog konsulato įsteigimas būtent šiame mieste yra dar vienas Rygos paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui ženklas.

Pasisakydamas tarptautiniame forume „Democracy in Action: Zero Corruption Conference“ birželio 8 dieną EP nuo Lietuvos narys, ES rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos „Euronest“ vienas pirmininkų Andrius Kubilius nurodė, kad ES rytų partnerystės programoje dalyvaujančiose šalyse vyksta ypač svarbūs demokratiniai procesai, būtent jų labiausiai bijo Rusijos prezidentas, nes regi juose grėsmę savo režimui. Pasak europarlamentaro, Ukraina, Gruzija, Moldova (arba „europinės asociacijos trio“) ir žengia keliu, kuris gali atvesti į sėkmę, ir yra iššūkis visai ES, nes nuo jų sėkmės priklausys tvarus stabilumas visame Europos kontinente.

A.Kubilius yra autorius iniciatyvos „Europinė asociacijos trio“ kaip ES rytų partnerystės programos dedamosios. Iniciatyva numato, kad Bendrija turi suteikti gilesnės integracijos perspektyvą šalims partnerėms, kurios turi asociacijos sutartis su ES, atliepia Bendrijos vertybes ir ir sėkmingai juda demokratinės raidos keliu.

Ispanijoje reziduojantis, iš Kijevo kilęs prokremliškas propagandistas Anatolyus Shariyus, kuris tėvynėje ieškomas dėl įtarimų valstybės išdavyste, birželio 1-ąją pamėgino teisme ginčyti Lietuvos sprendimą atimti iš jo pabėgėlio statusą bei paskelbti persona non grata, ką Vilnius padarė gegužės 10 dieną. Kaip prieš tai gegužės 31-ąją savo „Facebook“ paskyroje Ukrainos interneto leidinio „Censor.NET“ vyriausiasis redaktorius Yurius Butusovas nurodė, jog nekilnojamąjį turtą Ispanijoje A.Shariyus pirko už Maskvos pinigus, pavertęs sėkmingu verslu suklastotas, kruvinas žinias iš tėvynės. Pasak Y.Butusovo, po Lietuvos sprendimo randasi viltis, kad Kremliaus agentas bus išprašytas ir iš Ispanijos, ir atsidurs, kur nusipelno būti - savo užsakovų šalyje Rusijoje.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė gegužės 30-ąją paragino ES apsvarstyti ekonominių, finansinių sankcijų Baltarusijos režimui galimybę, jas taikant dar ir baltarusiškos atominės jėgainės statyboje dalyvaujančioms kompanijoms. Pasak premjerės, prievartinis airių kompanijos „Ryanair“ orlaivio perėmimas ir pasodinimas Minske bei po to sekęs žurnalisto, interneto dienorašininko areštas Romano Pratasevičiaus areštas yra pavyzdys pamynimo visų laisvių, kurias brangina ES šalys.

Lietuvos generalinė prokuratūra ryšium su Minsko įvykdytu „Ryanair“ orlaivio užgrobimu užvedė baudžiamąją bylą, kaip nurodė prokuratūros atstovė Eliana Martinonienė, tyrimas vykdomas dėl lėktuvo nuvarymo, ką draudžia tarptautinė teisė, bei elgesio su jo keleiviais.

Gegužės 26 dieną Latvijos vyriausybė apribojo naudojimąsi savo oro erdve bei latviškais oro uostais Baltarusijoje registruotiems oro vežėjams kaip ir apribojo latvių orlaiviams galimybę naudotis Baltarusijos oro erdve bei oro uostais. Latvija taip pat nustojo aptarnauti lėktuvus šalių, kurios naudoja Baltarusijos oro erdvę bei pristabdė leidimą latvių oro kompanijai „АirBaltic“ skraidyti į Minską. „AirBaltic“ pirma iš Europos oro vežėjų gegužės 24-ąją nustojo skristi Baltarusijos kryptimi.

Vilniaus merija gegužės 25-ąją Baltarusijos valstybinę vėliavą prie savo pastato pakeitė balta-raudona-balta vėliava, baltarusių atgimimo simboliu.

Lietuvos sostinės sprendimo išvakarėse Rygos, kur gegužę vyko pasaulio ledo ritulio čempionatas, meras Mārtiņš Staķis su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgarsu Rinkēvičsu čempionato vietoje irgi pakeitė Baltarusijos valstybinę vėliavą į baltą-raudoną-baltą, nors tam mėgino priešintis Tarptautinės ledo ritulio federacijos prezidentas šveicaras Rene Faselis, žinomas draugiškais ryšiais su baltarusių diktatoriumi A.Lukašenka bei mėginęs „tarpininkauti“, kad čempionatas nebūtų po žinomų įvykių atimtas iš Minsko, kur iš pradžių planuotas. Rygos meras nurodė, kad savo piliečius terorizuojantį režimą simbolizuojančiai vėliavai ne vieta Rygos mieste, o baltą-raudoną-baltą vėliavą jam patikėję nuo A.Lukašenkos priversti gelbėtis baltarusių pabėgėliai Latvijoje.

Lietuvos užzsienio reikalų ministerija gegužės 25 nurodė reikalą sparčiau priimti naujausią, penktą sankcijų Baltarusijos režimui paketą, kurios apimtų taip pat pramonės sektorius, pavyzdžiui, naftos, kuria Minskas akyviai prekiauja ES.

Gegužės 24-ąją Baltarusijos valdžia pareikalavo per 24 valandas išvykti iš Minsko visus latvių diplomatus ryšium su Baltarusijos valstybinės vėliavos išniekinimu, leidusi likti vienam administraciniame techniniam darbuotojui prižiūrėti ambasados pastatą. Ryga atsakė tuo pačiu nesudelsusi nė akimirkos.

Gegužės 22 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė apie Lietuvos traukimąsi iš Pekino inicijuoto bendradarbiavimo su Rytų ir Vidurio Europos šalimis 17+1 (17 regiono šalių ir Kinija – A.S.) formato ir paragino tą patį daryti kitas ES šalis. Pasak ministro, Lietuvos vertinimu, Bendrijai dera skaidantį 17+1 (be Lietuvos 16+1) formatą keisti efektyvesniu, visą Bendriją vienijančiu 27+1, nes tai Europą tik sustiprins.

Latvijos vicepremjeras ir gynybos ministras Artis Pabriksas gegužės 21-ąją savo „Twitter“ paskyroje nurodė, jog jam gėda dėl Vokietijos pozicijos Europą skaldančio bei žemyno energetiniam saugumui grasinančio rusiško vamzdyno „Šiaurės srautas-2“ atžvilgiu, kai abejotiną geopolitinį projektą remiantys vokiečių politikai moralizuoja kitus Europoje dėl pabėgėlių etc.

Gegužės 19 dieną Latvija perdavė humanitarinės pagalbos sertifikatus nuo Rusijos agresijos nukentėjusiems Ukrainos Donecko srities gyventojams. Kaip nurodė ceremonijoje Kramatorske dalyvavusi Latvijos saeimo primininkė Ināra Mūrniecė, labai svarbu, kad Latvija Ukrainai sunkią valandą yra gera draugė ir patarėja. Ukrainos rados pirmininkas Dmytro Razumkovas pažymėjo, jog už nepriklausomybę bei savo teritorijų susigrąžinimą kovojanti jo šalis jaučia nuolatinę latvių paramą, kurios pavyzdžius galima vardyti ištisas valandas.

Humanitarinės pagalbos perdavimo išvakarėse gegužės 18-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Latvijos saeimo primininke greta kitų klausimų aptarė Ukrainos narystės ES perspektyvas bei Krymo deokupacijos problemą. Latvijos saeimas pirmas iš užsienio parlamentų 2019-ųjų gegužę pripažino genocidu sovietų vykdytą Krymo totorių trėmimą 1944 metais. Latvijos prezidentas Egilis Levitas pirmas iš pasaulio lyderių sutiko asmeniškai dalyvauti pusiasalį susigrąžinti pašauktos Krymo platformos inauguraciniame susitikime šį rugpjūtį.

Gegužės 12 dieną susitikęs su Kijeve viešėjusia Lietuvos seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Ukrainos prezidentas pažymėjo, jog Lietuva pirma pasirašė Deklaraciją dėl jo šalies siekio tapti ES nare.

Čia tenka stoti dėl formalios priežasties, banalios vietos stokos pagal principą pars pro toto, nors panašaus turinio žinių galimų būtų pateikti dar bent dešimt labai koncentruotose laiko ribose.

Kita vertus, gal visai ir pakaks, konstatavus vis dėlto tirštą intensyvumą viso labo per mėnesį. Irgi nurodytina, kad visi šie faktai - ne iš Lietuvos viešosios erdvės. Vadinasi, baltų ryžtą pastebi ir pripažįsta kiti.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
geopolitika_1623330566-bd57bf5400e525abbccfbf28259fa534.jpg
Propoganda
Naujiena
Rusai puola
Yra tokių, kurie sako, jog posakis „rusai puola“ virto politikos...
vikipedijos-nuotr-sovietinis-propagandinis-plakatas_1579275405-4a94aac4905a84c5c8b36bb40011b0fc.jpg
Propoganda
Propagandos taikinyje – ir istorija, ir...
Propagandiniai išpuoliai tapo savotiška kasdienybe Lietuvoje (ir plačiau –...