Keistokas importinis Kremliaus herojus
Keistokas importinis Kremliaus herojus

Čia skelbtas tekstas „Nauja Baltijos ir Lenkijos sąjungininkė Rytų klausimu Čekija“ pradedamas teze, jog čekų elitas Rusijos ir autoritarų klausimu susiskaldęs, Rusijos prezidento Vladimiro Putino simpatikų, gal net Kremliaus agentų netrūksta, pradedant savotišku šalies prezidentu Milošu Zemanu, kurį be dvejonių galima vadinti „Kremliaus herojumi“.

Teiginys, ypač pastiprintas „be dvejonių“, įpareigoja pagrindimui. Tad retrospektyviai, nuo pabaigos.

Minėjome, jog Čekijos policija ir Kovos su organizuotu nusikalstamumu nacionalinė valdyba balandžio 17 dieną paskelbė paiešką GRU agentų Anatolijaus Cheligos bei Aleksandro Myshkino, kurie įtariami 2014 metų spalio 16-ąją prisidėję prie sprogimo kompanijos „Imex Group“ sprogmenų sandėlyje Vrběticės kaime Čekijos rytuose, kai sprogimas užmušė du žmones, pasekmių likvidavimas užtruko iki 2020-ųjų rugsėjo ir buvo brangiausias Čekijos istorijoje.

Šalies prezidento retoriką ryšium su šiuo faktu kažkodėl ėmė „nešioti“. Interviu radijo stočiai „Frekvence-1“ gegužės 16-ąją M.Zemanas išsakė prielaidą, kad sprogimą galėjo išprovokuoti kompanijos „Imex Group“ savininkai sprogmenų trūkumo „maskavimo“ tikslu. Tą skelbdamas Čekijos prezidentas apeliavo į teisingumo ministrę Marią Benešovą, kuri esą susitikime su juo išvakarėse irgi darė panašią prielaidą.

Prezidentas bet irgi nurodė, jog versija apie rusų specialiųjų tarnybų dalyvavimą sprogdinime apyvartoje lieka, ragino sulaukti galutinių incidento tyrimo rezultatų, bet ir pridūrė, jog pasitiki čekų policija, bet nepasitiki Čekijos kontržvalgyba (Informacijos ir saugumo tarnyba BIS).

Balandžio 25-ąją prezidentas M. Zemanas, kažkodėl išlaikęs savaitės pauzę, kreipimesi į tautą ryšium su galimu Rusijos indėliu į sprogimą Vrběticės kaime išreiškė paramą tyrimui, esą jokia suvereni šalis negali sau leisti, kad pora užsienio valstybės agentų jos teritorijoje surengtų teroro aktą, užmuštų jos piliečius ir pridarytų nuostolių už milijardą. Bet ir pareiškė galįs tvirtinti, jog BIS ataskaitoje nėra jokių įrodymų apie rusų agentų buvimą Vrběticės kaime 2014 metų spalį. Esą jis tą sakinį specialiai pasibraukęs.

Todėl dirbama ties dviejomis versijomis – pirma, kad sprogimą galėjo išprovokuoti neprofesionalus elgesys su sprogmenimis, antra, kad veikė užsienio specialios tarnybos. Prezidentas nurodė vertinąs abi rimtai ir pageidaująs, kad viskas būtų kruopščiai ištirta. Maždaug, apsišarvokime kantrybe be isterijos, spekuliacijų sulaukime tyrimo pabaigos, tada ir spręsime.

Ir pagaliau – Prezidentas sakė visiškai pasitikįs Čekijos policija bei tyrimą prižiūrinčia Vyriausiąja prokuratūra, šalies kontržvalgybos tąkart nepaminėjęs.

Ministrė M. Benešova jau po Prezidento interviu „Frekvence-1“ radijui pareiškė nedisponuojanti informacija apie kelias sprogimo Vrběticėje versijas ir kad policija tiria dar ką papildomai greta tos, jog jį organizavo GRU agentai. Vidaus reikalų ministras Janas Hamáčekas faktiškai apkaltino šalies vadovą melu, gegužės 17-ąją patvirtinęs, jog Čekijos valdžia tiria tik vieną, su GRU agentais susijusią versiją. Tą patį padarė ministras pirmininkas Andrejus Babišas.

Logiška, kad faktinio-etimologinio „vinegreto“, kai Čekijos lyderis de facto jau abejoja dar nesibaigusiu tyrimu, rusų valstybinė žiniasklaida ignoruoti niekaip negalėjo - Rusijos naujienų agentūra TASS paskelbė, kad tyrimą Čekijoje tikslinga koncentruoti ties sandėlius nuomojusia „Imex Group“, o prokremliška žiniasklauida kaip visada nesismulkino ir paleido tekstus su pavadinimais, kaip antai „Čekijos prezidentas paneigė rusų agentų buvimą sandėliuose Vrběticės kaime“. Na, ir kas kad, prezidentas M.Zemanas tiesiogiai to nedarė.

Kita vertus, prezidentas negalėjo ir nežinoti, jog būtinai rasis pasinaudosiančių jo miglotais pareiškimais.

Senatui po tokių svyravimų gal iš tiesų nieko kito neliko kaip Užsienio, gynybos ir saugumo reikalų komiteto pirmininko Pavelo Fischerio lūpomis birželio 3-ąją informuoti, jog Komitetas rengia apkaltos teikimą Prezidentui dėl jo laikysenos įvykių sandėlyje Vrběticės kaime kontekste. Kaip nurodė P.Fischeris, susiformavo grupė senatorių, kurie padarė išvadą apie M.Zemano negebėjimą užimti prezidento postą.

Tiesa, pagal įstatymą apkaltą turi paremti konstitucinė dauguma (3/5) Parlamento žemutinių rūmų, tokios paramos M. Zemano priešininkai neturi. Priešingai, prorusiškomis pažiūromis garsėjantį prezidentą jau parėmė kai kurie politikai iš parlamente atstovaujanos komunistų partijos bei dešiniųjų populistų.

Kovo 10-ąją prezidentas M.Zemanas iš ministro pirmininko A.Babišo pareikalavo atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą Janą Blatný dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ esą sabotavimo, mat šis reikalavo sulaukti preparato registravimo Europos Sąjungos (ES) vaistų priežiūros institucijoje ir tada leisti naudoti Čekijoje. Interviu leidiniui „Parlamentní listy“ Čekijos perezidentas pareiškė, kad į šalies rinką turi būti kuo greičiau įsileistos rusų bei kinų vakcinos, to nedarydamas J.Blatný ir jam pavaldi Valstybinio vaistų kontrolės instituto direktorė Irena Storová turės atsakyti už piliečių mirtis.

Beje, jei jau apie Kiniją. Aukšti Amerikos pareigūnai Vidurio Europą pastaraisis metais lanko nedažnai, užtat Kinijos ministrai pirmininkai nuo 2012-ųjų su regiono lyderiais susitinka kone kasmet. 2016 metais Kinijos lyderis Xi Jinpingas Čekijos sostinėje Prahoje praleido tris dienas ir net išgėrė su prezidentu M.Zemanu alaus. Tikriausiai ne vien todėl pastarasis yra vienas didžiausių kinu korporacijos „Huwei“ advokatų visame regione, vadina amerikiečių susirūpinimą dėl jos nepatikimumo, nes bendradarbiauja su Kinijos armija, isterija, kai Čekijos ministras pirmininkas linkęs įsiklausyti į kibernetinio saugumo tarnybų perspėjimus ir riboti korporacijos veiklą.

Kai 2018-ųjų gruodį BIS vadas Michalas Koudelka informavo apie vienos rusų specialiųjų tarnybų tinklo likvidavimą šalyje ir kad per penkerius metus kontržvalgybai pavyko demaskuoti dešimtis rusų bei kinų agentų, prezidentas M.Zemanas „savo ruožtu“ pareiškė, kad teiginiai apie tas dešimtis neparemti įrodymais, esą slaptuose BIS pranešimuose tokios informacijos nėra.

Jau šių metų gegužės 8-ąją Čekijos prezidentas paskyrė ar paaukštino į generolus 16 vyrų ir vieną moterį, bet ne kontržvalgybos vadą M.Koudelka, kuriam atsakė šeštą kartą argumentavęs, jog palauks tyrimo apie sprogimus Vrběticės kaime rezultatų.

Tais pačiais 2018-aisiais aktyvavus 10-12 milijardų dolerių vertės konkursą dėl Čekijos Dukovanų atominės jėgainės šalies pietryčiuose dviejų senutėlių sovietinių reaktorių pakeitimo ne vėliau 2025 metų, jo favorite laikytas Rusijos koncernas „Rosatom“, nes jį stipriai lobavo prezidentas M.Zemanas. Konkursą šiemet savaip vainikavo milijardo „vertės“ sprogimai „Imex Group“ sandėliuose ne „Rosatom“, taigi ir ne Čekijos prezidento naudai.

Irgi 2018 metais užvirė tikra politinė kova tarp JAV ir Rusijos dėl Čekijoje 2016-asisiais sulaikyto ruso interneto įsilaužėlio Jevgenijaus Nikulino ekstradicijos už nusikaltimus 2012-2013 metais, kurio „sau“ reikalavo ir Vašingtonas, ir Maskva. Amerikos teisme įrodžius kaltę įsilaužėliui grėsė 30 metų įkalinimo ir virš milijono dolerių bauda, Rusijoje jis kaltintas „tik“ 3450 dolerių vagyste per interneto puslapį „WebMoney“.

Pagal Čekijos įstatymus galutinį sprendimą dėl ekstradicijos turėjo priimti teisingumo ministras Robertas Pelikánas, kurį Čekijos prezidentas ir jo aplinka stipriai spaudė apsispręsti Maskvos naudai, pasak čekų spaudos, prezidento M.Zemano administracijos vadovas Vratislavas Mynářas net pristatė ministrui J.Nikulino motinos laišką, kuriuo ši meldė išsiųsti sūnų į tėvynę. R.Pelikánas balandžio 3-ąją vis dėlto apsisprendė Amerikos naudai.

Pirmą kartą prezidentu išrinktas 2013-aisiais, 2018 metų rinkimuose M.Zemanas balotiravosi antrai kadencijai (baigsis, jei nieko nenutiks, 2023 metų pradžioje) su aiškiai deklaruota orientacija į rytus užsienio politikoje ir pelnęs 2 milijonus 850 tūkstančių balsų antrame ture išlošė prieš irgi aiškiai vakarietišką Čekijos mokslų akademijos prezidentą (2009-2017), tuo metu senatorių Jiřį Drahošą, kuris surinko 2 milijonus 700 tūkstančių balsų.

Pasak Brno Tomášo Masaryko universiteto politologijos profesoriaus Jano Holzero, užsienio politika tuose rinkimuose vaidino kone lemtingą vaidmenį, savaip atspindėjo čekų visuomenės susiskaldymą tarp rytų ir vakarų, kurį rezultatas ir atspindėjo

Čekų žurnalo „Právo“ apžvalgininkas Alexandras Mitrofanovas išskyrė M.Zemano gebėjimą mobilizuoti savo elektoratą, žmones, kuriems ne ypač rūpi faktai, kad jų garbinamasis ne kartą pagautas meluojantis. Svarbiausia, kad „savas“, vienas iš jų. De facto jau prezidentas M.Zemanas jau nėra vienas jų, bet sumaniai tą vaidmenį atlieka.

2018 metų kampanijoje tam reikalui labai tiko imigrantų tema. Pasak A.Mitrofanovo, ES prasidėjusi 2015-aisiais, Čekijos ji praktikai nepalietė, bet dar kandidatui M.Zemanui pasitarnavo puikiai kaip virtualus „baubas“, kuriuo labai patogu gąsdinti. Šis politikas puikiai išnaudoja visuomenės baimes.

1944-ųjų gimimo politikas po 1989-ųjų „aksominės revoliucijos“ atstovavo socialdemokratams, amžių sandūroje (1998-2002) vadovavo vyriausybei, pirmą kartą į prezidentus balotiravosi 2003 metais. 2007-aisiais persipykęs su vadovybe partiją paliko. Grįžo, politikoje yra ten, kur yra, panašu, kurį laiką ekstravagantiškų geopolitinių malkų dar paskaldys.

Prahos analitinio centro „Semantic Visions“ skaičiavimais, nuo 2012 metų spalio iki 2015-ųjų vasario M.Zemanas rusų spaudoje minėtas 16 tūkstančių kartų. Palyginimui, Vokietijos prezidentą Joachimą Gaucką Rusijos žiniasklaida per tą patį laiką prisiminė mažiau nei 500 kartų. Logiška, žinant, kas Rusijoje valdo absoliučią daugumą leidinių.

M.Zemanas seniai žinomas prorusiškais pasisakymais, ne kartą lankėsi Maskvoje, ragino atšaukti sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos 2014-aisiais, 2018-aisiais vos perrinktas antrai prezidentinei kadencijai karą Ukrainos rytuose pavadino pilietiniu, Krymo aneksiją įvykusiu faktu ir siūlė Kijevui susitarti su Maskva dėl kompensacijos už pusiasalį, kad klausimas būtų „baigtas“.

Dar: pasisakė prieš Ukrainos narystę NATO, buvo vienas nedaugelio Europos lyderių, priėmęs kvietimą dalyvauti Pergalės parade Maskvoje 2015-aisiais iškart po rusų agresijos prieš Ukrainą.

Žodžiu, M.Zemanas su Kremliumi draugauja seniai, gal ir ne už dyką. Pavyzdžiui, leidinys „The Insider“ tvirtina, jog viena ištikimybės Maskvos režimui priežasčių gali būti susijusi su korupcine schema, kurios pagalba per fiktyvią kompaniją „Falkon Capital“ Rusija grąžina dar nuo 1989-ųjų besitempiančią (kalbama apie 1,35 milijardo dolerių) skolą.

Apbendrinant, Čekija yra parlamentinė respublika, jos prezidentas, koks aktyvus bebūtų, aprūpintas daugiausia reprezentacinėmis funkcijomis. Tad iš ES ar NATO šalis „prezidento sugestijoje“ gal ir neišstos.

Arūnas Spraunius



Jums taip pat gali patikti
korupcja-na-ukrainie-czyli-ukrasc-wszystko-z-kolegami-176909-900x900_1624280033-e07ee3267285ca8f74da3155f25854f4.jpg
Visuomene
Naujiena
„Tough tove“ (kieta meilė) „tyliai...
Europos dienai Ukrainoje pašvęstoje Kijevo saugumo forumo diskusijoje gegužės...
putinas-schroederis_1621524915-16acce56b7c67c2f62798b6aecac1bc1.jpg
Politika
Naujiena
Išskyrus rytų europiečius, vis dėlto vangi...
Čia skelbtame tekste „Rusų diplomatų krytis“ to kryčio...