A.Lukašenkos režimas - jau kaip regioninis destabilizuojantis faktorius
  • Titulinis
  • Politika
  • A.Lukašenkos režimas - jau kaip regioninis destabilizuojantis faktorius
A.Lukašenkos režimas - jau kaip regioninis destabilizuojantis faktorius

Daugėja ženklų, jog Europos Sąjunga (ES) veikiausiai netaikys personalinių sankcijų Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai, nepaisydama Baltijos valstybių iniciatyvos (jau taiko sankcijas ir A.Lukašenkai, ir vienam jo sūnų Viktorui, dirbančiam tėvo patarėju nacionalinio saugumo klausimais). Bent tokią prielaidą rugsėjo 4-ąją paskelbė įtakingas Berlyno dienraštis „Die Welt“, pasak kurio, labiausiai sankcijoms priešinasi Vokietija, Prancūzija ir Italija argumentuodamos, jog jos likviduos ES ryšio kanalą su Minsku.

Bendrija nepripažino rugpjūčio 9-osios Baltarusijos prezidento rinkimų rezultato, bet čia ir sustojo. Po specialaus ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo rugpjūčio 14-ąją Baltarusijos klausimu paskelbta apie būsimas sankcijas maždaug 16-19 rinkimus falsifikavusių bei atsakingų už terorą prieš protestuotojus asmenų. Ribojimų sąrašas standartinis – sąskaitų ES (jei yra) blokavimas bei draudimas vykti į Bendrijos šalis. Primintina, kad A.Lukašenka jau „buvojo“ sankcijų sąraše po 2010 metų prezidento rinkimų, bet 2016-aisiais iš jo išbrauktas, kai paleido politinius kalinius.

Šiaip jau dabartinis sprendimas dosnus Minsko autokratui, turint galvoje, kad po rinkimų sulaikyta  virš aštuonių tūkstančių protestuotojų, suėmimai tebevyksta, penkiolika Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių ekspertų patvirtino pranešimus apie 450 dokumentuotų kankinimo ir prievartos atvejų (taip pat prieš moteris ir vaikus), patvirtintos trys mirtys, 6 sulaikytų asmenų likimas nežinomas iki šiol.

Gal todėl išdrąsėjęs diktatorius bei jo rytų kuratoriai pastarosiomis dienomis dosniai žarstosi grėsmingais pareiškimais ir ne tik. Iš pradžių armija jo pavedimu rugpjūčio-rugsėjo mėnesių sandūroje Gardino apylinkėse netoli sienos su Lenkija treniravosi „prieš NATO“. Rugsėjo 3-ąją A.Lukašenka pareiškė beveik 50 proc. šalies ginkluotųjų pajėgų dislokavęs palei sieną su Lietuva bei Lenkija, kad šios pajėgos faktiškai apsupo Gardiną (prieš tai jis apkaltino Lenkiją siekiant atplėšti šį miestą) ir kad ši demonstracija galų gale davė rezultatą. Išeitų, atgrasė NATO (ar konkrečiai Lenkiją?) nuo Baltarusijos „užgrobimo“.

Susitikime su rugsėjo pradžioje į Minską išsirengusiu Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu Baltarusijos diktatorius pasiskundė nedraugiškais Aljanso veiksmais, esą šis („iš NATO teritorijų gilumos“ - A.Lukašenkos formuluotė) permetė amerikiečių bei kitus dalinius prie Baltarusijos sienos, taip pat 16 ar 18 naikintuvų F-16. Gąsdino svečią, kad Vakarų „agresoriai“ jo šalimi nesitenkins, Baltarusija esą tik tramplinas pakeliui į Rusiją. Kaip 1941-aisiais... Bet ir guodė jį, esą Minskas pasirengęs apginti savo nepriklausomybę.

Galų gale NATO teko reaguoti, oficialios atstovės Oanos Lungescu lūpomis nurodžius, kad Aljanso gynybinės pajėgos Baltijos regione dislokuotos dar iki įvykių Baltarusijoje.

Jei jau prabilta apie „didvyrišką suvereniteto gynybą“, keletas faktų apie Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas. Baltarusių armija nuo 2016-aisiais priimtos naujos karinės doktrinos perėjo tris modernizacijos etapus, kasmet organizacijos „Global Firepower Index“ sudaromame karinės galios indekse „Military Strength Ranking-2019“ pernai ji buvo 39 vietoje, per porą metų pakilusi dešimčia pozicijų. Joje tarnauja apie 65 tūkstančius žmonių, iš kurių 45 500 kariškiai. Pagal įprastą ginkluotę ribojančias sutartis Baltarusijos pajėgos turi teisę disponuoti 1800 tankais, 2600 šarvuotomis kovinėmis mašinomis, 1615 artilerijos sistemų, 294 lėktuvais, 80 kovinių straigtasparnių. De facto karinė technika daugiausia paveldėta iš buvusios Sovietų Sąjungos, modernios ginkluotės nedaug.

Pasak rusų dienraščio „Novaya gazeta“ karinio apžvalgininko Pavelo Felgengauerio, armiją gali papildyti 300 tūkstančių rezervistų, taip pat minėtinos 6000 kariškių turinčios trys specialios paskirties pajėgų brigados: desanto, desanto šturmo ir specialios paskirties. Nors A.Lukašenka mėgsta puikuotis vyriausiojo karo vado uniforma, jo režimo prioritetu visada buvo vidaus ministerijos daliniai ir specialios paskirties pajėgos. Priežastys - jie gerokai pigesni nei daliniai su sunkia karine technika, be to, specialios paskirties pajėgos gali padėti malšinti demonstracijas.

Armiją A.Lukašenka nuosekliai mažino, išlaidas jai laikydamas beprasmiškomis ir pragmatiškai remdamasis sąjunga su Rusija, jos gynybinėmis galimybėmis. P. Felgengauerio pastebėjimu, rusų išlaidos į Baltarusijos gynybą jau rezultatyvios: pasibaigus liepos 17-21 dienomis vykusiam neskelbtam masiniam rusų karinių pajėgų (iki 150 tūkstančių kariškių) kovinio pasirengimo patikrinimui, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu raportavo apie sėkmingai išspręstus uždavinius, organizuojant manevrinę gynybą bei puolamuosius veiksmus taip pat Vakarų kryptimi.

Tai irgi reiškia, jog kilus reikalui „stabilizuoti padėtį Baltarusijoje“, šios rezervistai nė susirinkti nespės, kai dešimtys tūkstančių rusų kariškių su technika jau bus ten, vadovavimas gynybai žlugs, viskas bus baigta.

Grįžtant prie susitikimo su Rusijos premjeru, A.Lukašenka jame išvardijo ir konkrečias šalis „nenaudėles“, kurios neleidžia ramiai gyventi, provokuoja bei koordinuoja protestus ir taip kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus. Pasirodo, tai visi aplink, išskyrus Rusiją. Esą blogio „šaknys“ yra Lenkijoje, Čekijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje. Vis tiek įdomu, kaip „po visko“ Minsko diktatorius projektuos bent kiek konstruktyvų dialogą su kaimynėmis.

Arba tai A.Lukašenkai nebeaktualu, mat, priremtas prie sienos, jis nusprendė atsisakyti tradicinės laviravimo tarp Rytų ir vakarų praktikos ir galutinai apsisprendė kartu su Baltarusijos armija, kurios orientacinis priešo vektorius žinomas seniai ir nekelia abejonių. Kad Minsko gynybos strategijos kategoriškai orientuotos ne į rytus, patvirtina, tarkime, seniai rutina, savaime suprantamu dalyku tapę baltarusių armijos bendri mokymai su Rusijos kariškiais. Pavyzdžiui, kas dvejus metus rengiamos pratybos „Zapad“, irgi reguliarūs ir šį rugsėjį Bresto 38-os desantinės šturmo brigados bazėje suplanuoti bendri rusų, baltarusių ir serbų dalinių mokymai „Slavanskoje Bratstvo“. Rugpjūtį baltarusių karo vadai bei karo  pramonės atstovai lankėsi parke „Patriot“ Pamaskvės Alabine surengtame kariniame-techniniame forume „Armija-2020“. Ir taip toliau.

Svarbus „lydintis“ tų pratybų ar jiems giminingų renginių poveikis - galima sakyti, jau „sutapęs“  abiejų šalių kariškių mentalitetas su aiškiu priešo įvaizdžiu (apie mokymus prieš NATO prie Gardino užsiminta).

Tikriausiai siekdamas pastiprinti teiginius apie „Vakarų imperializmą“, baltarusių diktatorius apeliuoja ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ypač skambius pareiškimus rugsėjo pradžioje. Šis rugsėjo 1-ąją, mokslo ir žinių dieną, kreipdamasis į tarptautinių santykių instituto MGIMO pirmakursius ir dėstytojus Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad kaimynai lietuviai, jo manymu, jau peržengė visas padorumo ribas savo pateiktu reikalavimu (veikiausiai turėdamas galvoje sankcijas – A.S.). Todėl yra pagrindo manyti, kad jie su ponia Sviatlana Cichanouskaja dirba nedemokratiškais metodais, kuriais nerodo daug pagarbos Baltarusijos suverenitetui. Konkrečių nepagarbos įrodymų ministras nepateikė.

Kitą dieną S.Lavrovas po susitikimo su Baltarusijos kolega Vladzimiru Makejumi spaudos konferencijoje pareiškė, jog Maskva griežtai reaguos į bandymus atplėšti Baltarusiją nuo Rusijos. Esą bus griežtai atsakyta bandantiems įsiūbuoti padėtį Baltarusijoje bei tiems, kas ne vienerius metus negrabiais žaidimais su Minsku bando atplėšti ją nuo Rusijos, pakirsti Sąjunginės valstybės funkcionavimo pamatus. Ir pažymėjo, kad bet kokios permainos šalyje turi vykti remiantis Baltarusijos konstitucija ir laikantis viešosios tvarkos.

Pasak S. Lavrovo, Rusija smerkia užsienio valstybių spaudimą Baltarusijai, atvirai palaikant opoziciją. Kaip to spaudimo įrodymą paminėjo 200 į Baltarusiją permestų Ukrainoje „neramumams“ apmokytų smogikų, vėlgi be jokių įrodymų. ES ir NATO pareiškimus apie padėtį Baltarusijoje S. Lavrovas pavadino destruktyviais ir  pabrėžė, kad Maskva laiko prezidento rinkimus įvykusiais. Štai kortos ir atskleistos, kaip sakoma, ranką ranką...

Šiuos vos nepilnos savaitės siužetus galų gale apibendrino naujienų agentūros „Reuters“ rugsėjo pradžioje paskelbta žinia apie Amerikos karinės vadovybės sprendimą protestų prieš A.Lukašenkos režimą bei šio karingų pareiškimų fone 500 kariškių bei 40 vienetų karinės technikos, įskaitant tankus „Abrams“ bei šarvuotas mašinas „Bradley“, iš Lenkijos į Lietuvą perdislokuoti ilgesniam nei planuota laikui. Perdislokavimas rugsėjo 14-25 dienomis vyksiantiems mokymams suplanuotas  liepą, dabartiniai reikalai situaciją koregavo tokiu būdu, jog jei anksčiau ši kontingentą kartu su Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos, kitų šalių kariškiais planuota laikyti mūsų šalyje porą savaičių (kol vyks pratybos), dabar jis „dėl visa ko“ užsibus iki lapkričio.

Banalu kartoti, bet vienas užsisėdėjęs neadekvatus, praradęs nuovoką politikas situaciją „sklandžiai kilsteli“ į jau akivaizdžiai grėsmingą. Nebesitenkina vidaus politika, mėgina „kandžiotis“ plačiau, kad tik išlaikyti asmeninę valdžią. Ir nėra parasta pasakyti, kiek šis įkaitų dramą primenantis geopolitinis patas truks.

Kaip rugsėjo 4-ąją vienoje Ukrainos televizijų pastebėjo buvęs Ukrainos premjeras ypač dramatišku šiai šaliai laikotarpiu 2014-2016 m. Arsenijus Jaceniukas, neteisinga, kad vos trys ES šalys (Baltijos respublikos) paskelbė sankcijas Minsko režimui, o visa Bendrija lūkuriuoja, kai Rusijos prezidentas Baltarusijos „paglemžimu“ grįstą politinę koncepciją turi. Tokiame konstekste situacija mūsų kaimynėje grasina susiklosčiai tvarkai ir mūsų regione, ir net pasaulyje.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
rytu-partneryste_1599815737-7ccf8557d10cb27bd9fcafc147261737.jpeg
Visuomene
Naujiena
Rytų partnerystė - laisvės virusas
Kandidatė į Baltarusijos prezidentes Anna Kanopackaya liepos 22-ąją pasisakė už...
orbanas-putinas-scanpix-ap_1599211332-e9169bce015fbe2d05639099b15643ee.jpg
Politika
Naujiena
Baltijos šalys ir Lenkija vs Vengrija...
Rugpjūčio 13-ąją Europos Sąjungos (ES) šalių pasiuntiniai dėjo gėles žuvusiajam...
lukasenka-putinas-reuters-scanpix_1598544763-5741aa3ca76061330005ddd40cb57576.jpg
Politika
Naujiena
Ar Rusija turi planą Baltarusijai?
Įvykių Baltarusijoje kontekste vis iškyla Rusijos aspektas. Jokia paslaptis,...
lietuvos-latvijos-estijos-europos-sajungos-veliavos_1605868882-e5469a156dd167bd49208576aef62c82.jpg
Propoganda
Naujiena
Europos realistai baltai
Pradėti turbūt tinkama iš toliau. Praėjusių metų gruodį Rusijos prezidentui...