Olegas Deripaska: Kremliaus sienų užuovėjoje
Olegas Deripaska: Kremliaus sienų užuovėjoje

Praėjusių metų lapkritį Kipro valdžia nutarė atimti šalies pilietybę 26 asmenims, tarp jų – devyniems Rusijos piliečiams, įskaitant  milijardierių Olegą Deripaską, ne taip seniai laikytą turtingiausiu Rusijos žmogumi. Drauge su turtuoliu salos pilietybės turėjo netekti ir jo sūnus bei dukra.

Vadinamasis „auksinis pasas“ O. Deripaskai ir dar maždaug dviem tūkstančiams užsieniečių (neskaitant jų šeimų narių) buvo išduotas vykdant 2013-aisiais pradėtą pilietybės už investicijas programą. Ji leido suteikti Kipro pilietybę visiems, investavusiems į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ne mažiau nei 2 mln. eurų, iš kurių bent ketvirtadalis turėjo būti skirtas paties pretendento į piliečius būstui. Jei būsimasis salos pilietis pageidautų investuoti į kitus sektorius, investicijų suma išaugtų iki 2,5 mln. eurų, tačiau pusė milijono vis tiek turėtų būti skirta nuolatiniam būstui įsigyti. Taip Kipro valdžia užsitikrino kad investuotojas liks glaudžiai susijęs su šia šalimi, net jei ten nuolat negyventų.

Tokia programa buvo naudinga abiem pusėms  – Kipras sulaukė didelių tiesioginių investicijų į savo ekonomiką, o turtuoliai iš trečiųjų šalių galėjo be kliūčių keliauti po Šengeno zoną, atidaryti sąskaitas Šveicarijos bankuose, naudotis gana liberalia ir aiškia Kipro mokesčių sistema bei nesudėtinga jo verslo aplinka.

Panašios praktikos laikosi ir daugelis kitų ES šalių, tarp jų - Austrija, Bulgarija, Vokietija, Airija, Jungtinė Karalystė ir Malta. Pastaroji, kaip ir Kipras, „auksinius pasus“ dalino itin lengva ranka, o tai sukėlė Briuselio nerimą. Pernai sausį Europos Komisija pareikalavo sugriežtinti pilietybės suteikimo taisykles Europos Sąjungai nepriklausančių šalių piliečiams. Kipras reikalavimą įvykdė – nuo 2018 metų sugriežtino savo pasų išdavimo tvarką ir ėmėsi tikrinti visus, gavusius pilietybę po šios datos. Taip atsirado minėtas 26 asmenų sąrašas, kuriame figūruoja ir O. Deripaska.

Beje, oficialioji Maskva nepuolė ginti savo oligarcho. Paklaustas, kaip Rusijos vadovybė Vertina Nikosijos sprendimą, Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad pilietybės klausimas – išimtinai Kipro ir O. Deripaskos reikalas, niekaip nesusijęs  su Kremliumi.

Kita vertus, Kipro valdžios sprendimas dar nereiškia, kad visi atsidūrusieji šiame sąraše automatiškai neteko pilietybės. Kipro teisėje neegzistuoja pilietybės atėmimo mechanizmas, jį parengti turi specialus komitetas. Be to, sprendimą atimti „auksinį pasą“ dar galima apskųsti.


Vis dėlto Kipro ketinimai atimti iš O. Deripaskos pilietybę buvo tik smulkmena, palyginus su nemalonumais, beveik tuo pat metu užklupusiais oligarchą Amerikoje. Ten dėl taikomų sankcijų įšaldyti O. Deripaskos bendrovės „Basic Element“ aktyvai. „Basic Element“, – viena iš stambiausių Rusijos diversifikuotų pramonės grupių, vienijančių O. Deripaskai priklausančius aktyvus Rusijoje ir užsienyje. Ši bendrovė taip pat yra socialinių inovacijų paramos fondo „Volnoje delo“  - vienos iš didžiausių Rusijoje labdaros organizacijų steigėja.

O. Deripaska ir jo kontroliuojamos bendrovės dar 2018-ųjų metų balandį buvo įtraukti į JAV juodąjį sąrašą.  Praėjusių metų sausį sankcijos oligarcho kompanijoms En+, „RusAl“ ir „Evrosibenergo“ buvo panaikintos, tačiau pačiam verslininkui jos liko galioti.

Kuo Rusijos milijardierius užsitraukė JAV Finansų departamento nemalonę? Vasario 14-ąją britų dienraštis Financial Times (FT) paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad O. Deripaska galimai plovė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pinigus. Publikacijoje pateikiamas ir JAV Finansų departamento užsienio aktyvų kontrolės valdybos (OFAC) laiškas milijardieriaus advokatams, kuriame nurodoma, kad tai yra viena iš  jam taikomų sankcijų priežasčių.

Kaip vienas iš V. Putino pinigų plovėjų O. Deripaska buvo identifikuotas dar 2016 metais. Be to, 2011 liepą oligarchas mažiausiai vieną kartą pervedė pinigus Rusijos prezidentui. Šios transakcijos buvo pateikiamos kaip įprastinės verslo operacijos, tačiau V. Putinas naudojo šias lėšas savo interesais. Dokumente sakoma, kad pinigai galėjo būti plaunami per O. Deripaskai priklausančią automobilių gamybos bendrovę GAZ ir kad šis oligarchas Rusijos prezidento pavedimu galėjo investuoti 800 mln. dolerių „nešvarių“ pinigų į Sočio olimpinių objektų statybą.

Pats O. Deripaska savo dalyvavimą neteisėtoje finansinėje veikloje kategoriškai paneigė. Savo paskyroje pokalbių platformoje „Telegram“  FT straipsnį jis pavadino „eiline nesąmonių porcija“. „Kokie pinigai? Jis (V. Putinas – aut.) man net rašiklio dešimčiai minučių nepatikėjo“, - pridūrė verslininkas. Tai buvo užuomina į 2009-ųjų metų epizodą, kai Rusijos prezidentas, atvykęs į darbininkų protestų apimtą milijardieriaus gamyklą Pikaliovo mieste privertė oligarchą pasirašyti sutartį dėl gamybos atnaujinimo. V. Putinas paskolino O. Deripaskai rašiklį, o paskui pasakė jam: „Rašiklį grąžinkite“.

Istorija su sankcijomis dar nesibaigė. Pernai pavasarį O. Deripaska apskundė JAV Finansų departamentą Kolumbijos apygardos teismui, reikalaudamas panaikinti sankcijas. Gruodį finansų žinyba pažadėjo kiek vėliau išslaptinti duomenis, pagrindžiančius jos sprendimą.

O kol šie duomenys taps viešai prieinami, pasidomėkime, kaip kuklus fizikas per 18 metų tapo turtingiausiu Rusijos žmogumi. Ir kaip, nebūdamas V. Putino klano dalimi, jis sugebėjo išlaikyti savo verslo imperiją, nors per pastarąjį dešimtmetį prarado didžiąją  savo aktyvų dalį? Šis klausimas itin įdomus turint galvoje, kad kai kurie Kremliui svetimi oligarchai per tą laiką prarado ne tik visą savo turtą, bet ir laisvę.

Pats O. Deripaska interviu dienraščiui „Financial Times“ yra sakęs, kad jam tiesiog pasisakė: turtai esą nukrito į jo rankas iš dangaus. Iš tiesų, startinės būsimo oligarcho  pozicijos, net ir sovietmečio mastais, buvo švelniai tariant ne kokios. Gimė jis 1968 metų vasario 2 dieną Gorkio (dabar Nižnij Novgorodo) srities Dzeržinsko mieste. Tėvo jis beveik nematė – šis žuvo, kuomet Olegui buvo vos vieneri. Iki 11 metų jis augo pas senelius Ust-Labinsko apylinkėse Kubanėje. Vėliau jį pasiėmė į Ust-Labinską persikėlusi motina.

Vietos mokykloje būsimasis milijardierius pasižymėjo kaip gabus, į tiksliuosius mokslus linkęs mokinys. Šie polinkiai 1985-aisiais atvedė jį į Maskvos universiteto fizikos fakultetą. Po pirmo kurso pašauktas į sovietinę armiją, jis vėliau tęsė mokslus, kuriuos baigė 1993-aisiais. Tais pačiais metais įstojo į Plechanovo ekonomikos akademiją, kurią baigė magistro laipsniu.  

Pastarieji mokslai O. Deripaskai pravertė kur kas labiau, nei magistro laipsnis. Mat, griūnant Sovietų Sąjungai akademinei veiklai dėl finansavimo stokos beveik nebeliko vietos, tad fiziko diplomas tapo bevertis. „Mes neturėjome pinigų. Kasdienė pragyvenimo lėšų paieška buvo svarbiausias rūpestis“, - taip šį skurdų savo gyvenimo laikotarpį viename interviu vėliau prisimins pats O. Deripaska.

Vis dėlto SSRS griūtis atvėrė ir nemažai naujų galimybių. Taigi, O. Deripaska drauge su bendramoksliais ėmėsi populiaraus tais laikais verslo – prekybos metalais. Didžiulis kainų skirtumas tarp Rusijos ir Vakarų šalių leido jam palyginti nesunkiai uždirbti nemažus pinigus, kurie buvo investuojami į Rytų Sibire įsikūrusi aliuminio kombinatą. 1994-aisiais O. Deripaska tapo šios įmonės kontrolinio akcijų paketų savininku, o dar po trejų metų įkūrė pramoninę grupę „Sibirskij aliuminij“ (SibAl) , vėliau pervardintą į jau minėtą „Basic Element“, 2004-aisiais tapusią vienu iš dešimties pasaulio aliuminio gamybos lyderių. Dar po poros metų, sujungus O. Deripaskos ir kito oligarcho Viktoro Vakselbergo aktyvus, atsirado korporacija – „RusAl“ – absoliuti šios srities lyderė pasaulyje.

Šiuo metu O. Deripaskos valdomam holdingui „Basic Element“ priklauso energetikos, kalnakasybos, metalurgijos finansinių paslaugų, statybos, aviacijos ir kitos bendrovės.

2008-aisiais O. Deripaska su 28 mlrd. JAV dolerių turtu buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, o žurnalo „Forbes“ skelbiamame pasaulio turtuolių sąraše užėmė devintą vietą. Tačiau po tais pačiais metais prasidėjusios pasaulinės finansų krizės oligarchas prarado didžiąją dalį savo aktyvų. Praėjusių metų pabaigoje to paties žurnalo duomenimis jo turtas tesiekė 4 mlrd. JAV dolerių. Dėl šių nuostolių kalta ne vien finansų krizė, bet ir minėtos JAV sankcijos, dėl kurių oligarchas turėjo atsisakyti kompanijų „En+“ ir „RusAl“ kontrolės, negavęs už tai piniginės kompensacijos. Taigi, per dešimtmetį O. Deripaskos patirti nuostoliai buvo didžiausi tarp visų Rusijos milijardierių.

Veikla, dėl kurios milijardieriui ir jo kontroliuojamoms bendrovėms JAV paskelbė sankcijas nebuvo vienintelė skandalinga istorija su kuria siejamas O. Deripaska. 2006-ųjų vasarą Amerikos valdžia užblokavo milijardieriaus vizą, įtardama jį ryšiais su organizuotais nusikaltėliais.

2009-ųjų spalį tokiais pat ryšiais oligarchą įtarė ir Ispanijos teisėsauga. Dienraščio „El Mundo“ duomenimis, O. Deripaska nuo 2001 iki 2004 metų dalyvavo išplaunant maždaug 4 mln. dolerių per rusų mafijos sąskaitas. Pats milijardierius tokią informaciją kategoriškai paneigė ir žadėjo atsakyti į visus Ispanijos teisėsaugai kilusius klausimus. Tą kartą triukšmas aprimo, bet 2012-aisiais Ispanijos valdžia pagarsino atnaujinti tyrimą, jei to nepadarys Rusija. Kaip ir reikėjo tikėtis, 2017-ųjų spalį Rusijos Vidaus reikalų ministerijos tardymo departamentas bylą nutraukė, nesant nusikaltimo sudėties.

Tais pačiais metais O. Deripaska sietas ir su galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus skandalu. Amerikos žiniasklaidoje tuomet pasirodė informacija, kad, likus dviem savaitėms iki  Donaldo Trumpo išrinkimo, jo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas elektroniniame laiške siūlė Rusijos magnatui asmenines konsultacijas apie rinkimų eigą. Tai buvo vienas iš kelių tūkstančių dokumentų, išnagrinėtų tiriant D. Trumpo komandos ryšius su Rusija.

2018 metų vasarį Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas paskelbė jo įkurto Kovos su korupcija fondo tyrimo medžiagą, leidžiančią įtarti, kad O. Deripaska galimai davė stambų kyšį Rusijos vicepremjerui Sergejui Prichodko. Tyrimas paremtas Nastia Rybka pasivadinusios eskorto merginos įrašais socialiniame tinkle „Instagram“ ir jos parašyta knyga. Remdamasi merginos, kurios tikroji pavardė – Anastasija Vašukevič liudijimais, A. Navalno komanda padarė išvadą, kad vyriausybės narys O. Deripaskos jachtoje praleido kelias dienas, o į ją buvo nuskraidintas asmeniniu oligarcho lėktuvu.

Tyrimas baigėsi tuo, kad teismas apribojo prieigą prie A. Navalno tyrimų tinklalapių, o N. Rybka puolė atsisakinėti kai kurių savo žodžių. Maža to, tenkindamas O. Deripaskos ieškinį, teismas įpareigojo A. Vašukevič sumokėti oligarchui pusės milijono  rublių (beveik 6,5 tūkstančio eurų) žalos atlyginimo. 

Kaip matome, iš visų skandalų ir dviprasmiškų istorijų Rusijos milijardierius iki šiol išlipdavo sausas iš vandens, patirdamas nebent finansinius nuostolius. O tai kelia mintį, jog šis oligarchas, nors ir nepriklausantis V. Putino klanui, turi patikimą „stogą“ aukščiausiuose valdžios ešelonuose. Antraip jis greičiausiai nebūtų galėjęs išlikti, kaip neišliko daugelis valdžiai neįtikusių turtuolių.

Aras Lukšas



Jums taip pat gali patikti