V. Putino Rusijos politinės „kasdienybės“ herojė
V. Putino Rusijos politinės „kasdienybės“ herojė

Kovo 23-ąją Pekine tuo metu viešėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje informavo apie santykių su Europos Sąjunga (ES) nebuvimą, esą likę tik ryšiai su atskiromis Senojo Žemyno valstybėmis, kurios nori vadovautis nacionaliniais interesais. Briuselis vienašališkais veiksmais sunaikino daug metų formuotą dvišalių santykių infrastruktūrą, Amerika, Europa, apskritai Vakarai atsisako diplomatijos, meistriškumą kuria naudotis barsto, savo taisyklių kitiems primetimo naudai. Nes mano, kad tos taisyklės (pavyzdžiui, demokratijos standartai – A.S.), o ne tarptautinė teisė turi tarnauti pasaulio tvarkos pagrindu.

Pasak S. Lavrovo, su kaimyne Europa Maskva suinteresuota bendrauti, todėl jei/kai Briuselis persigalvos, pašalins „anomalijas“, Rusija pasirengusi grįžti prie santykių, bet grįstų interesų lygybe, balansu. Balanso turinį atskleidžia toje pačioje spaudos konferencijoje S. Lavrovo su kinų kolega Wang Yi deklaruotas teiginys, jog vieningo demokratijos standarto nėra, todėl privalu gerbti suverenių valstybių teisę pačioms apsispręsti dėl savo raidos.

Žodžiu, kišimasis į suverenių valstybių reikalus demokratijos diegimo pretekstu nepriimtinas, na, ir kas, kad, tarkime, Rusija yra trečia pasaulyje pagal emigravusiųjų skaičių, 2020-ųjų viduryje užsienyje gyveno 10,8 milijono rusų. Per Vladimiro Putino valdymą šalį dažnai ne savo noru, o bėgdami ir nuo politinių represijų paliko nuo 1,5 iki 2 milijono jos piliečių. Ir vyko kaip taisyklė į „nepriimtinus“ demokratinius Vakarus.

Bet vis tiek štai toks šauksmas-rūstus persergėjimas apie demokratinio pasaulio degradaciją.

Prie panašios kilmės susirūpinimo priskirtini ir Rusijos prezidento V. Putino teiginiai iš pradžių Vidaus reikalų kolegijoje kovo 3-ąją, o kitą dieną susitikime su iniciatyvos „Mes kartu“ dalyviais, kad internetas skatina kategoriškai nepriimtino, tvirkinančio turinio - vaikų pornografijos, prostitucijos, nepilnamečių privedimo prie savižudybių etc. - sklaidą. Kad jis kaip besąlygiškas blogis naikina ir naikins visuomenę iš vidaus, jei nebus pajungtas ne šiaip įstatymams, bet kategoriškoms moralinėms taisyklėms.

Internetą dera ne vien teoriškai peikti, bet ir privalu tramdyti prievarta iš išorės. Pavyzdžiui, realiai grasinti blokuoti „Twitter“, kurio veikimą Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo tarnyba „Roskomnadzor“ jau sulėtino, ir rusų interneto analitikai ima užsiminti apie kitą eilėje „Facebook“. Rusijoje ypač nuo 2019-ųjų lapkričio suintensyvėjo kalbos apie „nepriklausomo“ (Kinijoje jau veikiančio pavyzdžiu) interneto su galimybe atsijungti nuo pasaulinio tinklo sukūrimo reikalą.

Vis dėlto, kas tie politinės „kasdienybės“ herojai, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie Rusijos tikrovės a la Georgeo Orwello 1949-aisiais išleista pranašiška utopija „1984“, bet ir suteikiantys Kremliaus „sirenoms“ galimybę makiaveliškai (nors apskritai XV-XVI a. politikas-filosofas Niccolas Machiavellis dabartinių Rusijos realijų aplinkybėmis „ilsėtųsi“, nerastų sau pritaikymo) peikti „partnerius“ demokratiniame pasaulyje bei mokyti juos civilizacijos?

2016-ųjų liepą įsigaliojusį personalinių duomenų įstatymą, įpareigojusį interneto kompanijas laikyti rusų duomenis šalies teritorijoje, Rusijos dūmos deputatė Irina Yarovaya nuo valdžios partijos „Vieningoji Rusija“ su kolega Viktoru Ozerovu patobulino reikalavimu į Rusijos teritoriją perkelti ir serverius su jos piliečių duomenimis bei įpareigojimu interneto ryšio operatorius saugoti klientų komunikaciją iki šešių mėnesių, o komunikavimą tarp operatorių – iki trejų metų. Pataisos, žinomos ir „Yarovoyos įstatymo“ pavadinimu, įsigaliojo 2018 metų liepos 1-ąją. Priėjimą prie šių duomenų nuo tada turi Rusijos teisėsaugos organai.

Komentuodamas „Yarovoyos įstatymą“ Ukrainos leidiniui „Hromadske.UA“, tuo metu Rusijos dūmos narys Dmitrijus Gudkovas nurodė, kad jis greta įstatymo dėl Rusijos nacionalinės gvardijos, kitų teisės aktų bus instrumentu valdžiai, gąsdinant bei atgrasant piliečius nuo protestų. Dienraščio „Novaya gazeta“ politikos syriaus redaktoriaus Kirrilo Martynovo vertinimu, pataisos pašauktos stiprinti Rusijos galios struktūros bei valdžios pozicijas, tuo pat metu ribojant pilietines teises.

Kas ir pasitvirtina. Piliečių gąsdinimas pasireiškia nebūtinai tiesiogiai - „Deutsche Welle“ duomenimis, rusų opozicinio politiko Aleksejaus Navalno paramos protesto akcijose sausį Rusijos valdžia sulaikė virš 11 tūkstančių žmonių. Nesunku šį faktą susieti ir su čia pateiktais V. Putino pasisakymais interneto tema, ir I. Yarovoyos įstatyminėmis iniciatyvomis, nes į akcijas žmonės kviesti per interneto socialinius tinkluos bei kitas virtualias platformas.

Yarovoyos įstatymų“ pakete esama ir skyriaus pavadinimu „Misionieriška veikla“, kuris nustatė naujus ribojimus misionieriškai veiklai (pavyzdžiui, kad negalima ja užsiimti gyvenamosiose patalpose, būtina turėti misionierystę leidžiančius oficialius leidimus) ir kurių ignoravimas gresia baudomis iki milijono rublių. Šio „Yarovoyos įstatymų“ paketo pagrindu Rusijoje įvyko apie 2 tūkstančiai teismų, kuriuose tikintiesiems bei jų lyderiams skirtos bausmės, kurių bendra suma viršija 10 milijonų rublių.

Toks aktyvumas būdingas Ukrainos rytuose, Donecko srities Makejevkoje, gimusiai I. Yarovayai, kurios šeima persikraustė į Rusijos Petropavlovską-Kamčatską, kur ji po vidurinės mokyklos baigimo 1983-aisiais studijavo Sąjunginiame neakivaizdiniame teisės institute ir 1988-1997 m. dirbo Kamčiatkos srities prokuratūroje.

Ironiška, kad politinę karjerą 1997-2007 m. pradėjo opozicinėje partijoje „Yabloko“, kur iškilo iki Kamčatkos skyriaus pirmininkės. Bet 2007 metais paliko „Yabloko“ valdžios partijos „Vieningoji Rusija“ naudai, nes „Yabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis negalėjo užtikrinti I. Yarovoyos noro kraustytis į Maskvą ir prasibrauti į Rusijos dūmą. Perėjus į valdžios partiją, politikės norai išsipildė, ji seniai Maskvoje, Dūmoje posėdžiauja nuo 2007-ųjų, jau vadovauja Komitetui saugumo bei kovos su korupcija klausimais ir yra „Vieningosios Rusijos“ generalinės tarybos narė.

Pasak rusiškos „Wikipedios“, yra ideologemų „suvereni demokratija“ bei „rusiškas konservatizmas“ šalininkė, internetą laiko normų bei suvereniteto laužytoju (visiškas ir vargu ar atsitiktinis unisonas su Rusijos prezidentu) pasisako už bausmių griežtinimą ir mirties bausmę

Išgarsėjo, kai pridėjo ranką ir formulavimo, ir priėmimo prie čia vardytų bei kitų rezonansinių įstatymų, tarp kurių, tarkime, baudžiamąją atsakomybę numatantis įstatymas dėl šmeižto, kuriuo valdžia bei jos aplinka (pavyzdžiui, V.Putino virėju tituluojamas verslininkas Jevgenijus Prigožinas) čiaupdami dar likusius neparankius pilietinius visuomenininkus bei žiniasklaidą naudojasi tiesiog meistriškai.

Paskutinė naujiena apie I.Yarovoyos aktyvią įstatymdavinę veiklą - vasario 24-ąją paskelbta informacija apie deputatės pasiūlytas įstatymo pataisas, Antrojo pasaulinio karo veteranų šmeižtą prilyginančias macizmo reabilitavimui, už ką grėstų penkerių metų įkalinimo bausmė ir bauda iki 5 milijonų rublių. Jokia paslaptis, kad iniciatyva sietina su „dar viena“ byla Kremliaus ujamam A.Navalnui dėl Antrojo pasaulinio karo veterano Ignato Artemenkos garbės ir orumo įžeidimo, kuri turi teisinio manipuliavimo požymių ir kuriai šiaip jau reikėų atskiros publikacijos.

Aistringame tekste „Išsigimėlių įstatymas“ (02 25) interneto leidinyje „grani.org“ ukrainiečių publicistas Vitalijus Portnikovas pastarąjį precedentą komentavo kaip eilinio Kremliaus siautėjimo ūmėjimo simptomą. I.Yarovaya kaip gyvas įrodymas, jog putinizmas dugno neturi kaip ir neturi ribų niekšybė, kai siekiama likti prie valdžios nesirenkant priemonių.

Pasak V.Portnikovo, „I.Yarovoyos įstatymai“ jau pasodino į teisiamųjų suolą daug rusiško autritarizmo aukų, dabar ir Antrojo pasaulinio karo veteranus - kurie dar gyvi - bus galima tempti į teismus susirodojimo su „netinkmais“ reikalu. Naivūs piliečiai manė, kad Josifas Stalinas niekada jokia forma nebeprisikels, bet jo „šviesus“ įvaizdis grįžta, tarsi diktatorius nė nebūtų miręs taip pat tokių politikių kaip I.Yarovaya veikimo dėka.

Jokia fantasmagorija, G.Orwellas, „tik“ XXI amžiaus Rusija, jos dūma.

Rusijos dūma kovo 17-ąją I.Yarovoyos įstatymo pataisas patvirtino, pagal jas Tėvynės gynėjų atminties įžeidimas bei melagingų žinių apie Didžiojo tėvynės karo veteranus platinimas baudžiamas įkalinimu iki trejų metų, o jei tas daroma per žiniasklaidą – iki penkerių.

Todėl šįkart toks apibendrinimas dėl Kremliaus žarstomos edukacijos apie civilizaciją bei diplomatiją. Su dezinformacija kautis pašauktos ES struktūros „East StratCom Task Force“ duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios Europos viešojoje erdvėje fiksuoti 500 prokremliškų „trolių fabrikų“ skleistos dezinformacijos atvejai ir virš 10 tūkstančių nuo 2015 metų.

Rusijos dūmos Komiteto saugumo bei kovos su korupcija klausimais pirmininkė į šį groteskišką paveikslą įsipiešia idealiai.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti