Irina Rozowa, politikė iš šešėlio.
Irina Rozowa, politikė iš šešėlio.

Lietuvos tarnybų teigimu, parlamentarė Irina Rozowa, kuri turėjo santykius su Rusijos žvalgybos pareigūnais, pasislėpusiais po diplomatiniu pasu, kai kurias savo politines veiklas derino su jais. Iki šiol daugeliui ji atrodė neišsiskirianti parlamentarė, nelabai aktyvi savo parlamentinėje veikloje, dažniausiai prisijungiančia prie kitų iniciatyvų. Portalas Delfi.lt vis dėlto pažymi, kad ji aktyviai palaikė Lenkijos rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (lenk. AWPL -  ZChR) narių iniciatyvą, susijusią su liustracijos procesu Lietuvoje. Trumpai tariant, kalbama apie archyvų atidarymą ir buvusių agentų, kurie yra prisipažinę dirbantys su KGB, sąrašo paskelbimą. Lietuvos valstybė pažadėjo jiems, kad jų vardai niekada nebus atskleisti, jei jie prisipažins bendradarbiauti.

Apie I. Rozową pradėta žiniasklaidoje plačiau kalbėti, kai paaiškėjo, kad Valstybės saugumo departamentas atsisako jai išduoti pažymą dirbti su slapta informacija. Taip pat paaiškėjo, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau metų pradžioje gavo informacijos apie I. Rozovos ryšius su Rusijos spec. tarnybų karininkais, dirbančiais Vilniuje. Į šią informaciją parlamento vadovas nereagavo. Žurnalistų užpultas V. Pranckietis tvirtino, kad niekas, turėjęs prieigą prie šios informacijos, nieko nepadarė, kad neutralizuotų Rozową. Tai ir jis nėra kaltas. Savo ruožtu Lenkų rinkimų akcijos  - „AWPL-ZChR vadovai užstojo I. Rozovą ir aiškino, kad visi kaltinimai yra laužti iš piršto. Kita vertus, publicistai mano, kad parlamento pirmininko požiūrį lėmė baimė, kad AWPL-ZChR nustos remti žaliųjų valstiečių vyriausybę (lenkų partija palaikė valdančiąją koaliciją, nors tuo metu formaliai nebuvo valdančiosios koalicijos narė).

Priminsime, kad „AWPL-ZChR“ lyderis taip pat buvo apkaltintas per daug artimais ryšiais su politikais ir organizacijomis propaguojančiomis Kremliaus naratyvą ir istorijos viziją. Apie tai savo metinėje ataskaitoje ne vieną kartą informavo VSD.

Aferos pradžioje Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis bandė įtikinti, kad skandalas neturės įtakos jo vyriausybei, nes tai nėra koalicijos, kurią sudaro 4 partijos, įskaitant AWPL-ZChR, problema. Tačiau po neigiamų komentarų žiniasklaidoje premjeras nusprendė daugiau nekalbėti šiuo klausimu, palikdamas viską parlamento rankose.

Ir būtent parlamentarai nusprendė šį klausimą tirti toliau. Rugpjūčio viduryje konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno iniciatyva buvo sušauktas neeilinis Seimo gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto posėdis. Pagrindinė tema buvo Valstybės saugumo departamento atsisakymas suteikti I. Rozovai slaptumo sertifikatą bei jos dalyvavimo Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos posėdyje Tbilisyje vertinimas.

Pati I. Rozowa prisipažino, kad neįtraukė į specialią anketą informacijos, kad buvo susitikusi su Rusijos diplomatais ir tai tapo pagrindu atsisakyti išduoti jai atitinkančio pažymėjimo.

Po skandalo sukėlimo seimūnė  nuosekliai atsisakinėjo duoti interviu Lietuvos žiniasklaidai. Tačiau ji nematė problemos pasikalbėti su portalu  Sputnik.lt, kuris yra promaskvietiško portalo „Sputnik“ dalis lietuvių kalba. I. Rozowa portalui paaiškino, kad ji priėmė kvietimą į Tbilisį, nes Lietuva prieš 25 metus buvo šalis, kuri dalyvavo Asamblėjos įkūrime. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos parlamentas po kelerių metų tyliai pasitraukė iš šios iniciatyvos. I. Rozowa teigia, kad taip nutiko dėl to, kad Lietuvos parlamente nebuvo stačiatikių parlamentarų, tačiau tuo pačiu primena, kad 2003 m. Vilniuje įvyko Asamblėjos posėdis. Ji prisipažino, kad važiuodama į Tbilisį apie tai nežinojo. Ji sužinojo tik po to, kai aplink ją įsisiautėjo audra.

Ji portalui aiškino, kad specialioje anketoje ji neužsiminė apie susitikimus su Rusijos diplomatais, įskaitant spec. tarnybų karininkus, tik todėl, kad jie buvo oficialūs, o ne privatūs, ir ji nusprendė, kad nėra būtinybės apie ką informuoti.

Žiniasklaida pabrėžia, kad iš pranešimo matyti, kad I. Rozowa nepasakoja visos tiesos ir susitikinėdavo su diplomatais neformalioje atmosferoje, t. y. tiesiog neoficialiai ir privačiai. VSD pateikia tokių susitikimų pavyzdžius, kaip susitikimas restorane „Stora antis“, kavinėje „Kavos ir arbatos namai“. Anot VSD pareigūnų, kai kurie susitikimai buvo sąmoningai organizuojami atokiose vietose. Pagal VSD ataskaitą apie artimus ir asmeninius ryšius su Rusijos diplomatais liudija įteiktos per privačias sukaktis ar įvairias šventes, pavyzdžiui, kovo 8 d., ar patekimo į parlamentą progą, dovanos.

Spalio viduryje, Zbigniewas Jedinskij iš AWPL-ZChR, I. Rozovos kolega iš parlamento suolelio, reaguodamas į naujausius Gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto parlamentinio tyrimo pranešimus, savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad neketina dalyvauti nei vienoje komisijoje ar kitoje darbo grupėje, kurioje reikalingas leidimas dirbti su konfidencialia informacija, nes yra didelė tikimybė, kad jis susitinka su daugybe žmonių, galinčių dirbti užsienio žvalgyboje. Z. Jedinskij aiškino vėliau, kad tai turėjo būti pokštas. Po aštrios reakcijos į jo žodžius Z. Jedinskij paaiškino, kad turi reikalingą pažymėjimą ir kad jis tik nori parodyti visos situacijos absurdiškumą. Tačiau jo „pokštas“ L. Kasčiūno veide šypsenos neišspaudė – konservatorius pareikalavo parodyti tokį pažymėjimą viešai. Žiniasklaidoje buvo gana aštriai keičiamasi nuomonėmis, ir tai gražino I. Rozovos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimą į viešumą.

Jedinskij anksčiau išgarsėjo prieštaringai vertinamais įrašais savo „Facebook“ paskyroje. Po įvykių Kijevo Maidane jis pareikalavo, kad NATO subombarduotų Kijevą. Tuomet jis teigė, kad nerašė rimtai ir nori tik išprovokuoti diskusiją

Verta priminti, kad birželio pabaigoje konservatoriai paprašė parlamento pirmininką oficialiai nutraukti santykius su Asamblėja, nes ši organizacija nukrypo nuo savo pradinių tikslų ir tapo „Rusijos įtakos pasaulyje plėtros platforma“. L. Kasčiūno teigimu, pagrindiniu, prieš 25 metus įkurtos Asambjėjos tikslu buvo ginti stačiatikių teises ir laisves. Tačiau šiandien organizacija tapo įrankiu Kremliaus rankose. „Kremlius naudojasi šia organizacija siekdamas sumažinti tarptautinę izoliaciją ir pašalinti tarptautinių sankcijų padarinius bei sukurti stačiatikybės pasaulio gynėjo iliuziją“, - sakė L.  Kasčiūnas.

Konservatorių pasiūlymas buvo reakcija į Gruzijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Giorgi Kandelaki laišką, kuriame jis paprašė Lietuvos parlamento nutraukti ryšius su Asamblėja. Taip pat anot gruzino, asamblėja yra Rusijos propagandos įrankis.

Pagal VSD ataskaitą, I. Rozova ir Rusijos diplomatai tarėsi dėl jos partijos programos (ji oficialiai yra Rusijos sąjungos narė, tačiau į parlamentą pateko iš AWPL - ZChR sąrašo) ir galimybės įstoti į valdančiąją koaliciją, taip pat aptarė finansinės pagalbos partijai klausimą.

Naujienų agentūra ELTA savo korespondencijoje pabrėžia, kad VSD ataskaitoje yra informacija, kad parlamentarė buvo informuota apie tai, kad Rusijos diplomatai, su kuriais ji susitinka, yra ne tik diplomatai, bet kai kurie iš jų yra specialiųjų tarnybų karininkai. Anot ataskaitos, I. Rozowa su jais nenutraukė ryšių.

 

Po kilusio skandalo parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis , bandant  apsiginti prieš kaltinimus, kad sąmoningai paslėpė VSD ataskaitą, žiniasklaidai teigė, kad kiekvienais metais Valstybės saugumo departamentas pateikia grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui analizę ir kiekvieną kartą pranešime pasirodo Lietuvos politikų pavardės, per kurias Rusijos valdžia bando paveikti šalyje vykstančius procesus. „Šiandien teisme yra ne viena byla dėl įtariamo šnipinėjimo. Todėl turėtume žinoti, kokiu mastu intervencija vykdoma, kiek mes jai atsparūs ir kokias apsaugos priemones turėtume įdiegti, kad išvengtume negrįžtamų padarinių. Mes kalbame apie savo didžiausią vertybę - saugumą “, - sakė parlamento vadovas ir pasiūlė išplėsti tyrimą. Kol kas į jo žodžius kiti politikai nesureagavo, o parlamentas neišplėtė tyrimo dėl kitų asmenų.

Įdomiausias dalykas visame šiame skandale yra nedidelis parlamentinio Gynybos ir nacionalinio saugumo komiteto pirmininko Vytauto Bako pranešimas, į kurį žiniasklaida nesureagavo. Jis pareiškė, kad „I. Rozovos atvejis buvo kontroliuojamas“.



Jums taip pat gali patikti